TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

E. Briedytės rankos taiklumas – giminės bruožas

2015 04 25 6:00
Taikliausia šalies tritaškininkė Ela Briedytė kartą po treniruotės iš toli įmetė 27 kartus iš eilės. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukoa

Šalies krepšinio aistruoliams Elos Briedytės pavardė asocijuojasi su taikliais tritaškiais. Ir neatsitiktinai – 36 metų 176 cm ūgio žaidėja šešiskart laimėjo Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) žvaigždžių šventės tritaškių metimo konkursą, o prieš mėnesį per analogišką Lietuvos krepšinio lygos (LKL) renginį vyrus mokė tritaškių abėcėlės.

Šiemet LMKL sidabro medalius iškovojusios Marijampolės „Sūduvos“ puolėja E. Briedytė, bendraudama su LŽ, bandė ieškoti savo fenomenalaus taiklumo paslapčių. LKL „Žvaigždžių dienos“ Snaiperio konkurso pusfinalyje Ela surinko 25 taškus ir pagerino nuo 2005 metų pačiai priklausiusį LMKL tokių švenčių rekordą (24 taškai). Sportininkei pritrūko tik dviejų taškų iki Andriui Šležui priklausančio tritaškių konkurso rekordo (27).

Metimas – kaip tetos

– Kiek per treniruotę pataikote tritaškių? – pasiteiravome ilgametės nacionalinės moterų krepšinio rinktinės narės Elos Briedytės.

– Kartą po treniruotės pavyko nuo trijų taškų linijos įmesti 27 kartus iš eilės.

– Ar per karjerą esate tritaškiu metimu išplėšusi pergalę?

– Reikia prisiminti. Matyt, kad ne.

– Kaip sugebėjote taip išmiklinti ranką?

– Nežinau. Gal tai įgimta mūsų šeimoje. Mano teta – tėvelio sesuo – Svaja Briedytė, dabar Norkevičienė, buvo krepšininkė. Mano metimas labai panašus į jos. Net mano dvylikmetis sūnus Kasparas meta į krepšį panašiai kaip aš. Treneris netgi juokiasi, sako, kad tai „moteriškas“ metimas abiem rankomis. (Šypsosi.)

– Sūnus seka mamos pėdomis?

– Ketverius metus verčiau jį treniruotis, nes pati taip norėjau. Bet dabar jau pats Kasparas nori žaisti krepšinį.

Nori susirungti su A. Macijausku

– Iki šiol moterys į LKL Snaiperių konkursą nebūdavo kviečiamos. Kaip ten atsidūrėte?

– Į treniruotę atvažiavo mūsų klubo direktorius ir pasakė turintis man staigmeną. Atšoviau, kad nebenoriu jokių staigmenų, noriu ilsėtis. Mat prieš tai jau man buvo staigmena TV laidoje „Supermiestas“ atstovauti Marijampolei. Su kelione į Vilnių ir atgal diena buvo labai ilga ir varginanti. Bet direktorius pasakė, kad dalyvausiu LKL „Žvaigždžių dienoje“. Kito pasirinkimo neturėjau.

– Kaip jautėtės prieš vyrų šventę? Ir kokiu savo rezultatu būtumėte likusi patenkinta?

– Norėjau patekti į pusfinalį. Bet kai pradėjau daryti apšilimą, pamačiau, kad per gerai kamuolys krinta į krepšį. Pradėjau save raminti – reikia eiti atsisėsti.

Manau, įveikiau jaudulį: atsitvėriau siena ir mėtydama į krepšį nemačiau žiūrovų, nieko negirdėjau. Tiesa, tik girdėjau, kaip aistruoliai skandavo mano vardą.

– LKL snaiperiais po tris kartus yra tapę Arvydas Macijauskas ir Marius Runkauskas. Su kuriuo iš jų norėtumėte pasivaržyti?

– Į šį klausimą kažkam jau esu atsakiusi prieš daugelį metų – su A. Macijausku.

– Kitąmet per LMKL „Žvaigždžių dieną“ sieksite septinto titulo?

– Ant manęs labai pyksta kitos šio konkurso dalyvės. (Juokiasi.) Sakė, kad man jau gana.

Šią savaitę per LMKL čempionato pabaigtuves Ela džiaugėsi sėkmingu savo ir „Sūduvos“ sezonu.

Svajonių šalyje neužtruko

– Ar sunku rungtyniauti, kai varžovės daugiausia dėmesio skiria jums, pavojingiausiai lygos tritaškių metikei?

– Žinoma. Tokiu atveju man belieka tik veržtis po krepšiu. Bet tai nelabai sekasi, nes mano „arkliukas“ – tritaškiai metimai.

– Per savo ilgą karjerą tik dusyk laimę bandėte užsienyje – 2003-iaisiais Lenkijoje, Lodzės LKS, ir 2008-2009 metų sezone Šveicarijoje. Svetur nepavyko pritapti?

– Vieną sezoną žaidžiau Šveicarijos komandoje „Sdent Sierre Basket“, su ja tapau šalies čempione. Paskui klubas susidūrė su finansinėmis problemomis ir, atrodo, bankrutavo. Žinoma, jeigu ne tai, galbūt toliau karjerą sėkmingai būčiau tęsusi užsienyje. Bet tuo metu jau turėjau sūnų, jis turėjo eiti į mokyklą. Teko taikytis prie šeimos rūpesčių. Tačiau žaisdama Šveicarijoje visiems sakiau, kad tai – šalis, kurioje norėčiau gyventi. Bet...

– Gyvenate Marijampolėje...

– Jau vienuolika metų. (Šypsosi.) Nėra viskas taip nuobodu, nes ir žaidžiu, ir pirmus metus Marijampolės sporto mokykloje dirbu su pirmokėlėmis.

– Jau galvojate apie ateitį?

– Taip, metai juk bėga. Kol kas sunku dirbti, ypač su mergaitėmis. Todėl puikiai suprantu „Sūduvos“ vyriausiąjį trenerį Rimvydą Samulėną, kaip jam su mumis nelengva.

– Kokio charakterio turi būti geras treneris?

– Jis turi labai stiprus psichologiškai. Tačiau pirmiausia jis turi suprasti moters psichologiją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"