TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

G.Krapikas: „Šančių pirtelės atmosferai Rusijos garinė neprilygsta“

2012 12 05 13:21
LaPresse/Scanpix nuotr.

Šį sezoną Kazanės „Uniks“ ekipoje dirbantis Gintaras Krapikas pasiilgsta ne tik Lietuvos, bet ir garsiosios Kauno Šančių rajone įsikūrusios „Ubaldos“ pirtelės. 

Laikinojoje sostinėje su draugais dukart per savaitę reguliariai pirtyje apsilankydavęs treneris vos nuvykęs į Rusiją susirado dvi viešąsias pirtis, kuriose atsipalaiduoja po rungtynių bei treniruočių. 

„Uniks“ komandoje buvusiam „Žalgirio“ strategui Aco Petrovičiui talkinantis Krapikas džiaugiasi su serbu radęs bendrą kalbą – krepšinio specialistas kaunietį kviečiasi jau trečią kartą. 

Krapikas „BasketNews.lt radio“ laidai pasakojo apie griežtus ir pylos po pralaimėjimų duodančius „Uniks“ klubo vadovus, buvusį Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos legionierių Chucką Eidsoną bei Rusijos klubų siūlomus pinigų maišus. 

– Gintarai, Kaunas jūsų pasiilgo. Ar jūs jo taip pat? – „BasketNews.lt radijas“ paklausė Krapiko. 

– Žinote, tiek metų ten praleidęs ir taip ilgai žaidęs mylimoje šio miesto komandoje, visą laiką pasiilgstu Kauno.

– Kaip susipažinote su treneriu Aco Petrovičiumi? Ar jis jus ir pasikvietė į Kazanės „Uniks“ komandą?

– Pirmoji mūsų pažintis įvyko dar 2008 metais, kai su treneriu Antanu Sireika dirbome „Uniks“ komandoje. Dirbant antrąjį sezoną, prieš Naujuosius metus Sireikai palikus postą, į komandą atėjo būtent Aco Petrovičius. Su juo ir pabaigiau tą sezoną. Galbūt jam patiko mano darbas, gerai sutarėme, nes vėliau į kitas dvi treniruojamas ekipas treneris Petrovičius taip pat kvietėsi mane. Greičiausiai, randame bendrą kalbą.

– Ne kartą deklaruodamas meilę „Žalgiriui“ sakėte, kad esate žalias visa širdimi. Ar šiandien nėra sunku būti taip toli nuo Lietuvos, Kauno ir, žinoma, „Žalgirio“?

– Mūsų toks darbas. Čia – ne pageidavimų koncertas, kad dirbtum ten, kur nori. Gyvenimas diktuoja savo sąlygas. Šiuo atveju dirbu tikrai toli nuo Kauno ir „Žalgirio“, bet, kiek įmanoma, seku jų žaidimą ir žinau, kaip komandai sekasi.

– Kaip dažnai apsilankote Lietuvoje?

– Labai retai. Sezono metu apsilankysiu tik tada, kai VTB Vieningoje lygoje žaisime su „Lietuvos rytu“. Aplankyti artimųjų klubas išleis tik per Kalėdas, bet keliausiu į Vokietiją, kur gyvena šeima.

– Papasakokite apie Kazanę. Kaip ši vieta atitinka jūsų poreikius?

– Manau, kad tai gera darbo vieta. Komandai visą laiką keliami aukščiausi tikslai. Šiemet ekipa buvo komplektuojama taip, kad galėtume kautis Eurolygoje. Tačiau įveikti kvalifikacinio atrankos turnyro nepavyko, todėl dabar tenka rungtyniauti Europos taurės turnyre. Savo grupėje šiuo metu užimame pirmąją vietą. Norime ją išlaikyti iki sezono pabaigos ir žaisti Europos taurės turnyro finale.

Kadangi Kazanėje dirbu jau ne pirmą kartą, manęs nenustebino nei klubas, nei miestas. Klube dirba man jau pažįstami žmonės, o miestas pastebimai gražėja. 2013 metais čia vyks pasaulinė studentų universiada, todėl miesto įvaizdis tikrai keičiasi. Tatarstanas yra labai sportiška respublika ir man atrodo, kad jie pasirodys tikrai šauniai. 

– Ar „Uniks“ klubas neiškopimas į Eurolygą buvo didelis smūgis?

– Be abejo, tai buvo smūgis, bet, kaip sakė klubo prezidentas, jis supranta, jog pasikeitė trenerių štabas ir 8 žaidėjai. Beveik visi pagrindiniai krepšininkai išvyko, o sutartis su Mire Chatmanu ir Chucku Eidsonu pasirašėme labai vėlai – likus 3 savaitėms iki kvalifikacinio turnyro. Nepavyko suburti krepšininkų į vieną kumštį, kad nugalėtume kvalifikaciniame turnyre, todėl dabar savo tikslų siekiame Europos taurėje.

– Ar klubo vadovai nesikiša į trenerių darbą? Ar turite geras sąlygas?

– Sąlygos tikrai puikios. Visuomet treniruojamės pagrindinėje klubo arenoje. Komandos vadovai daro viską, kad kuo paprasčiau pasiektume net pačias tolimiausias vietas. Žinoma, kaip ir kiekviename klube, iš mūsų reikalauja maksimalaus rezultato ir po pralaimėtų rungtynių kaip reikiant gauname velnių. Kol kas vadovas pasitiki vyriausiuoju treneriu ir leidžia dirbti toliau, bet be pylos neapsieinama.

– Vadinasi, šiokį tokį spaudimą jaučiate, tiesa?

– Ne šiokį tokį. Jis visą laiką – didelis. Komanda surinkta pergalėms, todėl kiekvienas pralaimėjimas priimamas skaudžiai.

– Kuo ypatingas Rusijos čempionatas?

– Rusijos lygos taisyklės reikalauja, kad aikštelėje visą laiką būtų bent du Rusijos pilietybę turintys žaidėjai. Tai šiek tiek keičia komandų pajėgumus. Ne visos komandos turi vienodai pajėgių vietinių žaidėjų. Dėl to tarptautiniai rezultatai gerokai skiriasi nuo vietinių. Šiuo atveju taip yra ir pas mus.

– Kaip „Uniks“ klubą palaiko sirgaliai? Ar klubas mylimas?

– Kazanė – labai sportiškas miestas. Yra labai daug kitų sporto šakų komandų, kurios žaidžia pačiu aukščiausiu lygiu. Kalbu apie vyrų ir moterų krepšinį, futbolą, ledo ritulį, tinklinį, moterų žolės riedulį, vyrų vandensvydį. Kiekvienai sporto šakai sunku sutraukti pilnas tribūnas žiūrovų. Todėl ir mes tik į išskirtines rungtynes sutraukiame daug žiūrovų, o paprastai mus palaiko maždaug 2-3 tūkstančiai sirgalių. Norėtųsi, kad jų būtų daugiau.

– Krepšininkai kartais prasitaria, kad jeigu rungtyniautų tik dėl pinigų, tai jau seniai žaistų Rusijoje. Ar tiesa, kad ten klubų vadovai tampo maišus pinigų?

– Nežinau, kiek mūsų klubo vadovai turi tų maišų, bet, žinoma, matant pavardes žaidėjų, su kuriais pasirašome sutartis, ir žinant, kokia jų vertė krepšinio rinkoje, darosi aišku, kad komandos biudžetas yra didelis. Jokių finansinių nepriteklių klubas nejaučia. Atlyginimai ir premijos mokami laiku. Tai dar labiau įpareigoja, nes nelieka jokių kitų pasiteisinimų. Reikia tik treniruotis ir rodyti gerus rezultatus.

– Treneri, anksčiau dirbdamas „Žalgiryje“, per LKL finalo seriją su „Lietuvos rytu“ sakėte, kad Chucko Eidsono sustabdyti neįmanoma. Dabar su šiuo žaidėju esate vienoje barikadų pusėje. Kaip jis pasikeitė?

– Jis nepasikeitė. Eidsonas liko toks, koks buvo. Žinoma, keičiasi komandos, todėl pasikeitė ir jo vaidmuo. Mūsų komandoje tikrai ne jis vienas yra labai aukšto lygio žaidėjas. Žinoma, kai jis tampa lyderiu – išlieka nesulaikomas. Tai įrodo ir pastarieji jo rezultatai. Pasikartosiu, jis vėliausiai prisijungė prie mūsų komandos, beveik nesirengė sezonui ir dabar tik siekia sportinės formos, kuri jau yra gera. Jis visose rungtynėse yra vienas naudingiausių mūsų krepšininkų.

– „Žalgiryje“ buvote Eidsono varžovas, o dabar dirbate drauge. Ar tokį jį ir įsivaizdavote? Kalbu apie profesionalumą, žmogiškumą ir kitus faktorius.

– Buvau vienas tų, kurie labai norėjo, kad jis būtų mūsų komandoje. Eidsonas turėjo kontraktą su „Barcelona“, bet atsiradus galimybei jį įsigyti, klubas teiravosi mano nuomonės. Buvau už tai, kad jis atvyktų į Kazanę ir labai džiaugiuosi, kad Eidsonas priėmė pasiūlymą. Tai – labai profesionalus krepšininkas, turintis itin aukštą krepšinio intelektą ir supratimą. Jam nereikia daug kartoti, kaip žaidžia priešininkai. Jis labai greitai įsisavina visą informaciją. Tai žaidėjas, kurį kiekvienas treneris norėtų matyti savo komandoje.

– Su „Uniks“ treneriu Aco Petrovičiumi turite šį tą bendro – abu esate treniravę ne tik „Azovmaš“, bet ir „Žalgirio“ ekipą. Kuo skiriasi jūsų prisiminimai apie „Žalgirį“?

– Jie visiškai nesiskiria. Abiejų mūsų prisiminimai apie darbą „Žalgiryje“ – tik patys geriausi.

– Treneri, žinau, kad esate didelis pirties mylėtojas. Ar Rusijoje esančios garinės prilygsta jūsų mylimai Šančių rajono pirtelei?

– Rusija garsėja savo pirtimis, o aš savo pomėgių tikrai nepakeičiau. Esu čia susiradęs dvi pirteles, todėl turėdamas laisvą minutę jose apsilankau. Visų pirma, tos atmosferos, kuri yra Šančių pirtyje, nepakeis jokia geriausia Rusijos garinė. Vis dėlto situacija tokia, kad esu čia, todėl mėgaujuosi vietinių pirtelių malonumais ir puikiai pailsiu.

Karolis Tiškevičius„BasketNews.lt radijo“ korespondentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"