TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

G.Regina: "Dar nėra sotumo jausmo"

2008 04 24 0:00
G.Regina: "Didžiausias noras - kiekvienoje laidoje turėti žaidėjų, kurie vėliau atiduotų duoklę Lietuvos krepšiniui."
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vyrų krepšinis taip užvaldęs mūsų sąmonę, kad net naktį pažadinti išvardytume bent penkis garsius žaidėjus. Tačiau kas juos išugdė, vargu ar sugebėtume atsakyti net gerai pasukę galvas.

Pernai vasarą LŽ kalbintas Lietuvos nacionalinės rinktinės gynėjas Rimantas Kaukėnas apie savo pirmąjį trenerį sakė: "Jis mane išmokė žaisti krepšinį ir gyvenimo drausmės." Vilniaus krepšinio mokykloje gautas užtaisas padėjo Rimantui tapti Europos elitinių klubų geidžiamu žaidėju. O talentingą auklėtinį į pasaulį išleidęs Gintautas Regina ir toliau sėkmingai darbuojasi vienoje iš dviejų sostinės krepšininkų kalvių.

Šiandien siūlome į krepšinį pažvelgti daug metų jaunąją kartą ugdančio Lietuvos nusipelniusio trenerio Gintauto REGINOS akimis.

Daugiau laisvės

- Kokie yra su vaikais dirbančio krepšinio trenerio pranašumai?

- Vyrų krepšinis yra specifinis. Auginti jaunus žaidėjus klubui nenaudinga, nes tai trunka ilgai. Klubų savininkai nori greito ir maksimalaus rezultato. Nes blogas komandos žaidimas jiems - prasta reklama. Tada atsiranda nepasitikėjimas treneriu. Šiuo atveju krepšinio mokykloje nėra tokio psichologinio spaudimo treneriui, čia jis turi daugiau kūrybinės laisvės. Tai ir yra pagrindinis vyrų ir moksleivių krepšinio skirtumas.

- Esate dirbęs ir su vyrų komandomis.

- Iš pradžių treniravau Vilniaus "Preventą", paskui buvo atgaivinta Vilniaus "Statyba", su ja dirbau du sezonus. Kai A lygoje užėmėme antrąją vietą, netrukus dėl finansinių problemų "Statyba" sunyko. Gaila. Ten žaidė ir Antanas Kavaliauskas, vėliau išvykęs į JAV ir sėkmingai žaidęs NCAA. Jo pavyzdys rodo, kad talentingi žaidėjai kartais atsiskleidžia gana vėlai. Jaunių krepšinyje A.Kavaliauskas nuolat trindavo atsarginių žaidėjų suoliuką.

- Gal padirbėjęs su vyrais naujai pažvelgėte į darbą su vaikais?

- Ėmiau daugiau dėmesio skirti žaidėjo individualybei. Vaikų krepšinyje pasiektos pergalės greitai užsimiršta. Man geriau nebūti pirmam tarp komandų, bet savo ekipoje matyti žaidėjus, pajėgius rungtyniauti aukštu lygiu. Gal dėl to šiandien ir nesame pirmi Lietuvoje. Tačiau šalia 1991-aisiais gimusių Š.Marčiulionio krepšinio akademijos, Kauno ir Klaipėdos krepšinio mokyklų grupių esame ir mes - visos keturios šiandien yra lyderės. O kokia tvarka išsirikiuosime, kai būsime dvyliktokai, matysime po dvejų metų.

Kada išryškėja talentai

- Daugumai trenerių sporto mokykla tarsi tramplinas į platesnius vandenis...

- Man patinka dirbti Vilniaus krepšinio mokykloje, kuri po dvejų metų švęs keturiasdešimtmetį. Smagu vaiką nuo mažens ugdyti iki aštuoniolikos. Tai ir labai atsakingas darbas. Reikia justi intuityviai, kaip vienas ar kitas žaidėjas progresuos, taip pat rasti jam vietą aikštelėje. Krepšinio mokykloje turiu tris grupes - dvylikamečių ir dvi septyniolikmečių. Tiesa, nuolat tenka atlikti ir kitų darbų: ieškoti komandoms rėmėjų, rūpintis apranga, mityba,

turnyrais, išvykomis.

- Kaip atsirenkate vaikus?

- Jei tėvai ir seneliai aukšti, didelė tikimybė, kad vaikas juos praaugs. Tačiau vien ūgio neakcentuoju. Labai svarbu ir charakteris.

- Kada pradeda ryškėti žaidėjo talentas?

- Mūsų mokykloje vaikai pradeda sportuoti nuo aštuonerių. Iš pradžių tik vienas kitas išsiskiria. Pagrindinis darbas prasideda su dvylikos trylikos metų vaikinais, tada nebereikia raginti - žaidėjai siurbte siurbia iš tavęs informaciją.

- O koks buvo Rimantas Kaukėnas?

- Jo charakteris išryškėjo iš karto. Buvo labai darbštus. Jį tenkino tik pergalė. Po pralaimėjimo Rimas kartais net apsiverkdavo. Tai būdavo ne bejėgiškumo, o pykčio ašaros. Tačiau Rimui nebuvo lengva - iki dvylikos metų jis buvo vienas žemiausių grupėje, tad reikėjo išsikovoti vietą komandoje. Kai anksti subrendę berniukai nustoja augti, įvyksta persilaužimas. Atsiranda naujų lyderių, o senieji dažnai neišlaiko tokio išbandymo ir meta krepšinį. Tačiau sporte konkurencija ir yra varomoji jėga.

Patiki, kai prasideda pergalės

- Ar dažnai su auklėtiniais kyla konfliktų?

- Visada stengiuosi problemą spręsti atslūgus įkarščiui, nes atvėsusi galva geriau dirba. O kas yra konfliktas? Jei, pavyzdžiui, vaikinukai per treniruotę nenori dirbti, kartais tenka ir visą komandą išvaryti iš treniruotės. Tai turi ir pliusų - žaidėjai gali pergalvoti, kas teisus, kas ne. Kartais viena gera treniruotė atstoja penkias vidutines.

- Paaugliai dažnai neskiria balto pavydo nuo juodo, sportinio pykčio nuo agresijos...

- Apie tai su žaidėjais kalbamės per stovyklas ir turnyrus. Tada turiu galimybę geriau juos pažinti, atviriau pasikalbėti. Ir dėl žaidimo privalau sugebėti įrodyti auklėtiniui, kodėl jis turi daryti, kaip liepiu. Žaidėjas patiki treneriu, kai prasideda pergalės.

- O didžiausia trenerio pergalė - kai jo mokinys tampa garsenybe?

- Kiekvienoje mano laidoje buvo lyderių. Tik gal ne visiems palankiai susiklostė aplinkybės. Gimusiųjų 1973 metais laidoje labai perspektyvus buvo 202 cm ūgio Arvydas Kavaliauskas - šoklus, techniškas, gerai mėtantis. Tačiau nepateko į gerą komandą, o šiandien Arvydo nebėra tarp mūsų...

Rimanto Kaukėno laida (gimusiųjų 1977-aisiais), manau, yra geriausiai nusisekusi. Iš jų Klemensas Patiejūnas dabar rungtyniauja Prancūzijoje, Andrius Mackevičius kelis sezonus žaidė "Sakaluose", Gaudentas Puškorius tapo gatvės krepšinio pasaulio čempionu. Tomas Jasevičius sėkmingai teisėjauja Lietuvos ir tarptautinėse arenose. Šios laidos komanda skynė pergales visose amžiaus grupėse.

Konkurentai stumia į priekį

- Kai sostinėje ėmė veikti Š.Marčiulionio krepšinio mokykla, atsidūrėte šešėlyje.

- Žinoma, atsirado konkurencija. Daug gabių vaikų ir šiandien pirmiausia bėga į Š.Marčiulionio mokyklą. Bet jau yra tėvelių, kurie pirmiausia pasidomi trenerių biografija. Tokie pirmiausia renkasi ne mokyklą, o trenerį. Šiandien Š.Marčiulionio mokykloje sąlygos yra geresnės. Mes turime tik vieną savo sporto salę - buvusioje Grąžtų gamykloje. Kitas nuomojamės. Mus finansuoja Savivaldybė, tad negalime iš jos gaunamais pinigais disponuoti savo nuožiūra. Negalime daugiau lėšų skirti mokyklos reklamai, savireklamai. Tačiau jau rudenį turėtų atsirasti mūsų interneto puslapis. Visi galės perskaityti įspūdingą mūsų mokyklos istoriją, sužinoti, kokie treneriai čia dirba ir kiek daug garsenybių išugdyta.

- Jūs ir mokesčiais "nesikandžiojate"...

- Lietuvoje turtingų žmonių nėra labai daug, tad mūsų mokykla prieinamesnė kuklesnes pajamas gaunančių tėvų vaikams. Mažiausiesiems, kurie dar neatstovauja jokiai komandai, mėnesio mokestis - 40 litų. Mano septyniolikmečiai per mėnesį moka jau tik 20 litų. O rinktinių kandidatai atleidžiami nuo mokesčių. Dar taikomos nuolaidos socialiai remtinų šeimų vaikams.

- Kai prieš penkiolika metų sostinėje duris atvėrė nauja krepšinio mokykla, į ją perėjo keli jūsų treneriai, išsivesdami ir savo grupes. Kaip reagavote į tokį demaršą?

- Man irgi siūlė su grupėmis pereiti į Š.Marčiulionio mokyklą. Tuo metu mūsų mokyklai vadovavęs Jonas Kazlauskas (dabar - pasaulyje garsus krepšinio treneris - red. past.) dėl mūsų labai stengėsi. Tad negalėjau nuvilti direktoriaus - nesusigundžiau viliojančiu pasiūlymu. Ir nesigailiu.

- Pernai Jums suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas ir tokia pat kategorija.

- Manau, tai - dividendai už nuveiktą darbą treniruojant Rimą Kaukėną, kuris pernai su šalies rinktine tapo Europos čempionato prizininku.

- Turite ir naujų talentų, pavyzdžiui, geriausiu 2007-ųjų Vilniaus krepšinio mokyklos žaidėju pripažintą Ovidijų Varanauską ir Joną Valančiūną, kurie pernai per Europos kadetų pirmenybes iškovojo bronzą.

- Tai naujoji karta, kuri, manau, ateityje dar tars savo žodį.

Krepšinis yra loterija

- Ką manote apie jaunų žaidėjų veržimąsi už Atlanto?

- Jei krepšininkas išvažiuoja dar nebaigęs krepšinio mokyklos, būna labai skaudu jį rengusiam treneriui. Deja, šioje srityje sistema nesutvarkyta. Kitose šalyse už per dešimt metų parengtą žaidėją treneriai gauna atlygį. Pavyzdžiui, iš krepšininko kiekvieno kontrakto nedidelis procentas turėtų būti atskaitomas jį parengusiai sporto mokyklai ir treneriui, kurie į žaidėjus nemažai investuoja.

Krepšinio mokyklą baigęs sportininkas jau turi teisę rinktis: važiuoti už Atlanto ar likti čia. Reikia pripažinti, jei mūsų studentų krepšinis būtų pakeltas į tokį lygį kaip NCAA, niekas nesiveržtų svetur. Apskritai krepšinis yra loterija - geras žaidėjas turi tinkamu laiku atsirasti tinkamoje vietoje. Ir, žinoma, per anksti nesusirgti žvaigždžių liga.

- Kartais jaunųjų talentų perėjimas į vyrų krepšinį būna skausmingas.

- Tai sudėtingas procesas. Atėjęs į vyrų komandą talentingas jaunuolis turėtų būti savikritiškas ir kantrus. Antraip labai greitai palūš.

Trūko dinamikos

- Jums teko dirbti ir su mergaitėmis.

- Tik pirmus metus turėjau vieną jų grupę, kad dirbčiau visu krūviu. Neturiu nieko prieš merginų krepšinį, tačiau man jame trūko dinamikos. Tad nutariau dirbti tik su vaikinukais.

- Kaip manote, kodėl moterų krepšinis išgyvena krizę?

- Dabar mergaitėms atsivėrė daugiau durų - modelių agentūros ir panašios įstaigos. Juk sportas labai sunkus darbas. Jaunimas nebesiveržia į sportą kaip anksčiau, nes sportininko darbas kasmet sunkėja. Dabar net moksleivių krepšinyje siekiant aukštų rezultatų kartais tenka treniruotis dukart per dieną.

Imponuoja du autoritetai

- Kurio Lietuvos trenerio darbo metodai Jums imponuoja?

- Leonardas Makauskas pirmasis atėjo man į pagalbą, kai pradėjau dirbti Vilniaus krepšinio mokykloje. Ir treneris Eduardas Kairys niekada nešykštėjo patarimų. O Lietuvos krepšinio trenerio etalonas - Jonas Kazlauskas. Man jo darbo sistema priimtiniausia.

- O Europos trenerio etalonas?

- Iš daugelio autoritetų išskirčiau Ettorę Messiną. Esu gynybinio krepšinio propaguotojas. Yra tekę dalyvauti seminaruose, kuriuos vedė Messina. Jo sistema man labai įdomi.

- Kaip sporto mokyklos treneris, ko gero, viską pasiekėte. Ar dar turite ypatingų norų?

- Didžiausias noras, tikslas ir svajonė - kiekvienoje laidoje turėti žaidėjų, kurie vėliau atiduotų duoklę Lietuvos krepšiniui. Užsitarnauto vardo nesureikšminu. Nesimėgauju praeitimi. Dar nėra sotumo jausmo. Gyvenu rytdiena ir galvoju apie būsimas žaidėjų pergales. Žinoma, jei sulaukčiau įdomaus pasiūlymo grįžti į vyrų krepšinį, - kodėl gi ne. Jaučiuosi tvirtai - esu sukaupęs daug patirties. Ir parako dar yra.


Lietuvos nusipelnęs treneris Gintautas REGINA

Gimė 1957 m. lapkričio 18 d.

Išsilavinimas: aukštasis

Šeiminė padėtis: vedęs, žmona Dalia - biologė, vaikai Mindaugas ir Aušra - studentai

Pomėgiai: žvejyba, muzika, turizmas

Darbo patirtis: 1980-2008 m. Vilniaus krepšinio sporto mokykla

Laimėjimai: 1969 m. gimusieji vaikinai - Lietuvos jaunių čempionate IV vieta (geriausias žaidėjas - Romanas Pavlovskis);

1973 m. gim. vaikinai - Lietuvos jaunių čempionate III vieta (geriausi žaidėjai: Tomas Rimkus, Tadas Stankevičius);

1977 m. gim. vaikinai - Lietuvos vaikų, jaunučių ir jaunių čempionai (geriausi žaidėjai: Rimantas Kaukėnas, Klemensas Patiejūnas, Andrius Mackevičius, Tomas Purlys, Gaudentas Puškorius, Tomas Jasevičius);

1991 m. gim. vaikinai - Lietuvos jaunučių čempionate IV vieta (Lietuvos jaunučių rinktinės žaidėjai: Ovidijus Varanauskas, Darius Tarvydas, Jonas Valančiūnas, Domantas Žičkus).

1996-2001 m. LKAL vyrų komandos Vilniaus "Preventa" vyriausiasis treneris. V vieta 1998-1999 m. čempionate;

2001-2003 m. LKAL vyrų komandos Vilniaus "Statyba" vyriausiasis treneris. II vieta 2001-2002 m. čempionate.

Rimantas Kaukėnas: "Gintautas Regina mane lipdė dešimt metų. Išmokė žaisti krepšinį ir gyvenimo drausmės. Jis tikras krepšinio fanatikas. Niekada nesustoja. Vis nori išmokti ko nors naujo."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"