TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

I.Šalkauskė: "Žaisiu, kol kūnas pasakys stop"

2013 05 29 7:34
Kauno rajono ekipos lyderė I.Šalkauskė šį sezoną nuraškė du prizus - rezultatyviausios ir naudingiausios LMKL žaidėjos. Irmanto Sidarevičiaus (ELTA) nuotrauka

Po ilgos pertraukos į Lietuvą žaisti grįžusi Iveta Šalkauskė tapo rezultatyviausia ir naudingiausia neseniai pasibaigusio Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) sezono žaidėja. Naudingiausios titulą ji pelnė ir prieš dešimtmetį, 2003-iaisiais. Tuomet su Vilniaus "Lietuvos telekomu" iškovojo šalies čempionės titulą ir išvyko laimės ieškoti į užsienį.

Krimtusi mokslus JAV, vėliau rungtyniavusi Prancūzijoje, Ispanijoje, Slovakijoje ir Turkijoje 31 metų 194 cm ūgio vidurio puolėja I.Šalkauskė pernai su šeima grįžo į Lietuvą. Užsivilkusi Kauno rajono "Hoptrans-Sirenų" ekipos marškinėlius aukštaūgė padėjo Lino Šalkaus treniruojamai komandai pasiekti LMKL finalą, ten seriją 0:3 pralaimėjo pirmąkart šalies čempione tapusiai Vilniaus "Kibirkščiai-VIČI-IKI".

LMKL čempionate Iveta sužaidė 30 rungtynių. Jos pelnytų taškų vidurkis - 20,6, atkovotų kamuolių - 9,7, o naudingumo balų - 23,2.

Kauno rajono komandos daugumą praėjusį sezoną sudarė jaunos krepšininkės, tačiau 31 metų I.Šalkauskė nebuvo vyriausia. Metais vyresnė - žaidžiančioji klubo direktorė Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė, su ja Iveta pažįstama daugiau nei dešimtmetį. Amžiaus skirtumas nesutrukdė vidurio puolėjai lengvai pritapti tik antrus gyvavimo metus skaičiuojančiame klube.

"Nebuvo nė vienos nuobodžios kelionės. Iš jų - vien geri prisiminimai. Vyksta įdomūs, juokingi pokalbiai, į juos įsitraukia ir žaidėjos, ir treneriai. Viena pas kitą ir į namus nuvažiuodavome, ir kartu valgydavome, ir nagus lakuodavomės. Toks bendravimas labai suvienija", - gerų žodžių bendraklubėms negailėjo krepšininkė, padėjusi komandai pirmą kartą pelnyti LMKL sidabro medalius.

Pasibaigus šalies pirmenybėms I.Šalkauskė pailsėjo savaitę ir su kitomis Lietuvos moterų krepšinio rinktinės kandidatėmis pradėjo rengtis Europos čempionatui. Jis vyks birželio 15-30 dienomis Prancūzijoje. Vakar baigėsi treniruočių stovykla Druskininkuose, ir tą patį vakarą I.Šalkauskė su Algirdo Paulausko vadovaujama komanda išvyko į Prancūziją. Ten savaitgalį žais trejas draugiškas rungtynes - su Rusijos, Prancūzijos ir Baltarusijos rinktinėmis.

Po ilgos pertraukos Lietuvos rinktinės marškinėlius ketinanti apsivilkti vidurio puolėja veržiasi į nacionalinę komandą, kuriai dukart negalėjo padėti dėl motinystės džiaugsmų ir kartą - dėl kairiojo klubo operacijos.

Merginos turi apsispręsti

- Kodėl atsidūrėte "Hoptrans-Sirenose", o ne kitoje šalies komandoje? - LŽ pakalbino geriausią ką tik pasibaigusio LMKL sezono krepšininkę Ivetą Šalkauskę.

- Nuo trylikos metų labai gerai pažįstu šios komandos direktorę R.Žemantauskaitę. Kai man buvo operuotas kairysis klubas, Kauno raj. klubo vadovai pasiūlė reabilitaciją. Nežinojau, ar pritapsiu prie komandos, ar joje liksiu visą sezoną. Juk man lipdoma veteranės etiketė. (Juokiasi.) Bet įsivažiavome, ir šių metų pradžioje nutariau "Hoptrans-Sirenose" žaisti iki sezono pabaigos.

- Finalo seriją "Kibirkščiai" pralaimėjote 0:3. Ar toks rezultatas atspindi Kauno rajono ekipos pajėgumą?

- Mus išvargino pusfinalio serija su "Fortūna", ją laimėjome 2:1. Būtent šiam etapui atidavėme daugiausia jėgų. O finale mums labai trūko traumą patyrusios R.Žemantauskaitės.

- Ką reikėtų daryti norint prilygti stipriausiai Lietuvos komandai? Gal kviesti pajėgių užsieniečių?

- Tiesiog mūsų sportuojančioms mergaitėms reikėtų apsispręsti, kas joms yra krepšinis: tik hobis, ar su šiuo sportu jos nori susieti savo gyvenimą, kad patektų į moterų rinktinę ir kovotų Europos bei pasaulio čempionatuose. Ar nors viena mergina svajoja apie olimpines žaidynes? Tai pasiekiama. Ne kartą esame buvusios per žingsnį nuo olimpiados. Kaip sako mūsų komandos ("Hoptrans-Sirenų") treneris Linas Šalkus, moterų krepšinyje niekada negali žinoti, kas laimės.

Po dešimties metų į Lietuvą grįžusi I.Šalkauskė (su kamuoliu) padėjo komandai "Horptrans-Sirenos" pirmą kartą tapti šalies vicečempione.Romo Jurgaičio nuotrauka nuotrauka

Krepšinis - ne bėgimo takelis

- Lietuvą palikote tapdama naudingiausia šalies čempionato žaidėja. Grįžusi iškart vėl pelnėte tokį pat prizą.

- Paprasčiausiai stengiausi padėti "Hoptrans-Sirenų" komandai kuo galėjau. Reikėjo ne tik įmesti iš po krepšio ar svarbiu momentu pataikyti tritaškį, kaip buvo kovojant su "Fortūna". Toks įvertinimas suteikia malonumą. Be komandos, be trenerio, be rėmėjų neįmanoma tapti naudingiausiai. Čia ne bėgimo takelis, kur atsakinga pati už save. Krepšinyje vienas lauke - ne karys.

Kad ir kokioje komandoje žaistum, savo darbą privalai atlikti iki pabaigos. Nesvarbu, kurioje pozicijoje rungtyniauji, turi būti naudinga ekipai. Prancūzijoje žaidžiau trejus metus, teko pramokti prancūziškai. Važiavau į Ispaniją, teko pasimokyti vietos kalbos, kad geriau suprasčiau, ko reikalauja treneris. Dar rungtyniavau Vengrijoje, Turkijoje, Slovakijoje. Ketverius metus gyvenau JAV. Tai buvo taip pat savotiška patirtis.

- Savo karjera užsienyje esate patenkinta?

- Labai svarbu pasirinkti gerą agentą. Jis gali vienaip ar kitaip pakreipti žmogaus ateitį. Kai rungtyniauji, agentai nusprendžia tavo likimą. Kitąsyk net nežinai, kokios komandos tavimi domėjosi, žinai tik tai, ką tau pasakė agentas.

- Esate nukentėjusi dėl prasto agentų darbo?

- Nemanau. Teko dirbti su keliais. Pastaruosius ketverius metus dirbu su prancūzu. Jis yra nuostabus žmogus ir puikus agentas - kovoja dėl kiekvienos krepšininkės.

Nėra metų limito

- Kas privertė išvykti iš Lietuvos?

- Niekas nevertė. Net ir tėvai negali priversti, jei žmogus stiprus psichologiškai. Būdama šešiolikos pati nusprendžiau - susikroviau lagaminus ir per Atlanto vandenyną viena išvykau gyventi į JAV. Norėjau gerai žaisti, norėjau išmokti ko nors nauja. Prisiklausiau krepšininkių dvynių Jurgitos ir Anetos Kaušaičių pasakojimų ir kilo noras pačiai viską išbandyti. Paskui nemažai ir kitų mūsų merginų patraukė į JAV. Dauguma po kurio laiko grįžta į Lietuvą.

Tada buvau jauna, o dabar jau esu patyrusi. Anksčiau buvau uždaresnė, dabar išmokau bendrauti. Gera grįžti namo. Su vaikais buvau Ispanijoje, Slovakijoje, Turkijoje. Buvo gaila juos laikyti tarp keturių sienų. Juk ir vaikams reikia savo gyvenimo. Parinkau jiems darželį Šiauliuose - juk jie turi tobulėti kolektyve su bendraamžiais.

- Grįžote į Lietuvą baigti karjeros?

- Reikia dirbti iš širdies. Nesvarbu kiek tau metų - 30 ar 40. Yra viena ispanė krepšininkė, kuri būdama 42-ejų aplenkia jaunesnes. Ji džiaugiasi galėdama sportuoti. Be to, moterys, kurios jau susilaukė vaikučių ir kurios dar negimdė, į krepšinį žiūri skirtingai.

Nėra metų limito. Niekas negali nuspręsti, kiek galima žaisti ir kada nustoti. Tik kūnas duoda žinoti, kada jau laikas pasitraukti. Bet jei esi sveika, nori žaisti ir stengiesi. Tad kodėl reikėtų atsisveikinti su pamėgta sporto šaka?

Svajoja apie olimpiadą

- Turite du vaikučius - Keviną, kuriam liepos 2 dieną sukaks penkeri, ir 3,5 metų Danielių. Ar dėl jų rečiau jus matydavome žaidžiančią rinktinėje?

- Dėl gimdymų teko praleisti tik po pusę sezono. Žinojau, kaip galima susigrąžinti jėgas nepakenkiant nei sau, nei kūdikiui. Tiesa, abukart gimdžiau vasarą, kai rinktinė dalyvaudavo čempionatuose. O praėjusią vasarą man operuotas kairysis klubas, vėl negalėjau padėti rinktinei. Taip ir tirpsta tos vasaros.

- Rimtų traumų pavyko išvengti?

- Čiurnos raiščiai kadaise buvo plyšę. O minėta klubo operacija - pirmoji per mano karjerą. Moters organizmui sunku atlaikyti 9 mėnesių sezoną. Norisi pailsėti ir psichologiškai, ir morališkai. O atgauti jėgoms skirta tik du su puse mėnesio. Todėl įsivaizduokite, kaip turi jaustis vasarą moterų WNBA rungtyniaujančios žaidėjos, kurios dar turi atlaikyti ir savo šalies čempionatą...

- Kokių turite svajonių?

- Tobulėti ribų nėra. Iš kiekvieno trenerio gaunu ką nors nauja. Jų esu turėjusi gal 25. Bet labai norėčiau nuvykti į olimpiadą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"