TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Išgirdęs "ne" nė karto nepalūžo

2011 08 11 0:00
Rinktinės senbuvis R.Kaukėnas joje patyrė ir šilta, ir šalta.
Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

Nors pernai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pasaulio čempionato bronzą iškovojo be Rimanto Kaukėno, šis 34-erių 192 cm ūgio gynėjas pelnytai vadinamas nacionalinės komandos senbuviu.

Pastarieji keleri metai Rimantui buvo nelengvi. Tačiau po pertraukos jį vėl išvydome rinktinės kandidatų gretose.

Kaip jaučiasi sugrįžęs į nacionalinę komandą, kokia atmosfera tvyro Sienos klube ir kaip tvarkosi su daugiavaikio tėčio vaidmeniu - apie visa tai LŽ kamantinėjo RIMANTĄ KAUKĖNĄ prieš pat kelionę į Maskvą.

Sienoje laimingas

- Šiemet Jums buvo operuotas kelis - kaip jaučiatės po sezono?

- Po traumų visada jauti pasekmes. Bet dabar jau geriau. Nedaug buvo poilsio. Reikia dirbti toliau.

- Jau penkerius metus praleidote Sienos klube "Montepaschi". Pagal sutartį šioje komandoje rungtyniausite dar du sezonus. Kuo ši komanda Jus traukia ir žavi?

- "Montepaschi" jaučiuosi gerai. Ten puiki organizacija, šaunūs žmonės. Negaliu niekuo skųstis. Džiaugiuosi ir krepšiniu, ir gyvenimu - Sienoje esu laimingas.

- Į "Montepaschi" patekote Mindaugo Žukausko dėka. Ar nepagalvojote, kaip būtų pasisukusi karjera, jei nebūtų susidūrę

Jūsų ir Sienos komandos keliai?

- Su Mindaugu buvome, esame ir, manau, išliksime geri draugai. Visi tie metai Sienos komandai buvo sunkūs. Ne vienus metus žaidėme Italijoje. Nors po metų Mindaugas perėjo į kitą šios šalies komandą, tapome dar geresniais draugais. Kaip būtų susiklostęs gyvenimas, jei ne "Montepaschi"? Negali žinoti. Dabar jau vėlu ką nors keisti.

Trenerių valioje

- Esate vienas rinktinės veteranų. Duodate patarimų jaunimui?

- Nedaug. Patarimai rinktinėje dalijami ne pagal amžių ar patirtį. Esame komanda ir turime padėti vieni kitiems, jei matome, jog kažkas ne taip.

- Kaip apibūdintumėte jaunuosius talentus - Joną Valančiūną ir Donatą Motiejūną?

- Tai puikūs vaikinai, norintys tapti gerais krepšininkais. Jie ir bus vieni geriausių žaidėjų. Galiu garantuoti, kad jiems pavyks pasiekti aukštumų, nes matau, kaip jie dirba, kaip nori visko išmokti. Jų požiūris į darbą labai rimtas.

- Ar sekate, kaip "EuroBasket 2011" rengiasi Lietuvos rinktinės varžovai? Ką apie juos galite pasakyti?

- Dar anksti prognozuoti. Manau, už poros savaičių jau bus aiškesnis vaizdas. Pavyzdžiui, vokiečiai kol kas žaidžia be pagrindinio savo žaidėjo Dirko Nowitzkio. Kitos komandos irgi dar tik įsivažiuoja.

- Jūs priskiriamas "mažesniųjų" krepšininkų būriui. Kuris rinktinės modelis labiau tiktų Jums - 7 žemesni ir 5 aukštaūgiai ar atvirkščiai?

- Man visaip bus gerai. Svarbiausia ne individualūs poreikiai, o komandos tikslai. Reikia kuo geriau pasirodyti ir laimėti varžybas. Kokia sudėtimi žaisime, turi spręsti treneriai.

Skaudi patirtis

- Rinktinėje liko 14 kandidatų. Ar tarpusavyje paspėliojate, kurie du krepšininkai bus paskutiniai nelaimėliai? Ar ta tema nejuokaujate?

- Kartais pajuokauja vyrai. Aš taip nedarau. Bet yra komandoje tokių, kurie linksmai vieni kitus paerzina.

- Kokia atmosfera rinktinėje būna tą dieną, kai treneris turi pranešti "nebereikalingų" pavardes?

- Nebūna linksma, bet ką padarysi. Ir man teko ne kartą tai patirti, tad žinau, kaip vyrai jaučiasi. Deja, tai neišvengiama. Tai skausminga patirtis. Ji gali palikti randą arba tapti stimulu. Bet net ir žinodami, jog gali iškristi, vyrai dirba. Į viską reikia žiūrėti pozityviai - juk tokia atranka irgi verčia tobulėti.

- Kiek sykių Jums taip yra nutikę?

- Kokius penkis kartus. Visaip jaučiausi. Visokių situacijų buvo...

- Su treneriu Kęstučiu Kemzūra dirbate pirmus metus - jis labai skiriasi nuo ankstesnių rinktinės strategų?

- Kiekvienas treneris turi savo taktiką. K.Kemzūra yra jaunesnės kartos treneris - šiuolaikinių pažiūrų, propaguojantis šiuolaikinį krepšinį.

Tarp keturių moterų

- Namie Jus supa keturios moterys: žmona Tanja ir dukterys - Tia, Vanessa, Emma. Kaip sekasi tėčio vaidmuo? Ar dukroms pakanka Jūsų dėmesio?

- Kai stovyklavome Palangoje, gyvenome drauge, o dabar, kol rinktinė keliaus, šeima bus Švedijoje. Ten žmonai ir dukroms bus truputį lengviau. Kol sportuoju, nedaug laiko praleidžiame drauge.

- Šeima gausės, kol susilauksite sūnelio?

- Kol kas baisu apie tai pagalvoti (nusijuokia). Dar per anksti planuoti ketvirtą vaiką.

- Jūsų žmona irgi krepšininkė. Tiesa - jau buvusi. Jai bus nelengva, jei Europos čempionate susikaus Serbijos ir Lietuvos rinktinės...

- Mano žmona yra gimusi Švedijoje. Tik jos tėvai serbai. Ji serga ir už Serbiją, bet įdomiau stebėti, kaip žaidžia švedai. Kaip bus, jei Lietuva susitiks su Serbija? Tanja sirgs už mane. Garantuoju!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"