TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Jaunimo krepšinio Lietuvai per daug

2012 09 13 8:31
Dvidešimtmečiai krepšininkai į suaugusiųjų grupę perėjo iškovodami penktą iš eilės taurę. /www.fibaeurope.com nuotr.

Šią vasarą septynios šalies jaunimo rinktinės kovojo Europos ir pasaulio čempionatuose. Net trys turnyrai buvo surengti Lietuvoje, tačiau ne visiems mūsiškiams namų sienos padėjo. Gal todėl, kad aistruoliai jau persisotinę krepšiniu ir į didžiausias Kauno bei Vilniaus arenas rinkosi vangiai.

"Turime kur tobulėti. Ir galime pasirodyti geriau nei šiemet", - taip Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas įvertino septynių rinktinių rezultatus.

Ne visi pagal planą

Keturias vaikinų rinktines galima padalyti į dvi grupes - pateisinusių lūkesčius ir smarkiai nuvylusių. Labiausiai nudžiugino Kazio Maksvyčio treniruojamos "auksinės kartos" dvidešimtmečiai, jie Slovėnijoje tapo Europos čempionais. 1992 metais gimę vaikinai padarė tai, ką negreitai išvysime - būdami 15-mečiai jie laimėjo olimpinį festivalį, vėliau tapo 16-mečių, 18-mečių, 20-mečių Europos bei 19-mečių pasaulio čempionais.

Dar vieną medalį šią vasarą gerbėjams padovanojo Arūno Visocko treniruojami aštuoniolikmečiai. Lietuvoje ir Latvijoje vykusiose Europos pirmenybėse jie nužygiavo iki finalo "Siemens" arenoje, kurioje čempionų tinklelius, deja, kirpo kroatai. Tačiau ir sidabras - puikus jaunių laimikis.

Tuo metu kitos dvi vaikinų rinktinės - septyniolikmečių ir šešiolikmečių - gali tik pavydėti vyresniems kolegoms. Pauliaus Juodžio treniruojami septyniolikmečiai pasaulio pirmenybėse Kaune liko devinti, o Gintaro Razučio auklėtiniai šešiolikmečiai krepšininkai Lietuvoje ir Latvijoje surengtose Europos jaunučių pirmenybėse buvo tik vienuolikti. LKF pastarajai rinktinei planavo prizinę vietą.

Pagal galimybes (planuota vieta dešimtuke) Europos čempionate pasirodė Daliaus Ubarto treniruojama merginų rinktinė - Vengrijoje mūsų dvidešimtmetės užėmė devintąją vietą. Kitos dvi rinktinės - aštuoniolikmečių ir šešiolikmečių kovojo antroje pagal pajėgumą Europos čempionato grupėje - B divizione. Iš jų buvo reikalaujama tik vieno - pelnyti kelialapį, suteikiantį grįžti į elitą - A divizioną. Taline rungtyniavusios šešiolikmetės (trenerė Ramunė Kumpienė) tai ir padarė, užimdamos pirmąją vietą. Diliaros Velišajevos treniruojamoms aštuoniolikmetėms nepavyko aukščiau prasibrauti - žaisdamos silpnesniųjų grupėje Makedonijoje jos tenkinosi septintąja vieta.

"Ne visų rinktinių pasirodymą galima vertinti teigiamai, nes ne visos įgyvendino joms iškeltus tikslus, - sakė P.Motiejūnas. - Neturime priekaištų nei dvidešimtmečiams, nei aštuoniolikmečiams vaikinams. Abi komandos maloniai nustebino - žaidė gerai ir pasirodė puikiai. Kitos vaikinių rinktinės - septyniolikmečių ir šešiolikmečių - pasirodė ne taip, kaip norėjome."

Kartelę aukštai iškėlę šalies aštuoniolikmečiai per antrą savo čempionatą iš eilės pelnė sidabrą. /LŽ archyvo nuotrauka

Namų sienos nepadeda

- Net trys rinktinės žaidė Lietuvoje, palaikomos savų žiūrovų. Išskyrus aštuoniolikmečius, kitos nepasinaudojo namų sienomis. Kaip manote kodėl?

- Pats pirmą kartą iš arti pamačiau, kaip dirba treneriai, kaip renkamos komandos. Manau, septyniolikmečiai sužaidė pagal savo galimybes, nes varžovai buvo gerokai stipresni. Be to, mūsų vaikinams trūko didesnio pasitikėjimo - jie patys suprato, kad kažin ar įstengs gerai pasirodyti. Tai patvirtina rezultatai - keletą rungtynių jie pralaimėjo tik baigiantis dvikovoms. Be to, išskyrus Edviną Šeškų, kiti žaidėjai buvo nežinomi.

Šešiolikmečiai turėjo ryškų lyderį - Domantą Sabonį, bet jam trūko komandos draugų pagalbos. Tai parodo mūsų šešiolikmečių, kurie dirba ir žaidžia Lietuvoje, lygį. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį ir stiprinti žaidėjų rengimą nuo žemiausios grandies.

- Būtent šešiolikmečiai labiausiai ir nuvylė - jie juk, anot LKF iškeltų planų, turėjo kovoti dėl prizinės vietos.

- Be abejo. Jie ir patys tikėjosi aukštos vietos, apie tai kalbėjo. Juolab kad pernai Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje jie tapo čempionais. O šiemetis Europos jaunučių čempionatas parodė mūsų lygį. Ne iki galo buvo išnaudotas D.Sabonis, nebuvo matyti, kad krepšininkai susižaidę. Kaltinti nieko nenoriu. Tiesiog pamatėme mūsų žaidėjų meistriškumą.

Jaunučių rinktinės lyderis buvo D.Sabonis, bet jam trūko komandos draugų paramos. /Irmanto Sidarevičiaus (ELTA) nuotrauka

Į viršų kilti nelengva

- Net dvi merginų rinktinės žaidė antrame pagal pajėgumą Europos čempionato B divizione. Šešiolikmetėms pavyko iškovoti kelialapį į elitą, o aštuoniolikmetės liko septintos.

- Žinoma, nedžiugina, kad žaidžiame žemesnio lygio varžybose. Vilniuje, Kaune ir Marijampolėje yra sukurti merginų krepšinio rengimo centrai. Mes važinėjome po kitus miestus nagrinėdami merginų krepšinio situaciją. Daugumoje miestų nesurenkamos grupės, nes merginos nenori žaisti krepšinio. Kituose miestuose negali visų mergaičių priimti, nes grupės užpildytos, o naujų negali sudaryti, nes trūksta trenerių. Tai rimta problema. Reikia aiškaus plano ruošiant merginų trenerius, juos tobulinant ir pritraukiant daugiau merginų į šią sporto šaką.

Žaisdamos Europos čempionato B divizione Lietuvos jaunės nesugebėjo pelnyti kelialapio į elitą.

Pamainos nematyti

- Mūsų dvidešimtmečiai vaikinai savo epopėją Europoje ir pasaulyje baigė penktuoju aukso medaliu. Ši karta jau išsiskirstė. Ar matyti, kuri rinktinė galėtų sekti jų pėdomis?

- Gerai kovoja A.Visocko treniruojami jauniai. Būdami šešiolikmečiai jie Europoje buvo antri, šiemet sidabrą jie pelnė būdami aštuoniolikmečiai. Tai neblogas pasirodymas. Šioje komandoje geri žaidėjai, jie progresuoja, jiems nestinga pasitikėjimo savimi. Bet neįsivaizduoju, kas ateityje galėtų skinti vien aukso medalius. 1995 ir 1996 metais gimę vaikinai, patys matėte, žaidžia ne taip gerai. O kaip kovos 1997 metais gimę berniukai - sunku prognozuoti. Tokia karta, kuri iš visų savo amžiaus grupės čempionatų parsivežtų po auksą, būna tik sykį per daugelį metų.

Vien nuostoliai

- Jūs buvote vienas variklių, padėjusių surengti Kaune vykusį pasaulio jaunių čempionatą bei Lietuvoje ir Latvijoje vykusias šešiolikmečių ir aštuoniolikmečių vaikinų Europos pirmenybes. Ar šie čempionatai pateisino lūkesčius?

- Nepateisino. Šie čempionatai parodė, kad lietuviams krepšinio jau per daug. Žiūrovams jaunimo krepšinis jau ne toks įdomus, kaip tikėjomės. Pernai Lietuvoje vyko Europos vyrų krepšinio čempionatas, todėl susidomėjimas krepšiniu sumažėjęs. Pernai visi savo akimis matė aukščiausio lygio krepšinį, be to, gero krepšinio dozę žiūrovams pasiūlo ir stipriausi šalies klubai. Todėl žiūrovų į jaunimo pirmenybes rinkosi nedaug. Norėjome, kad arenų lankomumas būtų didesnis, bet tam reikėjo, kad ir rinktinės gerai žaistų. Deja, savo žiūrovų akivaizdoje iš trijų rinktinių geriausiai pasirodė tik viena - sidabrą laimėjusi aštuoniolikmečių komanda.

Turime arenų ir jas reikia išnaudoti. Bet yra kaip yra. Ir peršasi išvada, kad reikėtų padaryti pauzę - nerengti per vieną vasarą Lietuvoje trijų čempionatų.

- Bet dar prieš porą metų sostinės "Siemens" arena lūžo nuo žiūrovų - pilnutėlės tribūnos stebėjo, kaip mūsų aštuoniolikmečiai kovojo Europos pirmenybių finale ir tapo nugalėtojais.

- Mes to paties tikėjomės ir šiemet. Tačiau dabartinių aštuoniolikmečių finalą stebėjo trečdaliu žiūrovų mažiau. Keista. Juk tai finalas, aukščiausio lygio rungtynės, o aštuoniolikmečiai nėra visiški vaikai. Tiesiog žiūrovams krepšinio buvo per daug. Juk šiemet vyko ir Londono olimpiados atrankos kovos, tad aistruoliams nebuvo kada nuobodžiauti.

Krepšiniu nelepins

- FIBA ir "FIBA Europe" liko patenkintos mūsų šalyje surengtomis varžybomis?

- Iš abiejų organizacijų gavome padėkos raštus už puikiai organizuotus čempionatus. Ir jos nori, kad panašaus rango varžybų Lietuvoje vyktų kuo daugiau. Mūsų žmonės turi patirties rengiant 2011 metų "EuroBasket", tad su tokia komanda labai lengva dirbti ruošiantis kitoms stambioms varžyboms. Mūsų atsakymas tarptautinei federacijai - su mielu noru ir toliau rengsime varžybas, bet turi būti mums bent kokia finansinė nauda. Jei naudos ir nebus, bet kad nors nuostolių nebūtų. Turime rasti formulę, kad LKF, rengdama panašius jaunimo čempionatus, neliptų į minusą. Bet tos formulės dar neatradome.

- Tad ką pasiūlysite šalies krepšinio gerbėjams kitą vasarą?

- 2013 metais Lietuvoje rengsime devyniolikmečių merginų pasaulio čempionatą. Dėl miesto, kuriame jis vyks, dar neapsisprendėme. Tad žiūrovams leisime kiek pailsėti nuo jaunimo pirmenybių.

JAUNIMO RINKTINIŲ REZULTATAI

Europos vaikinų jaunimo (iki 20 m.) čempionatas Slovėnijoje

Užimta vieta - 1

Planuota vieta - 1-4

Treneris - Kazys Maksvytis

Europos vaikinų jaunių (iki 18 m.) čempionatas Lietuvoje ir Latvijoje

Užimta vieta - 2

Planuota vieta - 1-5

Treneris - Arūnas Visockas

Pasaulio vaikinų jaunių (iki 17 m.) čempionatas Lietuvoje

Užimta vieta - 9

Planuota vieta - 1-5

Treneris - Paulius Juodis

Europos merginų jaunimo (iki 20 m.) čempionatas Vengrijoje

Užimta vieta - 9

Planuota vieta - būti dešimtuke

Treneris - Dalius Ubartas

Europos vaikinų jaunučių (iki 16 m.) čempionatas Lietuvoje ir Latvijoje

Užimta vieta - 11

Planuota vieta - prizinė

Treneris - Gintaras Razutis

Europos merginų jaunučių (iki 16 m.) B diviziono čempionatas Estijoje

Užimta vieta - 1

Planuota vieta - pelnyti kelialapį

Trenerė - Ramunė Kumpienė

Europos merginų jaunių (iki 18 m.) B diviziono čempionatas Makedonijoje

Užimta vieta - 7

Planuota vieta - pelnyti kelialapį

Trenerė - Diliara Velišajeva

KIEK PARDUOTA BILIETŲ

Europos jaunučių vaikinų (iki 16 m.) čempionatas

"Siemens" arena

Ketvirtfinaliai - 648

Pusfinaliai - 650

Finalai - 684

Pasaulio jaunių vaikinų (iki 17 m.) čempionatas

"Žalgirio" arena

Ketvirtfinaliai - 725

Pusfinaliai - 707

Finalai - 896

Europos jaunių vaikinų (iki 18 m.) čempionatas

"Siemens" arena

Ketvirtfinaliai - 1148

Pusfinaliai - 1128

Finalai - 2425

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"