TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Jis visus sužavėjo paprastumu

2014 12 19 6:00
Arvydas Sabonis visus žavi savo nuoširdžia šypsena. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Geriausias Lietuvos šimtmečio krepšininkas. Vienas geriausių pasaulio krepšininkų. Olimpinis, pasaulio ir Europos čempionas... Išvardyti visus titulus nepakaktų laikraščio puslapio. Tačiau, laimė, viskas apie šį žmogų telpa viename žodyje – legenda. Šiandien legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis švenčia 50 metų jubiliejų.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas jau pavargo nuo sveikinimų, apdovanojimų, interviu ir kvietimų – artėjant apvaliai sukakčiai A. Sabonis, draugų vadinamas tiesiog Sabu, buvo graibstomas visoje Lietuvoje. Niekada žiniasklaidos dėmesio nemėgęs 220 cm ūgio milžinas prieš šeštadienį Palangoje draugams rengiamą gimtadienio puotą šiandien „Žalgirio“ arenoje turės atlaikyti dar vieną dovanų priėmimo bangą. Šį vakarą per Eurolygos rungtynių tarp Kauno „Žalgirio“ ir Sasario „Dinamo“ ilgąją pertrauką didžioji legenda žengs į aikštelės vidurį ir priims garbingų svečių, „Žalgirio“ aistruolių bei specialiai į Kauną atvykusio Eurolygos prezidento Jordi Bertomeu sveikinimus. Šiemet septyniasdešimtmetį minintis „Žalgirio“ klubas legendinį žalgirietį jau pagerbė į arenos palubę iškeldamas 11 numeriu pažymėtus marškinėlius.

Ne viskas paviešinama

Kažin ar dar likę istorijų apie A. Sabonį, kurių nebūtų Lietuva girdėjusi. Buvę bendražygiai kartkartėmis priversti atskleisti vis naujus užkulisius. Daugumos Sabo nuotykių jie nedrįsta viešinti, nes tai skirta tik artimiausių draugų būreliui. LŽ pakalbino kelis šalia Arvydo buvusius žmones. Gal šios istorijos kai kam jau ir girdėtos, kas nors jas bus primiršęs ir dabar smagiai prisimins.

Beveik visi LŽ kalbinti A. Sabonio bendražygiai šypsodamiesi pasakojo ir apie jo stulbinamą norą ilgai miegoti. Apie tai legendos sklando dar nuo SSRS „Žalgirio“ laikų.

Tačiau mūsų pašnekovai, bandydami iš atminties gilumos iškapstyti ką nors linksmo, buvo vieningi dėl kelių A. Sabonio bruožų. Tai – nuoširdumas, paprastumas, pavydėtinas humoro jausmas ir begalinis noras bendrauti. Tai tik žurnalistai Sabui prikabino nekalbiojo etiketę.

Neužmigo jaunystės miegu

„Vargšas Arvydas, nežino, kaip tokį jubiliejų švęsti, o aš jau tai perėjęs“, – smagiai kvatojosi gruodžio 17-ąją 60-mečio sulaukęs buvęs žalgirietis Sergejus Jovaiša. Štai ką jis papasakojo „Lietuvos žinioms“.

„Mes visuomet jam leisdavome ilgiau pamiegoti, nes Arvydas būdavo naudingesnis rytais ne pasitreniravęs, bet labiau išsimiegojęs. Kartais jį vadindavome Smaugliu. Nes ilgas ir daug miegodavo.

Kas jį žadindavo? Už tai būdavo atsakingi žmonės. Pavyzdžiui, masažuotojas Juozas Petkevičius. Jis žinojo, kaip ir kokiais žodžiais prieiti prie Arvydo, nes kitaip galėjo būti netyčia miegančio Sabo nuspirtas. Juozukas imdavo Arvydui kažką švelniai į ausį kalbėti, kad žaidėjas neatsikeltų būdamas stresinės būklės.

Arvydas turi nepaprastą humoro jausmą. Jis net ir anekdotus mokėjo kurti. Sukūrė vieną tokį, kurį iki šiol prisimenu. Atrodo, nėra iš ko juoktis, bet anekdotas taip psichodeliškai sudėliotas... Negaliu aš jo spaudai pasakoti. (Juokiasi.)

Kai jis baigė karjerą, buvau išsigandęs – atrodė, kad užmigo jaunystės miegu ir niekada nebesikels. Bet, ačiū Dievui, pagaliau prabudo ir pradėjo rūpintis Lietuvos krepšiniu (nuo 2011-ųjų spalio A. Sabonis yra LKF prezidentas). Dabar durys krepšiniui atidarytos, rezultatai – geri. Reikia padėkoti, kad jį kažkas prikėlė.

O iš tiesų A. Sabonis jaučia pareigą ir atsakomybę rūpintis tuo, kas jį išgarsino – krepšiniu. Nors tas garsumas Arvydą vargina. Jis nuo tokio dėmesio bėga net iš Lietuvos. Vadinasi, dar nesubrendo (juokiasi). O aš, sulaukęs šešiasdešimties, jau galiu kalbėti tiek, kiek reikia.“

Bulvės „Led Zeppelin“ ritmu

A. Sabonio įprotį ilgai miegoti prisiminė ir ilgametis „Žalgirio“ ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės fizinio rengimo treneris Aleksandras Kosauskas: „Portlande apie 30 km mums reikėdavo važiuoti į Roberto Kuko kliniką. Visą laiką vėluodavome, nes prie vairo sėdėdavo Arvydas, bet jis juk anksti nesikeldavo... Kartą drauge su mumis buvęs Kęstutis Vitkus man sako: „Nebeturiu daugiau kantrybės, gal tavęs Arvydas labiau klausys.“ Nueinu žadinti Arvydo, sakau - kelkis. Ateinu po minutės – jis toliau parpia. Vėl žadinu. Nesikelia. Tada priėjau rankoje laikydamas lėkštę su karštomis dešrelėmis. Kišu po nosimi. Sabas akį pramerkė: „Baikit bajerius.“ Net ir dešrelėmis Arvydo neprikelsi.

Nes A. Sabonis – pelėda: gali kalbėtis iki antros ar trečios nakties. Pamenu, viešėdamas pas jį Valjadolide turėdavau ilgai vakaroti. Arvydas man sako: „Treneri, atvažiavote pas mane į svečius, juk niekur neskubate, tai pakalbėkime.“ O man jau akys limpa – aš juk vieversys...

Tarp kitko, Arvydas – neblogas kulinaras. Portlande jis mums pagamino šaltibarščius. Skanūs. Sočiai pavalgę nuėjome į grupės „Led Zeppelin“ koncertą. Suskaičiavau 64 milžiniškas garso kolonėles. Ir tas nepakeliamas garsas, regis, taiko tiesiai į tas suvalgytas virtas bulves. Arvydas atsisuka į mus: „Ar čia tik man vienam taip“? Ne, sakau, visiems. Paskui matau, kaip Arvydas ir Kęstutis su ošiančiomis masėmis įsisiūbuoja ir pradeda judėti pagal ritmą. O man ta muzika ne prie širdies. „Kankinatės?" – atsisukęs į mane bandė įgelti Arvydas.“

Užkietėjęs žvejys

Rinktinės ir „Žalgirio“ gydytojas Robertas Narkus LŽ papasakojo apie A. Sabonio pomėgį žvejoti: „Esame daug laiko su juo praleidę. Nemažai – žvejyboje. Arvydas – užkietėjęs žvejys. Amerikoje jis gaudydavo eršketus, o čia, Rusnėje ir Kintuose, su rinktine traukdavo karpius.“

Paklaustas, ar A. Sabonis žvejodavo tylėdamas, R. Narkus nusijuokė: „O ar jis yra kada nors tylėjęs? Jis kupinas emocijų, dalija visiems patarimus. Gal jaunas būdamas ir žurnalisto kalbinamas Arvydas būdavo nekalbus. Dabar to jam neprikiši. Žvejodamas Arvydas kalba ir apie krepšinį, ir apie gyvenimą, ir žvejybos nuotykius.“

Bausmė – 5 valandas tylėti

Tuo metu geras A. Sabonio bičiulis – Lietuvos jaunimo futbolo rinktinės treneris Arminas Narbekovas – atskleidė ir kitą draugo pomėgį – medžioklę.

„Kai susitinkame, jis vis ką nors iškrečia. Bet apie tokius pokštus galima kalbėti tik tarp draugų. (Šypsosi.)

Arvydas – nuostabus žmogus. Savo paprastumu patraukia visus. Su juo draugai esame nuo SSRS laikų, kai abu žaidėme „Žalgiryje“: jis Kauno, aš – Vilniaus.

Pastarąjį kartą – prieš keturias savaites – su juo laiką leidome medžioklėje. Tąsyk bokštelyje Arvydui teko išsėdėti labai ilgai – penkias valandas. Visa tai jis vertino, tarsi būtų bausmę atliekantis nusikaltėlis. Pasak jo, būtų žinojęs, kad bokštelyje reikės tiek sėdėti, būtų viskas kitaip vykę... Juk penkios valandos – tai beveik skrydis lėktuvu iki Amerikos (juokiasi). Sabas pratęs laiką leisti su draugais, bendrauti, o čia teko vienam sėdėti. Na, nors su protingu žmogumi pasikalbėjo (šypsosi).

Bijau sumeluoti, bet Lietuvoje jis yra sumedžiojęs viską, ką tik įmanoma. Arvydas – taiklus šaulys. Jis aukštas, todėl jam, skirtingai nei man, į bokštelį lipti nereikia, jei nori pamatyti žvėrį.“

A. Narbekovas tik patvirtino R. Narkaus žodžius, jog Sabas ir tyla – nesuderinami dalykai.

„Kartą susitikome labai ilgai nesimatę. Sabas įpylė „čierką“ ir žiūri kažkaip keistai į mane. Klausiu, kas atsitiko. „Gerk po pusę taurelės, ilgiau pasėdėsime“, – atsakė. Arvydas turi puikų humoro jausmą, su juo būti nėra nuobodu. Bendraujame įvairiomis temomis. Sportu jis labai domisi. Jis netgi žino daugiau už mane apie UEFA Čempionų lygą, Europos ir pasaulio futbolo čempionatus. Žinoma, kalbame ir apie krepšinį. Neseniai lankiausi jo krepšinio mokyklos centre. Pavydas ima. Futbole to neturime. Puiku matyti tai, ką Arvydas padarė.“

Sabo šaknys – Graikijoje

Buvęs Vilniaus „Statybos“ žaidėjas Algimantas Pavilonis prisimena ne tik linksmų, bet ir liūdnų atvejų, nes SSRS čempionate „Statyba“ kartais „Žalgiriui“ pralaimėdavo. Tačiau LŽ skaitytojams buvęs LKF prezidentas papasakojo istoriją, kuria nuo šiol didžiuosis ir graikai.

„Jei graikai sakytų, kad Arvydo šaknys yra Graikijoje, tai būtų teisybė. Per 1995 metų Europos krepšinio pirmenybes Atėnuose A. Saboniui suskaudo žandą. Tuomet netikėtai susidūrėme su problema: paaiškėjo, jog sporto arenoje budintis gydytojas yra... ginekologas. Arvydui padėti jis negalėjo. Buvo savaitgalis, todėl mes naršiai Atėnuose pradėjome ieškoti mediko. Iš pradžių ėjome pas dantistą, tas sako – viskas gerai. Paskui – pas otolaringologą, manėme, gal yra ausies uždegimas. Šis ausį išplovė, bet skausmas vis tiek nepraėjo. Galiausiai mums padėjo Taškente medicinos mokslus baigusi moteris. Jos dėka pavyko iš namų išsikviesti ekspertą, jis rado skausmo židinį – skaudantį dantį. Gydytojas išrovė dantį su šaknimi. Tad graikai gali didžiuotis turintys A. Sabonio šaknį.“ (Juokiasi.)

Arvydai, tausok sveikatą

Dabartinis „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Gintaras Krapikas tikino jau visas istorijas išpasakojęs ir taip visiškai išsikrovęs. „Įsivaizduoju, ir Arvydas pavargo nuo tokio dėmesio. Aš jam visąlaik linkiu prisižiūrėti sveikatą. Tai pagrindinis dalykas. Daugiau Arvydui nieko netrūksta. Jis turi puikią žmoną (Ingrida Mikelionytė-Sabonienė – 1988 metų grožio konkurso „Gražioji vilnietė-88“ nugalėtoja – red.), nuostabius keturis vaikus (Domantą, Tautvydą, Žygimantą ir Aušrinę – red.). Yra garsus pasaulyje. Žmonės jį myli už nuoširdumą ir gerumą. Todėl jam belieka tik tausoti sveikatą, kad kuo ilgiau būtų su mumis.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"