TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

K. Lavrinovičius: „Ačiū, kad tiek metų mane kentė“

2015 06 03 6:00
Praėjusių metų pasaulio čempionate Kšištofas Lavrinovičius dar nežinojo, kad rinktinės marškinėlius vilki paskutinį kartą. FIBA nuotrauka

Kai liepos 20 dieną Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatai rinksis į pirmą treniruočių stovyklą Palangoje, 13 metų nacionalinei ekipai atstovavęs Kšištofas Lavrinovičius su žmona, dviem sūnumis ir dukra greičiausiai ilsėsis kur nors užsienyje.

„Kšištofui atėjo užtarnautas poilsis rinktinėje“, – gegužės viduryje pristatydamas žaidėjus, kurie rengsis šių metų Europos pirmenybėms, sakė rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas. Tačiau iš Kšištofo brolio dvynio Darjušo strategas dar tikisi naudos: „Darjušas mums labai padėjo praėjusiame Europos čempionate. Jei jis dabar galės pagelbėti ir neatsisakys, būsime patenkinti“, – teigė J. Kazlauskas.

Jau tą patį vakarą, kai internete plačiai pasklido kandidatų sąrašas, broliai kalbėjosi telefonu. Italijoje žaidžiantis D. Lavrinovičius pasveikino Kšištofą sakydamas, kad šis pagaliau pailsės.

Šį sezoną Vilniaus „Lietuvos ryte“ rungtyniaujantis 35 metų 209 cm ūgio K. Lavrinovičius per savo karjerą rinktinėje iškovojo visų trijų spalvų Europos čempionato medalius. Ir jei ne nugaros trauma, savo kolekcijoje jis būtų turėjęs ir 2010 metų pasaulio pirmenybių bronzą.

Įdomu, kad nuo 2003-iųjų, kai Švedijoje lietuviai užkariavo Europą laimėdami aukso medalius, K. Lavrinovičius nepraleido nė vieno Europos čempionato. Vienintelis.

Ir jis nesikremta, kad rinktinėje jau „išleistas į pensiją“ ir negalės pasirodyti septintose iš eilės žemyno pirmenybėse.

„Mes su broliu viską suprantame, esame suaugę žmonės. Juk ne už nuopelnus reikia kviesti į rinktinę. Ir nereikia visko priimti asmeniškai, reikia žiūrėti plačiau. Medalį laimiu ne aš, o Lietuva“, – per pokalbį su „Lietuvos žiniomis“ kalbėjo Kšištofas Lavrinovičius.

2003 metais Europos čempionate Stokholme triumfavo Lietuvos rinktinė. Kšištofas Lavrinovičius – dešinėje./LŽ archyvo nuotrauka

Jaunystėje skausmai nebaisūs

– Esate vienintelis Lietuvos rinktinės žaidėjas, kuris nuo 2003-iųjų dalyvavo visuose Europos čempionatuose.

– Oho! Neskaičiavau...

Žinoma, buvau jaunas, nekamavo traumos. Aišku, žaidžiant klube kuri nors kūno dalis paskaudėdavo, bet vis tiek turėdavau bent dvi savaites poilsio po sezono pabaigos iki rinktinės stovyklos pradžios. Pailsėdavau. O jei ir ką skaudėdavo, nekreipdavau dėmesio, buvau jaunas.

Dabar, senstant, visos traumos išlenda. O tada... Aš labai myliu krepšinį. Kadaise svajojau vilkėti rinktinės marškinėlius, todėl net nebuvo minčių atsisakyti joje žaisti.

– Ir atpylėte kaip reikiant – šešis Europos, du pasaulio čempionatus ir dvejas olimpines žaidynes. Negana to, turite visų trijų spalvų Europos pirmenybių medalius.

– Taip sutapo, kad jau per savo pirmą Europos čempionatą su komanda iškovojau aukso medalį. Iš tiesų rinktinėje debiutavau 2002 metais – su ja praleidau vasarą. Matyt, rinktinės treneris Antanas Sireika jau tada jautė, kad galiu svariau padėti, todėl 2003 metais mane paėmė į rinktinę. Buvo smagu drauge rungtyniauti su tokiais krepšininkais kaip Šarūnas Jasikevičius, Arvydas Macijauskas, Saulius Štombergas, Ramūnas Šiškauskas, Eurelijus Žukauskas. Aišku, tais metais buvau tik pagalbininkas, žiūrėjau, kaip jie kovoja, ir mokiausi.

Rinktinė kasmet ypatinga

– Kuriame Europos čempionate jautėtės esantis geriausios sportinės formos? Pagal skaičius rezultatyviausiai (vid. 9,4 taško) jūs rungtyniavote 2007 metais, kai Lietuva Ispanijoje iškovojo Europos bronzą.

– Visur jaučiausi vienodai. Kiekvienais metais rinktinėje turėdavau skirtingus vaidmenis. Bet ar daugiau laiko žaisdavau aikštelėje, ar negailėdavau savęs per treniruotes, vis tiek kokią nors naudą duodavau komandai. Nesvarbu, kiek taškų pelnydavau. Stengdavausi iš savęs išspausti viską.

– O ar bent nujaučiate, kuriose Europos pirmenybėse daugiausia aikštelėje praleisdavote laiko?

– To neprisiminsiu.

– Ironiška, bet tai buvo 2009 metais Lenkijoje, kai rinktinė pasirodė blogiausiai – užėmė tik 11 vietą.

– Gal ir mano kaltės buvo. Bet nereikia nieko kaltinti. Taip atsitinka. Juk ne kasmet medalius laimi. Per tuos trylika metų, praleistų rinktinėje, nepasisekė tik kartą. O šiaip pasaulyje esu buvęs ir ketvirtas (2014 metais), ir septintas (2006-aisiais).

Toje pačioje Lenkijoje nežaidė Š. Jasikevičius, buvo krepšininkų, kurie debiutavo rinktinėje – Andrius Mažutis, Artūras Jomantas. Sunku taip greitai sulipdyti komandą, kai kitose, pavyzdžiui, Ispanijos rinktinėje, tie patys žaidėjai daug metų rungtyniauja kartu.

Bet po tų nesėkmingų 2009 metų atėjo sėkmingi 2010-ieji. Tąkart pasaulio čempionate iškovoję bronzą mūsiškiai parodė, kad iš tiesų nebuvo tokie silpni, kaip pasirodė 2009 metais.

– Kas atsitiko, kad 2010 metais jūsų nebuvo rinktinėje?

– Buvau kviečiamas į rinktinę, bet tais metais man operavo nugarą.

– Kurių metų rinktinė buvo kuo nors ypatinga?

– Nesvarbu, kokie žaidėjai susirinkdavo, rinktinė kasmet būdavo ypatinga. Visuomet būdavo gera atmosfera. Kaskart ateidavo keli nauji krepšininkai, bet rinktinė visada demonstravo lietuvišką kovingumą.

Griežti ir iškalbingi treneriai

– Ar dar pamenate, kaip rinktinės treneriai prieš svarbias varžybas drabužinėje žaidėjus drąsindavo?

– A. Sireika mėgdavo pakalbėti. Jis, geras psichologas, ir mus nuteikdavo savo kalbomis. Visuomet stengdavosi pasakyti ką nors naujo. Parinkdavo citatų iš knygų. Kad žaidėjai po pergalės neatsipalaiduotų ir kitą dieną vėl kovotų taip, kaip prieš tai.

Kęstutis Kemzūra mums pasiūlydavo įvairių vaizdo klipų. Ramūnas Butautas taip pat mus motyvuodavo, sunku dabar prisiminti citatas. Jonas Kazlauskas irgi moka nuteikti. Kartais pakanka vien jo žvilgsnio, kad suprastume, ko jis iš mūsų nori. (Šypsosi.)

– Ar J. Kazlauskas iš šio trenerių ketverto buvo griežčiausias?

– Nepasakyčiau. Tačiau jis visiems, ypač jauniesiems žaidėjams, kuriems rinktinė yra pradinė stotelė, yra autoritetas. Visi treneriai buvo griežti, bet geri treneriai išlaiko balansą. Jie neturi būti tokie griežti, kad visi žaidėjai jų bijotų. Jie turi iš tam tikrų situacijų pasijuokti, kai reikia – nuteikti ar pasakyti griežtesnį žodį.

Džiaugiasi dėl brolio

– Geriausiai aikštelėje suprasdavote brolį. Bet jį labiau kamavo traumos negu jus. Tad su kuriuo rinktinės nariu labiausiai susižaisdavote, kai nebūdavo brolio?

– Kuo ilgiau su tais pačiais krepšininkais žaidi, tuo daugiau juos supranti. Iš žvilgsnio galima suprasti, kokių veiksmų jie imsis. Taip ir mes su broliu.

– Kaip sužinojote, kad Darjušas kviečiamas į rinktinę, o jūsų kandidatų sąraše nebeliko?

– Brolis sužinojo iš interneto portalų, o aš... Man paskambino žurnalistai ir pasakė. Jau tą patį vakarą su juo kalbėjausi. Jis mane pasveikino, sakė: „Pagaliau tu pailsėsi.“

Mes viską suprantame, juk esame suaugę žmonės. Nereikia visko priimti asmeniškai, reikia žiūrėti plačiau. Ne aš laimėsiu medalį, o Lietuva. Juk ne už nuopelnus reikia kviesti į rinktinę. Treneris pasirenka sistemą ir vertina, kurie žaidėjai labiau tinka. Žinoma, ir J. Kazlauskui nelengva apsispręsti, kuriuos žaidėjus imti. Juk reikia ir jaunimą auginti. Aš nesėdėsiu rinktinėje iki 60 metų. Ir taip jau ačiū, kad tiek metų mane visi kentė.

– Pavydite broliui? O gal jis labiau pavydi jums?

– Aš džiaugiuosi dėl Darjušo, kad jis dar reikalingas rinktinei, Lietuvai. Tik kai brolis patiria traumą, man labiau skauda, nei pats būčiau susižeidęs. Norisi, kad brolis atsigautų, nes šis sezonas jam irgi nekoks – kankino traumos. Dabar, regis, viskas gerai. Tikiuosi, ir toliau jam pavyks išvengti traumų.

K. Lavrinovičius rinktinėje

Europos čempionatai

Metai Šalis Min. Tšk. Vieta Treneris
2003 Švedija 12,8 4,5 1 A. Sireika
2005 Serbija ir Juodkalnija 20,2 8,8 5 A. Sireika
2007 Ispanija 15,4 9,4 3 R. Butautas
2009 Lenkija 20,5 8 11 R. Butautas
2011 Lietuva 14,4 3,9 5 K. Kemzūra
2013 Slovėnija 9,3 5 2 J. Kazlauskas

Olimpinės žaidynės

Metai Šalis Min. Tšk. Vieta Treneris
2004 Graikija 14,9 7,6 4 A. Sireika
2008 Kinija 21,5 8,4 4 R. Butautas

Pasaulio čempionatai

Metai Šalis Min. Tšk. Vieta Treneris
2006 Japonija 15,1 6,3 7 A. Sireika
2014 Ispanija 11 2,5 4 J. Kazlauskas
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"