TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Komentaras: Nusiteikimai ar nenusiteikimai turi būti pamiršti

SIPA/Scanpix nuotrauka

Kai paaiškėjo, kad Lietuvos rinktinės varžove Europos čempionato ketvirtfinalyje bus Italija, o ne Ispanija, atrodė, kad visa Lietuva vieningai atsiduso. Dabar jau viskas bus gerai, nes ispanai baisūs ir prieš juos turime kompleksą. Tarsi italai – ne varžovai.

Nenoriu tikėti, kad taip galvoja ir Lietuvos rinktinės krepšininkai. Nes tie mitiniai „nusiteikimai“ ar „nenusiteikimai“ tampa vos ne Lietuvos krepšinio vizitine kortele. Jeigu iškovojama įtikinama pergalė – nusiteikė, jeigu vos ne vos išsikapstoma arba pralaimima prieš sąlyginai silpnesnį varžovą – nenusiteikė.

Jeigu italai kažką parodė vakar (ar per visą čempionatą iki tol), tai pirmiausiai, kad jie – kovinga, nepasiduodanti ir sunkiai prognozuojama komanda.

Jų pavardės gal ir nespindi taip ryškiai kaip ispanų, tačiau per aštuonerias žaistas rungtynes Italija iškovojo šešias pergales.

Italai turi pavojingiausią čempionate snaiperių liniją. Luigi Datome, Marco Belinelli, Pietro Aradori ir Alessandro Gentile kartu sudėjus pataikė beveik tiek pat tolimų metimų (44), kiek visa Lietuvos rinktinė (49). Jų tritaškių taiklumas – antras geriausias čempionate (40 proc.).

Gal reikia priminti, kas paskutinį kartą nutiko tokio lygio rungtynėse, kuomet itin pajėgi Lietuvos rinktinė „užšoko“ ant talentingos Italijos rinktinės, puikiai mėtančios tritaškius? 2004 metų olimpinių žaidynių pusfinalyje italai mums įskraidino 18 (!) tolimų metimų ir geriausias istorijoje šansas iškovoti olimpinius aukso medalius buvo nuleistas į klozetą.

Iš tos komandos šių metų rinktinėje yra Robertas Javtokas ir Kšištofas Lavrinovičius bei treneris Gintaras Krapikas. Neabejoju, kad jiems tas pralaimėjimas iki šiol puikiai pamenamas.

Šiemet turime šansą iškovoti Europos čempionato auksą. Nereikia bijoti apie tai kalbėti ir svajoti, kadangi tai yra labai realu. Realu dėl to, kad surinkome stiprią sudėtį, kai kitos komandos nukraujavo.

Šarūnas Jasikevičius buvo teisus sakydamas, kad šis čempionatas – silpnas. Negaliu vertinti, ar tai silpniausias per 15, 10 ar 25 metus, bet kad jis silpnas – faktas. Tačiau Šaras buvo teisus sakydamas ir kitą dalyką – tai ne mūsų bėdos. Mes turime stiprią komandą, kuri turi galimybę iškovoti aukščiausios prabos medalį.

Natūralu – surinkome stipriausią sudėtį, turime tituluočiausią šalies trenerį, todėl siekiame aukščiausių tikslų.

Ir nekalbėkite apie tai, kad žurnalistai vėl kelia bangas, lipdo favoritų etiketes ir per daug tikisi.

Krepšinyje, kaip ir bet kuriame kitame sporte, laimi talentingesni, sėkmingesni ir labiau norintys. Dėl pirmų dviejų punktų mes neabejojame, lieka tas trečiasis.

Liko trejos rungtynės, tačiau kiekvienos iš jų mums bus kaip finalas. Todėl niekas nesupras, jeigu bent po vienų iš jų kuris nors iš žaidėjų pasakys, kad „nenusiteikėme“, „neįvertinome“, „atsipalaidavome“.

Jūs galite nusiteikti, jūs galite primesti kitiems savo žaidimą, jūs galite parvežti medalį.

Bet pirmiausia pasiruoškime rimtam mūšiui su italais, nes tai tikrai ne toks varžovas, dėl kurio džiūgauti reikėtų pradėti iš anksto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"