TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Komentaras: Žavi noras keistis

Per pastarąsias dvejas rungtynes Jesenicių arenoje Donatas Motiejūnas buvo spalvinga figūra. AFP/Scanpix nuotrauka

Lyderis pats pasiima tai, ką nori pasiimti. Jis nelaukia kitų iniciatyvos.

Sėsdamas ant atsarginių žaidėjų suolelio, jis vis dar rinkosi tą pačią paskutinę vietą.

Tai kėdė, ant kurios aikštingo būdo Donatas Motiejūnas iki šiol būdavo tylus, ramus ir atsiskyręs.

Bet užteko vienos nakties, per kurią Lietuvos rinktinė pralaimėjo Serbijai, jog Motiejūnas ryžtųsi lipimui per save. Per savo AŠ.

Anksčiau nuo komandos atitolęs krepšininkas pastarosiomis dienomis kėlė žavesį tvirtais žingsniais mindamas per savo ego.

Per pastarąsias dvejas rungtynes energingai draugus palaikęs Motiejūnas nuo atsarginių suolelio šokinėdavo dažniau nei per visus kontrolinius mačus kartu sudėjus.

„Eina sau, gal jis kažką vartojo? – po dar vieno D-Mo emocijų proveržio klausė atsisukęs operatorius. – Tokio jo dar nemačiau!“

213 centimetrų ir iškeltos rankos šokdavo nuo suolelio jau tada, kai komandos draugo mestas kamuolys dar nebūdavo palietęs lanko!

Iš dalies tai priminė Šarūno Jasikevičiaus charizmą ir svarbiausia – nepriminė kitus niekinančios arogancijos.

Ar pastebėjote, kas pirmasis komandos draugams tiesdavo sumušti ranką? Kas pirmasis prieš minutės pertraukėles verždavosi į aikštę palaikyti bei padrąsinti kitus ekipos narius?

Mantui Kalniečiui suklydus, Motiejūnas išsyk suskubo prie jo. Daug nekalbėjo. Jis plojo tam, kad gynėjas nesikrimstų dėl klaidos.

Vis dar atsimenate, kai po Vilniuje iškovotos triuškinamos pergalės prieš rusus mūsų šalies krepšininkai susibūrė aikštės viduryje pamojuoti žiūrovams?

Tąsyk Motiejūnas demonstratyviai išėjo į rūbinę ir paliko spėlioti, kodėl taip netikėtai užsispyrė.

Po antrosiose pergalės Jesenicėse D-Mo pirmiausia atsisuko padėkoti sirgaliams.

Kaip ir dar ne vieną kartą sukosi per rungtynes mojuodamas jiems rankšluosčiu ar rankų gestais prašydamas didesnio garso.

„Stengiuosi uždegti komandą. Kažkas turi padėti ir uždegti. Manau, kad aš tai galiu daryti. Esu tai anksčiau daręs, – sakė Motiejūnas. – Stengiuosi kuo stipriau į rungtynes įtraukti mūsų sirgalius, nes jie yra mūsų šeštasis žaidėjas.“

Donatas nustojo laukti kitų iniciatyvos ne tik ant suolelio, bet ir aikštėje.

Kol treneris Jonas Kazlauskas skundžiasi komandinių veiksmų trūkumu, Motiejūnui neskauda širdies atlikti perdavimą.

Po kelių klaidinančių judesių D-Mo pamatė, kad prieš latvį neužpuls, todėl atmetė kamuolį Tomui Delininkaičiui.

Aukštaūgis dar kartą užsiėmė geresnę poziciją baudos aikštelėje ir paprašė kamuolio iš naujo.

Gudru, nesavanaudiška, paprasta.

To Lietuvos rinktinei trūksta labiausiai. Juk atakų paprastumo trokšta ir dėl to per interviu nuolat besiskundžiantys žaidėjai.

Jų puolimas neretai primena gimdymą, tad kodėl nepabandyti Motiejūnui suteikti daugiau kūrybinės laisvės puolant?

Per pastarąsias dvejas rungtynes Motiejūno emocijos nebuvo blogos netgi tada, kai jos buvo neigiamos.

Po dviejų pražangų paeiliui D-Mo nukrito ir du sykius delnu trenkė į parketą.

Dar anksčiau jam nepavyko kelis kartus pataikyti į krepšį, todėl, eidamas atsarginių suolelio link, nuolat pliekė save ne pačiais gražiausiais žodžiais.

Gydytojui Vyteniui Trumpickui pasiūlius vandens, kai atsisėdo, Motiejūnas to nė nepamatė. Žerdamas sau dar kelias keiksmažodžių tiradas, jis išgyveno vidinį konfliktą su pačiu savimi.

Žvaigždė pasitenkina neparodžiusi dėmesio kitiems, o Motiejūnas vėliau paėmė vandenį iš to paties darbuotojo rankų ir nesibaidė bendrauti.

Donatui didžiausi teisėjai yra jis pats ir stiprus jautrumo jausmas.

Bet tie teisėjai netrukdė rungtynių pabaigoje nepertraukiant išklausyti specialiai prie jo prisėdusio Lavrinovičiaus patarimų. Galbūt ir kritikos.

Vidiniai teisėjai nekliudė ir padėkoti Broliui paspaudžiant jam ranką.

Dėl Lietuvos rinktinės bendro tikslo savo elgesį pakeitęs Motiejūnas atskleidė turintis stiprios asmenybės bruožų.

Šalin stumti savo ego ir lipti per save pavyksta ne visiems.

Per vieną naktį tvirtu rinktinės lyderiu jis neužaugo, tačiau Motiejūno noru keistis ir pastangomis jau antrose rungtynėse buvo vis sunkiau nesižavėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"