TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Krikštas – prieš 16 metų

2014 08 16 6:00
1998-ųjų pasaulio čempionate Graikijoje rezultatyviausiai mūsų rinktinėje žaidė Artūras karnišovas (Nr. 12) ir Saulius Štombergas (kairėje). LŽ archyvo nuotraukos

Rugpjūčio pabaigoje Ispanijoje prasidėsiantis pasaulio vyrų krepšinio čempionatas Lietuvos rinktinei bus ketvirtasis istorijoje.

Lietuvos krepšininkai planetos pirmenybėse debiutavo 1998 metais. Tuomet Graikijos sostinėje Atėnuose surengtame turnyre mūsiškiai tarp 16 komandų užėmė 7 vietą.

Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos krepšininkai savo galią pademonstravo 1992 metų Barselonos olimpiadoje iškovodami bronzos medalius. Deja, netrukus buvo nuopuolis. Nepatekę į 1993 metų Europos čempionatą, lietuviai savaime neteko galimybės siekti vietos 1994-ųjų pasaulio pirmenybėse. Tad kitos progos varžytis su galingiausiomis pasaulio rinktinėmis teko laukti dar 4 metus. Į 1998-ųjų pasaulio čempionatą Lietuvos rinktinė pateko 1997 metais Senojo žemyno pirmenybėse užimdama 6 vietą.

Kartų kaita

Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis – šie mohikanai prieš pasaulio čempionatą Atėnuose jau buvo palikę Lietuvos rinktinę. 1998-ųjų vasarą vėl žlugo viltys prisivilioti vidurio puolėją Žydrūną Ilgauską. Tad rinktinėje lyderio vaidmenimis dalijosi Pirėjo „Olympiakos“ puolėjas Artūras Karnišovas, taip pat Europos taurę su Kauno „Žalgiriu“ ką tik laimėję Saulius Štombergas ir Eurelijus Žukauskas. Pirmuosius žingsnius rinktinėje žengė Šarūnas Jasikevičius, Tomas Masiulis, Mindaugas Žukauskas ir Dainius Adomaitis. Šioje komandoje net 7 žaidėjai iš 12 atstovavo „Žalgirio“ ekipai.

„Gera komanda popieriuje, jai šiek tiek trūksta centimetrų“, – prieš čempionatą apie Lietuvos rinktinę rašė apžvalginis leidinys „Fiba Guide“.

„Net ir be NBA žaidėjų A. Sabonio bei Ž. Ilgausko esame gana pajėgūs. Pagrindinis mūsų tikslas - sėkmingai pasirodyti 1999-ųjų Europos čempionate ir 2000-ųjų Sidnėjaus olimpiadoje. Todėl vieta šešetuke Atėnuose būtų geras rezultatas“, – taip kalbėjo tuometis Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Algimantas Pavilonis. Iki užsibrėžto tikslo trūko nedaug.

Įkalbėtas rinktinės senbuvių Gintaras Einikis (atakuoja) buvo priverstas pasirašyti pasižadėjimą nepažeidinėti sportinio režimo.

Tačiau prieš pasaulio čempionatą Lietuvos rinktinės stovyklą sudrebino skandalas. Paaiškėjo, kad vidurio puolėjas Gintaras Einikis šiurkščiai pažeidė sportinį režimą. Aukštaūgis 1998-ųjų vasarą atmetė „Žalgirio“ pasiūlymą ir pratęsė sutartį su rusų Saratovo „Avtodor“, todėl jau vien dėl šio sprendimo netapo populiariausiu žmogumi Lietuvoje. O prieš pasaulio čempionatą paaiškėjo, jog vienoje treniruočių stovykloje G. Einikis dėl drausmės pažeidimų nesitreniravo net tris dienas iš eilės. Rinktinės treneris Jonas Kazlauskas tuomet buvo nusprendęs išmesti krepšininką iš komandos.

„Puikiai suvokiu, koks svarbus žaidėjas mūsų komandoje yra G. Einikis. Ypač kai neturime A. Sabonio ir Ž. Ilgausko. Žinau, kad dėl tokio sprendimo būsiu kritikuojamas, bet tam esu pasirengęs. Mano kantrybė trūko. Geriau baigsiu trenerio karjerą, nei nusileisiu suklydusiam žaidėjui“, – tuomet ryžtingai tvirtino J. Kazlauskas.

Tačiau spaudimas palikti G. Einikį rinktinėje buvo didžiulis, treneriui teko persigalvoti. Karo kirvis buvo užkastas nelengvai. Vidurio puolėjas netgi atsisakė pasirašyti pasižadėjimą nepažeidinėti sportinio režimo. Savo nuomonę pakeitė tik po asmeninių pokalbių su kitais rinktinės senbuviais.

Vis dėlto „Avtodor“ lyderis pasaulio čempionate nežaidė taip, kaip buvo tikimasi. Atėnuose G. Einikis per rungtynes pelnydavo 8,5 taško ir atkovodavo 4,1 kamuolio, bet pataikydavo tik 38 proc. dvitaškių ir 57 proc. baudų metimų.

Rusiška pamoka

Savo potencialą J. Kazlausko komanda įrodinėjo C grupės varžybose laimėdama visas trejas rungtynes. Pirmojoje dvikovoje lietuviai apšilo 97:56 įveikdami Pietų Korėją, o paskui 84:82 palaužė JAV komandą. Tiesa, tai nebuvo tradicinė amerikiečių „Svajonių komanda“. Dėl lokauto NBA žvaigždės negalėjo padėti savo rinktinei, tad JAV rinktinę sudarė tik studentų lygos atstovai ir Europos klubuose rungtyniavę žaidėjai. Vis dėlto amerikiečiams pavyko suburti solidžią komandą. Prie pergalės prieš ją svariausiai prisidėjo A. Karnišovas, pelnydamas 29 taškus. Per paskutines grupės rungtynes Lietuvos komanda ilgai vijosi brazilus ir sugebėjo išplėšti pergalę rezultatu 66:62. Brazilai per šią akistatą rėmėsi tik 7 krepšininkais ir neatlaikė lietuvių pasiūlyto žaidimo ritmo.

Antrajame varžybų etape Lietuvai sekėsi prasčiau. Pirmosiose F grupės rungtynėse mūsiškiai 61:71 neprilygo Australijai. Paskui 84:75 nugalėjo Argentiną, bet po pratęsimo 80:86 pralaimėjo Ispanijai. Pergalė prieš ispanus būtų garantavusi pirmąją vietą F grupėje. Lietuviai F grupėje liko treti ir ketvirtfinalyje turėjo kovoti su viena čempionato favoričių Rusijos rinktine.

Rusams priešintis pavyko pusę rungtynių. Pirmame kėlinyje lietuviams sekėsi gerai, įpusėjus dvikovai jie pirmavo 38:35. S. Štombergas iki pertraukos surinko net 15 taškų. Bet po jos rusai "neutralizavo" „Žalgirio“ puolėją (pelnė tik 2 taškus), nurūko į priekį ir triumfavo 82:67. Paleidę varžovus, lietuviai sutriko ir blaškėsi aikštėje. Uždengus S. Štombergą neatsirado žmogaus, kuris galėtų imtis iniciatyvos. A. Karnišovas pelnė 14 taškų, bet krepšį atakavo vos 30 proc. taiklumu. G. Einikis pelnė vos 4 ir prametė visus 7 dvitaškius. Lietuviai nesugebėjo sulaikyti rusų įžaidėjo Vasilijaus Karasiovo - šiame ketvirtfinalyje jis surinko net 31 tašką.

Po pralaimėjimo Rusijai Lietuvos komanda kitą dieną neprilygo ir Italijai (71:76), o per rungtynes dėl 7 vietos 77:76 palaužė Argentiną.

Septintoji vieta pasaulio čempionate buvo vertinama patenkinamai. Akcentuota, kad šiai komandai trūko nugalėtojų mentaliteto ir individualybių. Lemiamais rungtynių epizodais niekas nesiryždavo imtis iniciatyvos, A. Karnišovas su S. Štombergu dar nebuvo pribrendę bet kuriuo metu tempti lyderio naštą. Šiame pasaulio čempionate A. Karnišovas vidutiniškai rinko 17,1 taško ir rezultatyviausių žaidėjų įskaitoje į priekį praleido tik ispaną Alberto Herrerosą (17,9 tšk.).

Jugoslavų triumfas

Atėnuose pasaulio krepšinio čempione tapo 1995-ųjų ir 1997 metų Europos čempionė Jugoslavijos rinktinė. Tuo metu tai buvo šios komandos aukso amžius. 1998-aisiais Jugoslavijos ekipoje pasižymėjo naujosios kartos atstovai Željko Rebrača ir Dejanas Bodiroga, svarbų vaidmenį atliko ir veteranas Aleksandras Džordževičius. Jie sėkmingai pavadavo karjerą rinktinėje baigusius Vladę Divacą, Predragą Danilovičių ir Zoraną Savičių. Nervingame pasaulio čempionato finale jugoslavai 64:62 palaužė rusus.

Stipriai nukraujavusi JAV rinktinė Atėnuose tenkinosi bronzos medaliais. Amerikiečiai pusfinalyje 64:66 suklupo prieš Rusiją, bet mače dėl trečiosios vietos nepabūgo 18 tūkst. žiūrovų spaudimo ir užtikrintai 84:61 įveikė šeimininkų Graikijos komandą.

Tai, kad NBA žvaigždės dėl lokauto negalėjo atvykti į pasaulio čempionatą, sudavė nemažą smūgį šių varžybų populiarumui. Viena NBA garsenybė į Atėnus vis dėlto atvyko – Hjustono „Rockets“ vidurio puolėjas Hakeemas Olajuwonas nutarė iš arti pamatyti gimtosios Nigerijos krepšininkų kovas. Žaisti šioje komandoje H. Olajuwonas negalėjo, nes anksčiau atstovavo JAV rinktinei. Garsenybės parama nepadėjo Nigerijos komandai – afrikiečiai užėmė 13 vietą ir išgarsėjo iš neigiamos pusės. Jau po antrųjų rungtynių vidurio puolėjo Juliuso Nwosu dopingo mėginys buvo teigiamas – paaiškėjo, kad jis vartojo efedriną.

Po 1998 metų pasaulio čempionato J. Kazlauskas liko Lietuvos rinktinės treneriu. Kitų metų Europos čempionate rinktinės aprangą dar kartą (ir paskutinį) apsivilko pats A. Sabonis. Tačiau lietuvių viltys laimėti medalius dužo į šipulius ketvirtfinalyje nelauktai 72:74 pralaimėjus Ispanijai. Užėmę 5 vietą, Lietuvos krepšininkai pateko į Sidnėjaus olimpiadą ir ten iškovojo bronzos medalius.

1998-ųjų Lietuvos rinktinė

Gynėjai: Šarūnas Jasikevičius (22 m., Merilando universitetas), Tomas Pačėsas (24 m., Odesos „Bipa Moda“), Darius Lukminas (30 m., Saratovo „Avtodor“), Darius Maskoliūnas (27 m., Kauno „Žalgiris“).

Puolėjai: Tomas Masiulis (22 m., „Žalgiris“), Saulius Štombergas (24 m., „Žalgiris“), Mindaugas Žukauskas (22 m., „Žalgiris“), Dainius Adomaitis (24 m., „Žalgiris“), Artūras Karnišovas (27 m., Pirėjo „Olympiakos“).

Vidurio puolėjai: Eurelijus Žukauskas (24 m., „Žalgiris“), Gintaras Einikis (29 m., „Avtodor“), Virginijus Praškevičius (24 m., „Žalgiris“).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"