TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

M.Brownas Kaune jaučiasi kaip tikras lietuvis

2008 02 09 0:00
Per mačus su CSKA M.Brownas (su kamuoliu) užmiršta, kad T.Langdonas - jo bičiulis.
AFP/Scanpix nuotrauka

Kauno "Žalgirio" amerikietis Marcusas Brownas apie Rusiją gali papasakoti daug, nes du sezonus buvo vienas pagrindinių Maskvos CSKA žaidėjų. Krepšininkas prisipažįsta, kad iki šiol ilgisi šio klubo - Maskvoje liko daug jo draugų ir ištikimų sirgalių. Tačiau gyvenimu Lietuvoje Marcusas irgi nesiskundžia.

Lietuvoje viskas tenkina.

- Su kuo iš buvusių partnerių bendraujate?

- Gerai pažįstu Aleksejų Savrasenką, Trajaną Langdoną. Esu senas Jay Holdeno bičiulis. Iš kitų komandų žaidėjų pažįstu Antoną Judiną - su juo teko bendrauti prieš kelerius metus, kai dar vyko R.Koračo taurės turnyras. Tačiau šiuo metu atstovauju "Žalgiriui", todėl dabartiniai partneriai man daug svarbesni. Be to, per pastaruosius metus CSKA žaidėjai labai pasikeitė. Ir laiko trūksta, net su tuo pačiu J.Holdenu bendraujame labai retai. Bet mes, amerikiečiai, visada stengiamės padrąsinti vienas kitą.

- Per vieną interviu sakėte, kad rungtynės su CSKA jums nebėra principinės...

- Pamenu, kai perėjau į "Unicają" ir su naujuoju klubu atvykau žaisti į Maskvą, stipriai jaudinausi. Ta dvikova man buvo labai svarbi. Tada pirmą kartą susitikau su senais draugais ir pažįstamais būdamas kitoje barikados pusėje.

- Ar smarkiai pasikeitė CSKA, palyginti su tuo laikotarpiu, kai žaidėte šiame klube?

- Be abejo, ekipa sustiprėjo, patikimiau ginasi, dar labiau pagerėjo J.Holdeno ir Smodišo žaidimas. Komandą įspūdingai sustiprino patyręs R.Šiškauskas. Šį sezoną "Žalgiris" jau du kartus rungtyniavo su CSKA, ir abu kartus mano buvę partneriai nepaliko mums jokių šansų. Manau, Kaune perdegėme. Mums jokiu būdu nereikėjo jiems atiduoti iniciatyvos. Etore Mesinos vadovaujama komanda psichologiškai labai stipri. Jeigu "armiečiai" ima kontroliuoti rungtynių eigą, jie niekada nepaleis pergalės iš rankų.

- "Žalgiryje" atsidūrėte pernai vasarą. Kodėl nusprendėte pereiti į ganėtinai kuklią Lietuvos komandą?

- Praėjęs sezonas Ispanijos "Unicajos" klube man buvo nesėkmingas. Dėl rimtos traumos žaidžiau tik kelis Eurolygos mačus. Gal dėl to rimtų pasiūlymų, išskyrus "Žalgirį", ir neturėjau. Tačiau nesigailiu atvykęs į Kauną.

- Kol jūsų naujas klubas ne visai sėkmingai rungtyniauja Eurolygoje...

- Šį sezoną "Žalgirio" komandoje buvo nemažai traumų, tad retai žaidėme optimalios sudėties. Svarbiausia, kad patekome į TOP 16 etapą, kuriame, tikiuosi, pasirodysime sėkmingai. Norėtųsi nueiti iki finalo ketverto ir pakovoti dėl pergalės. Bet antrajame etape mūsų laukia rimti varžovai - "Olympiakos", "Real", "Maccabi".

- Šią vasarą baigiasi jūsų sutartis. Ar nekyla noras grįžti į CSKA?

- Kol kas mane viskas tenkina Lietuvoje. "Žalgiris" - puikus klubas. Vyriausiasis treneris Rimantas Grigas sugebėjo surinkti stiprią komandą, tad kodėl gi Kaunas negalėtų tapti mano paskutine stotele?

Patinka ramus gyvenimas

- Duodamas interviu mažai pasakojate apie savo vaikystę.

- Mama nusprendė duoti man tais laikais žinomo žaidėjo Marcuso Johnsono - UCLA universiteto komandos krepšininko - vardą. Jis rungtyniavo su pačiu Karimu Abdulu Džabaru. Krepšinis man buvo viskas. Net naminių gyvūnų niekada nelaikiau. Viskas, ką turėjau, tai - krepšinio kamuolys. Man tai patiko! Kai žaidžiau studentų komandoje, bendravau su puikiu krepšininku Dereku Fisheriu, ir tai man daug davė.

- Išbandėte jėgas NBA. Su kuriuo žaidėju esate artimai pažįstami?

- Gerai pažįstu Andrejų Kirilenką. Puikus vaikinas. Mudu daug bendravome prieš man pereinant į CSKA. Jis papasakojo įdomių dalykų apie šį klubą.

- Gyvenote tokiuose didmiesčiuose kaip Stambulas, Maskva, o dabar persikėlėte į nedidelį Kauną. Ar jums nenuobodu?

- Na, gal šiek tiek. Marcusas Brownas gali gyventi bet kur ir tuo pat metu jaustis esąs Marcusas Brownas. Pamažu man pradėjo patikti ramus gyvenimas. Kaune nuomojuosi jaukų butą, iš namų per 10 minučių galiu nuvažiuoti iki Sporto halės - klubas davė tarnybinį automobilį. Lietuvoje man patogu. Net spūstys kelyje malonesnės - ne tokios kilometrinės kaip Maskvoje (juokiasi). Be to, čia šilčiau negu Rusijos sostinėje. Galiu save vadinti tikru lietuviu.

- Ar neketinate mokytis lietuvių kalbos, kad geriau suprastumėte partnerius?

- Tikrai ne. Nesimokiau ir rusų kalbos, nors Maskvoje gyvenau dvejus metus. Beveik visi komandos žaidėjai kalba angliškai.

- Kaip leidžiate laiką Kaune?

- Žaidžiu su draugais boulingą, vaikštau į kiną. Tačiau daugiau laiko praleidžiu namie. Patinka garsiai klausytis muzikos. Mėgstu repą, pavyzdžiui, Marviną Gaye'ų. Patinka džiazas - klasikinis ir šiuolaikinis.

- Minėjote, kad jūsų sena svajonė - atstovauti JAV rinktinei. Bet esate jau 33-ejų. Ar vis dar tikitės, jog tai išsipildys?

- Vargu. Nuo pat vaikystės svajojau norėjau į aikštelę vilkėdamas penktu numeriu pažymėtus marškinėlius su užrašu "USA". Tačiau manęs niekada nekvietė net į JAV jaunių ir jaunimo rinktines. O dabar, kai jau esu tokio amžiaus, beviltiška tikėtis, kad didžioji svajonė išsipildys.

- Ar norėtumėte pasekti savo bičiulio J.Holdeno pavyzdžiu ir gauti Rusijos pilietybę?

- Tai nerealu. Esu JAV patriotas, todėl galėčiau atstovauti tik JAV rinktinei. Gerbiu J.Holdeno pasirinkimą, bet pats niekada taip nedaryčiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"