TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

M.Gecevičius: "Įsižeisti nėra už ką"

2013 08 23 6:00
Treneris J.Kazlauskas pirmąjį "atkabino" gynėją M.Gecevičių. Erlendo Bartulio nuotrauka

2011 ir 2012 metais į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės dvyliktuką nepatekęs gynėjas Martynas Gecevičius šią vasarą stengėsi vyti šalin tokias mintis. Pasak 25-erių krepšininko, kuo mažiau apie tai galvoji, tuo mažiau chaoso įneši į rinktinės žaidimą. Tačiau vakar iš ryto jis išgirdo, kad ir šiemet jam neatsirado vietos rinktinės dvyliktuke.

Trečiadienį po rytinės treniruotės nacionalinės komandos vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas padėkojo 193 cm ūgio M.Gecevičiui už darbą ir įdėtas pastangas. Dukart su Pirėjo „Olympiakos“ ekipa Eurolygos čempionu tapęs ir šią vasarą į Vilniaus komandą „Lietuvos rytas“ sugrįžęs gynėjas pirmasis paliko rinktinės stovyklą. Rugsėjį Slovėnijoje vyksiančiam Europos čempionatui nuo vakar rengiasi 14 žaidėjų.

Padėkos už triūsą

Ilgametis sostinės klubų „Sakalai“ ir „Lietuvos rytas“ žaidėjas M.Gecevičius kvietimo į rinktinę sulaukė, kai prie nacionalinės komandos vairo stojo Ramūną Butautą pakeitęs Kęstutis Kemzūra. Debiutas buvo įsimintinas – 2010-ųjų pasaulio čempionate Turkijoje Martynas su Lietuvos krepšininkais pelnė bronzą. Tačiau jau po metų gynėjas nurijo pirmąją karčią piliulę. Rinkdamas kariauną Lietuvoje vyksiančioms "EuroBasket 2011" kovoms K.Kemzūra Martyną pakvietė į kandidatų stovyklą. Druskininkuose ir Palangoje prakaitą liejusius žaidėjus griežtas trenerių štabo nuosprendis pasiekė likus mėnesiui iki pirmenybių. Už darbą padėkota M.Gecevičiui, Renaldui Seibučiui ir Donatui Motiejūnui.

„Martynas pasižymi tritaškiais metimais. Jis gynėjas, o šioje pozicijoje yra Rimantas Kaukėnas, Martynas Pocius, Tomas Delininkaitis“, – taip savo sprendimą tąsyk komentavo K.Kemzūra.

Pernai K.Kemzūra vėl įtraukė Martyną į išplėstinį 24 kandidatų sąrašą, burdamas komandą, kuri liepos mėnesį Venesueloje turėjo kovoti dėl kelialapio į Londono olimpines žaidynes. Tačiau dar neprasidėjus pirmajai stovyklai, sąraše iš 24 pavardžių liko 19. Kartu su Rolandu Alijevu, Žygimantu Janavičiumi, Kšištofu Lavrinovičiumi, Mindaugu Katelynu atkrito ir M.Gecevičius.

„M.Gecevičiui sezonas buvo nelengvas – "Olympiakos" treneris žaidimo minutėmis jo nelepino. Bet šioje pozicijoje turime nemažai pajėgių žaidėjų, o Martyno galimybes patekti į dvyliktuką vertinau ne taip stipriai“, – taip K.Kemzūra aiškino savo pasirinkimą.

Kuo dabar neįtiko M.Gecevičius, J.Kazlauskas pažadėjo atskleisti vakar vakare po Lietuvos ir Rusijos rinktinių dvikovos „Siemens“ arenoje.

Europos pirmenybėms besirengianti Lietuvos komanda iki ketvirtadienio vakaro buvo žaidusi šešerias kontrolines rungtynes. Martyno aikštelėje nematėme tik per dvikovą su makedonais. Dvejose rungtynėse su belgais jis žaidė atitinkamai 12 bei 10 minučių ir pelnė 6 bei 3 taškus. Su švedais treneriai leido jam parungtyniauti 15 ir 16,5 min., per abi dvikovas pelnė atitinkamai 5 ir 6 taškus. Trečiadienį Vilniuje prasidėjusiame turnyre M.Gecevičius prie pergalės prieš suomius prisidėjo 5 taškais (žaidė 10 min.).

Trenerio filosofija

Su Martynu Gecevičiumi LŽ kalbėjosi rungtynių su suomiais išvakarėse. Dar nežinodamas, kad ketvirtadienį J.Kazlauskas jam padėkos už darbą, tąkart gynėjas nevengė temos: kas būtų, jei jo neliktų tarp kandidatų.

– Kaip jaučiatės vėl plušėdamas su rinktinės nariais?

– Puikiai. Joje visada gera atmosfera, pokštai per pietus, vakarienę, treniruotes. Vyksta tikras darbas – treneriai rimtai į visa tai žiūri, žaidėjai – profesionalai.

– Jūs, kaip ir dar 12 rinktinės kandidatų, pirmą kartą akis į akį susidūrėte su J.Kazlausku. Ką apie jį buvote girdėjęs ir kokią nuomonę susidarėte su juo padirbėjęs?

– Buvau girdėjęs, kad jis griežtas, turi savo treniravimo sistemą. Tuo įsitikinau dabar stovyklose. Bet ir reikia, kad treneris iš žaidėjų reikalautų, aiškiai pasakytų, ko iš jų nori. O žaidėjai turi paklusti.

– Jei atsidurtumėte J.Kazlausko vietoje, gal kitaip dirbtumėte su rinktinės kandidatais?

– Sunku pasakyti. Gal būsiu treneris, kai baigsiu krepšininko karjerą. O dabar... Žaidėjams visada atrodys, kad kas nors kur nors galėtų būti kitaip. Bet J.Kazlauskas tvirtai laikosi savo filosofijos. Duok Dieve, kad laimėtume ir kad viskas būtų gerai Lietuvai.

Nėra ko įsižeisti

– Drabužinėje ar pietaudami bent puse lūpų pasvarstote, kurie trys galėtų atkristi?

– Apie tai nešnekame. Visi rimtai dirbame. Ir kuo mažiau apie tai galvoji, tuo mažiau įneši chaoso ir nereikalingos įtampos. Kaip treneris nuspręs, taip ir bus. Taip būna kiekvieną vasarą. Visi žino, kad kažkas nepateks į dvyliktuką, ir to per daug nesureikšmina.

– Žinią, jog rinktinei jūsų nereikės, kaskart priimate vis kitaip?

– Stovyklaudamas su rinktine visada gauni naudos – sportuoji su geriausiais krepšininkais, treneriais. Taip vasarą pasirengi naujam sezonui. Todėl jei nepateksi į rinktinę, įsižeisti nėra už ką. O vasaromis atostogausiu, kai dirbsiu treneriu (šypsosi).

Į užsienį nespjauna

– Šiemet grįžote į "Lietuvos ryto“ komandą, kurią palikote prieš dvejus metus. Iš draugų ne kas telikę...

– Tik Stepas (Steponas Babrauskas – aut.). Nieko tokio, juk komandų sudėtys kasmet keičiasi. Bet daugumą lietuvių, kurie žais Vilniaus komandoje, žinau. Pažįstu ir graiką Andreasą Glyniadakį, su juo žaidėme klube „Olympiakos“. O su tais, kurių nepažįstu, susibendrausime, ir viskas bus gerai.

– Užsienyje praleidote tik porą metų. Ar nenusivylėte abiem sezonais?

– Viskas buvo gerai. Tik praėjusį sezoną mažiau gaudavau žaisti. O dabar „Lietuvos rytas“ labai norėjo manęs ir pasiūlė tinkamas sąlygas. Man tik 25 metai, vėl parungtyniausiu namie. O paskui tikrai dar išvažiuosiu į užsienį pažaisti.

– Ne kiekvienas gali pasigirti per pirmus du sezonus užsienyje dukart tapęs Eurolygos čempionu.

– Apskritai retai kas dukart iš eilės tampa Eurolygos čempionu. (Juokiasi.) Taip jau išėjo, ir tuo reikia džiaugtis.

Džiaugiasi atsigavusiu Pirėjumi

– Kokie prisiminimai iš Pirėjo klubo?

– "Olympiakos" komandoje atmosfera buvo nereali. Tai primena „Lietuvos rytą“ geriausiais laikais. Visi draugiški, bendrauja, kartu eina valgyti, pasivaikščioti po miestą. Drabužinėje - juokai ir pokštai. Patys graikai sakė, kad pas juos anksčiau nebūdavo tokios nuostabios atmosferos kaip pastaruosius dvejus metus. Vadinasi, anksčiau Pirėjo komandoje būdavo problemų. O kai viskas gerai už aikštelės, tada sėkmė lydi ir per rungtynes. Tai sakau iš savo patirties.

– „Olympiakos“ žaidėjai susitelkė būtent tada, kai jo amžinoje varžovėje Atėnų „Panathinaikos“ ekipoje pradėjo ryškėti įvairios problemos?

– Galima ir taip sakyti. Be to, atsibosta visąlaik pralaimėti tam pačiam varžovui. Daug metų „Olympiakos“ ekipai nepavykdavo laimėti Graikijos čempionato, juo labiau - Eurolygos, nors į klubą būdavo investuojami milžiniški pinigai. O kai biudžetas buvo sumažintas, žaidėjai susitelkė, ir Pirėjo komanda dukart iš eilės tapo stipriausia Eurolygoje. Džiaugiuosi, kad šis Graikijos klubas atsigavo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"