TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

M. Kuzminskas: „Dabar esu tikrai laimingas”

2014 07 30 6:00
Mindaugas Kuzminskas (centre): „Man rinktinėje visada gera, nes čia visi susirenka ne dėl uždarbio.“ Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Mindaugą Kuzminską drąsiai galima vadinti pozityviu darboholiku - net sunkiausi išbandymai jam kelia geras emocijas. Tad nenuostabu, jog talentingo krepšininko kelias į sporto aukštumas kasmet darosi vis platesnis ir įdomesnis.

Spalio 19-ąją Mindaugui sukaks 25-eri. 205 cm ūgio krepšininkas profesionalo karjerą pradėjo gimtajame Vilniuje. Vieną sezoną žaidė klube “Sakalai” (2006-2007), kitą - sostinės komandoje “Perlas” (2007-2008), metus rungtyniavo “Šiauliuose”, vėliau tris sezonus (2010-2013) gynė Kauno “Žalgirio” garbę. 2012-2013-ieji buvo M. Kuzminsko - tą sezoną jis karaliavo aikštelėje. Nemažai prie to prisidėjo tuometis “Žalgirio” strategas ispanas Joanas Plaza. Jis suteikė Mindaugui galimybę daug rungtyniauti, ir krepšininko talentas “atsivėrė”. Po Lietuvos krepšinio lygos pirmenybių M. Kuzminskas su komanda džiaugėsi iškovotais čempionų žiedais, o naują sezoną krepšininkas pradėjo Ispanijoje - Malagos klube “Unicaja”. Su šia komanda sutartį pasirašęs treneris J. Plaza joje panoro matyti ir M.Kuzminską. Taip prasidėjo Mindaugo karjera užsienyje. Rudenį krepšininkas vėl sugrįš į Malagą.

O šiuo metu puolėjas drauge su kitais Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatais rengiasi Pasaulio taurės varžyboms. Jos vyks rugpjūčio 30 – rugsėjo 14 dienomis Ispanijoje. Ką tik prasidėjo kontrolinių rungtynių maratonas. Jo išvakarėse “Lietuvos žinios” kalbėjosi su Mindaugu Kuzminsku apie pastarąjį jo sezoną Ispanijoje ir, žinoma, apie rinktinę.

Buvimas rinktinėje šildo

- Lietuvos rinktinės kandidatų stovykloje plušate nebe pirmus metus. Kokie įspūdžiai šiemet?

- Manau, rinktinėje negali nepatikti. Man čia visada gera. Juk visi susirenka ne dėl uždarbio ar kitokių paskatų. Buvimas su bendraminčiais, norinčiais atstovauti tėvynei, šildo.

Šiemet tarp kandidatų yra daugiau naujų veidų. Nors man jie nėra nauji - vienur ar kitur esame žaidę ar šiaip bendravę.

- Pakalbėkime apie naujus rinktinės kandidatus.

- Adą Juškevičių, Šarūną Vasiliauską, Žygimantą Janavičių (šis jau spėjo patirti traumą – lūžo delnikaulis) pažįstu ne vienus metus. Esame tos pačios kartos, todėl susitikdavome jaunimo rinktinių, kitose varžybose. Man jie – ne naujokai. Aišku, įdomu po kelerių metų pamatyti, kaip kas patobulėjo, pasikeitė. Galiu tik džiaugtis dėl jų, kad turi galimybę patekti į rinktinę. Manau, taip ir bus.

- Gal naujokai stovykloje labiau stengiasi nei rinktinės senbuviai?

- Visi stengiasi iš visų jėgų. Pirmą kartą dalyvaujantieji rinktinės kandidatų stovykloje iš pradžių jaudinosi labiau už senbuvius. Dabar jau visi apsiprato. Normalu, kad pirmomis dienomis būna nedrąsu. Net kai į kandidatų sąrašus patenki nebe pirmą sykį, rengiantis į stovyklą širdelė vis tiek sudreba. Tai – neįprastas jausmas. Jaudinuosi ir aš.

Rinktinės stovykloje esu ketvirtą kartą. Pirmus metus išbuvau savaitę. 2012-aisiais - jau ilgiau. Pernai buvau pakviestas į rinktinę. Šiemet vėl sulaukiau kvietimo atvykti. Visi labai atkakliai dirbame. Juk nė vienas negarantuotas, kad būtent jis pateks į rinktinės dvyliktuką.

Labiausiai pasiilgsta žmonių

- Tikriausiai yra dalykų, kurių per metus labai pasiilgstate, ir po sezono rengdamasis į rinktinės stovyklą vis dažniau juos prisimenate?

- Labiausiai pasiilgstu savų žmonių. Užsienio klube ilgokai trunka, kol pagaliau tampi jo dalimi. O grįžęs namo iškart gali su visais laisvai bendrauti, dalytis įspūdžiais. Rinktinėje visus pažįstu, tad jokios adaptacijos nereikia.

- Šiemet kandidatų sąrašas gerokai pasikeitęs. Ar stovykloje pasigendate kokio nors konkretaus krepšininko?

- Dažnai būna taip, kad ne visi krepšininkai gali dalyvauti rinktinės stovyklose. Vieni – dėl sveikatos problemų, kiti – dėl šeiminių ar kitokių aplinkybių. Man labai norėtųsi, kad rinktinėje būtų ir Linas Kleiza, ir Robertas Javtokas. Abu visada buvo svarbūs žaidėjai. Jų neabejotinai trūks.

Visiškai skirtingi treneriai

- Kas iš rinktinės kandidatų didžiausi jūsų konkurentai – juk yra net keturi lengvojo krašto puolėjo pozicijoje žaidžiantys krepšininkai?

- Dabar sunku apie tai kalbėti. Laukia dar daug treniruočių, draugiškų rungtynių. Nereikėtų žvalgytis į kitus. Pats turi stengtis ir parodyti, ką gali. Apie konkurenciją neverta galvoti. Juk svarbiausia, kad treneris suburtų tokią komandą, kuri galėtų siekti užsibrėžtų tikslų pasaulio čempionate.

- Po 2012-2013 metų sezono “Žalgirio” strategas J. Plaza išvykdamas dirbti į gimtąją Ispaniją panoro ir jus matyti savo vadovaujamoje Malagos komandoje “Unicaja”. Palyginkite J. Plazą ir Lietuvos rinktinės trenerį Joną Kazlauską - ar jie panašūs?

- Jie visiškai skirtingi. Pradedant pasirengimo rungtynėms strategija ir baigiant asmeniniais bruožais. Sunku juos lyginti. J. Plazos ir temperamentas kitoks nei lietuvių. Ispaniškas. Be to, jo natūra gana meniška – juk ne kiekvienas krepšinio treneris rašo romanus.

J. Kazlauskas – griežtesnis ir reiklesnis.

- O nors vieną bendrą bruožą turi?

- Taip! Yra krepšinio treneriai! (Juokiasi.)

Malagoje - idealios sąlygos

- Praėjusį sezoną atstovavote Malagos klubui „Unicaja”. Tai buvo jūsų pirmieji metai, kremtant legionieriaus duoną. Nauja kultūra, nauja komanda. Ar lengvai pritapote?

- Pradžia buvo gan sunki. Vos ten nuvykęs komandoje tikėjausi nuversti kalnus… Iš pradžių „buksavau”, tačiau įpusėjus sezonui viskas susitvarkė. Sakyčiau - pataikiau į normalias vėžes.

Klubas suteikė idealias gyvenimo sąlygas. Niekuo nereikėjo rūpintis - tik sportuoti ir ilsėtis. Malaga – kurortinis miestas. Rytais atsikėlęs matai saulę, jūrą… Tai pakelia nuotaiką ir mažina namų ilgesį. Visi legionieriai gyvenome viename kvartale. Galėjome rinktis kotedžą arba didelį butą. Man labiau patiko pastarasis variantas.

- Gyvenote atskirai?

- Taip. Juk dauguma žaidėjų turi šeimas. Tačiau Malagoje svečių netrūko – vis kas nors atvykdavo aplankyti. Šeimos nariai svečiavosi net kelis kartus. Ir draugai viešėjo ne kartą. Tad nebuvo kada ko nors labai pasiilgti.

- Turėdavote laiko bendrauti su Lietuvoje likusiais brangiais žmonėmis?

- Taip. Žaidžiant užsienyje laisvalaikio yra daugiau nei būnant gimtinėje. Juk Lietuvoje dieną visada atsirasdavo smulkių reikalų, darbelių. Be to, mokiausi universitete. Po treniruočių skubėdavau į paskaitas. Malagoje buitinių rūpesčių nebuvo. Tad pasikalbėti su artimaisiais internetu („Skype”) tikrai turėjau kada. Vienas įprotis ir užsienyje nepasikeitė – dieną bent pusvalandį nusnūsti. Taip darau nuo penkiolikos metų.

- Ispanijos maistas jums tiko?

- Labai! Kad ir kur nuvažiuodavome pavakarieniauti, visur būdavo labai skanu. Šiaip mėgstu naminį maistą, tad mano draugė Eglė turėjo kur pasireikšti. (Šypsosi.) Jai patinka gaminti ir stebinti mane. Netgi ispaniškus patiekalus bandydavo gaminti namuose. Jei pasiilgdavome lietuviško maisto, žinodavome, kur ieškoti produktų. Malagoje yra rusiška parduotuvė, kurioje gali rasti visko, ko reikia. Turėjome galimybę išsikepti ir bulvinių blynų, ir paskanauti šaltibarščių. Kas dėl maisto – praėjęs sezonas buvo tikrai smagus! (Juokiasi.)

Ispanų kalbos labirintais

- O jūsų draugė Eglė Malagoje išbuvo irgi visą sezoną?

- Tik pirmą pusmetį. Ji studijuoja lietuvių filologiją ir ispanų kalbą, todėl “perkelti” mokslus į Malagą nebuvo sudėtinga. Ji – mokydavosi, aš – sportuodavau. Abu turėjome užsiėmimą, todėl nuobodžiauti nebuvo kada. Pavasarį ji grįžo į Lietuvą baigti studijų. Mane Ispanijoje aplankydavo kartais. Kai galėdavo.

- Vadinasi, pusmetį Ispanijoje turėjote asmeninę vertėją?

- Žinoma, buvo labai patogu, tačiau tai išvirto lyg ir į meškos paslaugą. Gerai, kai tau viską išverčia. Bet kai likau vienas, teko ir man mokytis ispaniškai. Vietiniai ne itin gerai kalba angliškai, o maisto juk reikia nusipirkti parduotuvėje...

- Kokie ispaniški žodžiai jums buvo gražiausi?

- Vis stebėdavausi, kai supykęs treneris J. Plaza bandydavo piktai išrėžti pastabas ir vis vartodavo žodį „chicos“. Lietuviškai – „vaikinai“. Šis žodis man skamba taip minkštai ir švelniai, kad visiškai nesukelia baugumo.

- Su komandos nariais bendraudavo tik aikštelėje ar ir po treniruočių?

- Ryšiai nenutrūkdavo ir laisvalaikiu. Vakarus dažnai leisdavome kartu – tai pas vieną žaidėją namuose, tai pas kitą. Kartu švęsdavome gimtadienius, kitas šventes. Draugiškas mūsų bendravimas atsispindėdavo ir aikštelėje – mums palyginti visai neblogai sekėsi.

Jaunųjų Sabonių draugijoje

- Malagoje žaisite ir ateinantį sezoną. Jūsų sutartyje numatyta galimybė likti „Unicajos“ gretose ir trečią sezoną. Norėtumėte ja pasinaudoti?

- Dabar manau, kad norėčiau. Kodėl gi ne? Juk Ispanijos lyga stipri. Klubas žaidžia ir Eurolygoje. O kaip ten bus, matysime vėliau.

- Ko išmokote per metus Ispanijoje?

- Kovoti už save. Net tuomet, kai asmeniniai santykiai su komandos draugais yra puikūs, aikštelėje turi stengtis labiau už visus, nes rezultatai lems tolimesnę karjerą, nuo jų priklausys ir tavo nauja sutartis.

- Laikotės kokių nors ritualų prieš rungtynes?

- Taip. Bet jų tikrai neatskleisiu. Kaip ir svajonių. Antraip gali neišsipildyti.

- Žaidžiate vienoje komandoje su Domantu Saboniu.

- Taip. Džiaugiuosi, kad tuos metus buvome kartu. Vienas kitam galėjome padėti. Domantas man padėjo perprasti šnekamąją ispanų kalbą. Aš jam paaiškindavau kai kurias lietuvių kalbos subtilybes. Dabar jis labai sklandžiai šneka lietuviškai. Bendravau ne tik su Domantu. Laiką kartu leisdavome ir su Malagoje gyvenančiais jo broliu Tautvydu ir sese Aušrine bei su Madride įsikūrusiu vyriausiu broliu Žygimantu Saboniu.

Dabar esu tikrai laimingas. Norėčiau, kad šis periodas kuo ilgiau truktų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"