TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Mažyliai neprivertė ilgam užmiršti krepšinio

2014 10 25 6:00
Smagiausios akimirkos, kai visa šeima kartu: Eglė su Gerda ir Marijus su Luku. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Penkis su puse sezono Europos klubų garbę gynusi Lietuvos nacionalinės moterų krepšinio lygos vidurio puolėja Eglė Šulčiūtė vėl žaidžia Lietuvoje. Bet ne sostinėje, kurioje praleido didžiąją dalį karjeros ir iš kurios 2007-ųjų gruodį pakėlė sparnus į užsienį, o 30 tūkst. gyventojų turinčioje Utenoje.

„Utenos“ krepšinio klubo vadovas Rolandas Jarutis su vyriausiuoju treneriu Alfredu Vainausku vasarą nusprendė suburti pajėgią komandą, kuri Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL) galėtų mesti iššūkį čempionei Vilniaus „Kibirkščiai-VIČI“ ir nepadarytų gėdos debiutuodama Europos taurės turnyre. Todėl kitąmet trisdešimtmetį švęsianti 190 cm ūgio E. Šulčiūtė susigundė uteniškių vilionėmis. Juolab kad nereikės ilgam ir toli atitrūkti nuo dvigubai pagausėjusios šeimos.

Tarp krepšinio ir vaikų

Krepšininkės gyvenimas pasikeitė, kai 2012 metų liepos 14-ąją ji ištekėjo už Marijaus Gecevičiaus, kuris anksčiau irgi aktyviai žaidė krepšinį, garsaus krepšininko Martyno Gecevičiaus brolio. Šių metų sausio 4-ąją šeima susilaukė dvynių: Gretos ir Luko. Dėl tokio stebuklo 2013-ųjų vasarą Eglė buvo priversta nutraukti karjerą užsienyje. Praėjusį sezoną ji visas jėgas ir meilę skyrė motinystei.

Dvynių susilaukusi pora vos spėjo suktis, tačiau Eglė nenorėjo į šalį nustumti krepšinio. Nepraėjus nė trims mėnesiams ji vėl pradėjo treniruotis - rengtis Europos čempionato atrankos varžyboms. Nuo 2002 metų Lietuvos moterų rinktinės garbę ginanti aukštaūgė tapo komandos kapitone. Drauge su merginomis ir paskirtu nauju vyriausiuoju treneriu Mantu Šerniumi ji iškovojo kelialapį į kitų metų Europos čempionatą. Atrankos turnyre Eglė per rungtynes žaidė vidutiniškai 11 minučių ir pelnė 4,8 taško, dvitaškius mesdama 50 proc. taiklumu.

Geriausias sezonas – prieš motinystę

Šešiskart Lietuvos čempionė E. Šulčiūtė kalbėdama su LŽ tikino, kad žaisti užsienyje - gera patirtis. Krepšininkė netausodama jėgų kausis ir dėl septinto titulo, o jei atsirastų galimybė, kaip prisipažino, vėl važiuotų rungtyniauti į užsienį, nes legionierės statusas jai prie širdies.

Pastarąjį kartą – 2012-2013 metais – E. Šulčiūtė žaidė Salamankos „Perfumerias Avenida“ komandoje. Sutapimas ar ne, bet prieš artėjančius asmeninio gyvenimo pokyčius tas sezonas jai buvo geriausias užsienyje. Per legionierės karjerą Eglė rungtyniavo keturių šalių klubuose, tačiau tik 2013-ųjų balandį pavyko pelnyti medalį – su Salamankos klubu lietuvė tapo Ispanijos čempione. Nė vieno mačo nepraleidusi E. Šulčiūtė rinko vidutiniškai 8,4 taško ir 5,8 karto atkovojo kamuolį. Pagal tritaškių taiklumą Ispanijos lygoje ji užėmė trečiąją vietą (42,2 proc.).

Per savo karjerą E. Šulčiūtė yra rungtyniavusi Vilniaus „Lintel 118“, Alytaus „Snaigėje“, Vilniaus „Lietuvos telekome“, Vilniaus TEO, taip pat gynusi Italijos, Ispanijos, Turkijos ir Prancūzijos klubų garbę.

Titulų alkio neprarado

– Jūsų karjera pasisuko labai netikėtai – tiek metų žaidėte užsienyje ir staiga persikėlėte į Uteną. Kodėl pasirinkote šį miestą? – LŽ pradėjo pokalbį su Egle Šulčiūte.

– Tai lėmė ir vaikai, ir „Utenos“ komandos direktoriaus R. Jaručio nuolatinis kalbinimas. Šis klubas turi didelį pranašumą - varžysis Europos taurės turnyre. Todėl vasarą vadovai labai stengėsi suburti stiprią komandą. Manau, jiems pavyko.

Kad likau Lietuvoje, žinoma, labiausiai lėmė vaikų gimimas. Kol jie dar maži, nelabai galiu kur išvykti.

Lietuvos rinktinės kapitonė (atakuoja) svajoja laimėti Europos čempionatą ir patekti į olimpiadą. /LŽ archyvo nuotrauka

– Esate šešiskart LMKL čempionė. Ar nedingo motyvacija siekti septinto titulo?

– Laimėti nori visi ir visada. Juk neini į aikštelę šiaip pabėgioti ir pamėtyti į krepšį. Eini kautis ir laimėti. Visus čempionės titulus laimėjau su Vilniaus komanda. Dabar norėčiau tai padaryti su „Utena“. Jei laimėsiu septintą Lietuvos čempionės titulą, mielai kausiuosi ir dėl aštuntojo. (Šypsosi.)

– Šį sezoną Utenos komanda labai ambicinga. Ką ji pasirengusi nuveikti Lietuvos fronte ir Europoje?

– Klubas labai stengiasi, kad visi būtų patenkinti, kad mūsų galvose liktų kuo daugiau vietos krepšiniui ir kad kuo mažiau galvotume apie buitį. Į "Uteną" surinktos pajėgios, draugiškos ir kovoti norinčios žaidėjos. Rezultatus pamatysime pavasarį. Juk krepšinio rezultatus gali lemti įvairūs faktoriai. Todėl sezono pradžioje neverta niekam kabinti medalių. Galiu tik pažadėti, kad mūsų merginos kausis ir Europoje, ir Lietuvoje.

– Su A. Vainausku jums yra tekę dirbti 2006-2007 metų sezoną – tuomet jis buvo Vilniaus TEO ekipos asistentas. Ar treneris labai pasikeitė?

– Tada buvau dar labai jauna, o jis - mažiau patyręs. Šiuo metu treneris smarkiai patobulėjęs, trokšta dirbti su jaunomis žaidėjomis ir perduoti joms kuo daugiau žinių. O praeitis tegul lieka praeityje.

Užsienyje nesijautė ignoruojama

– Rungtyniavote Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Turkijoje. Kuri šalis jums labiausiai patiko?

– Be jokios konkurencijos mieliausia valstybė yra Ispanija. Ten viskas man patinka – pradedant klimatu ir baigiant žmonėmis, kurie laimingi ir nepaprastai šilti. Atrodo, jie neturi jokių rūpesčių...

– O kurioje užsienio komandoje jautėtės geriausiai? Gal neįtikote kokiam nors treneriui, gal jis ignoravo jus – neleido daug rungtyniauti?

– Visose komandose atmosfera buvo šilta. Neteko pakliūti į tokią ekipą, kurioje nepritapčiau ar būčiau ignoruojama.

Kalbant apie trenerius, labiausiai įsiminė bendravimas su Vigo klubo strategu Migeliu Mendezu. Jis sugebėdavo būti ir treneriu, ir draugu, ir patarėju, ir padėjėju. Nuostabus žmogus.

– Geriausias jūsų sezonas užsienyje buvo, kai atstovavote komandai „Perfumerias Avenida“, su kuria tapote Ispanijos čempione. Kodėl atsiskleidėte būtent šiame klube?

– Gal ekipos, kuriose žaidžiau anksčiau, nebuvo tokios pajėgios, kad galėtų laimėti čempionatus. O Salamankos komanda buvo labai stipri, turėjo gerus trenerius, ir klubo požiūris į krepšininkes – profesionalus. Mums reikėjo tik žaisti ir siekti rezultatų. Ir pavyko: klubas tapo čempionu, o aš negalėjau skųstis dėl asmeninių rodiklių.

– Kokios patirties įgijote nuo 2008 metų žaisdama svetur? Gal pamenate, kaip jautėtės atvykusi į pirmą užsienio klubą - Parmos „Lavezzini“?

– Kai pirmą kartą nuvykau į užsienio klubą, ten rungtyniavo lietuvė Gabrielė Narvičiūtė, tad viskas buvo kur kas paprasčiau.

Legionierės duona suteikė daug patirties ne vien kaip sportininkei. Susipažinau su įvairiais žmonėmis, pamačiau skirtingų kultūrų, pajutau krepšinio lygio skirtumus. Reikia visa tai pačiam patirti, tada bus lengviau suprasti. Labai tikiuosi, kad dar pavyks pabūti legioniere, man šis statusas prie širdies.

– Jei galėtumėte rinktis, kokioje užsienio komandoje norėtumėte rungtyniauti?

– Labiausiai norėčiau grįžti į Salamankos ekipą. Ten man tiko viskas.

– Į kokią šalį patartumėte vykti žaisti jaunoms, karjeros siekiančioms žaidėjoms?

– Manau, svarbiausia yra ne valstybė, o komanda, jos treneris. Prieš keliaujant į užsienį patarčiau susirinkti kuo daugiau informacijos apie klubą. Ir jei nepasisektų, nemanyti, kad kitur bus taip pat.

Nori į olimpiadą

– Šiemet moterų rinktinė įspūdingai žaidė Europos čempionato atrankoje. Kur tokio sėkmingo pasirodymo priežastis?

– Manau, viskas susidėjo. Tiek naujas treneris, tiek moterų kolektyvas, tiek komandos personalas dirbo dėl vieno tikslo ir jį pasiekė. Matysime, kaip seksis kitais metais Europos čempionate.

– Rinktinei atstovaujate nuo 2002-ųjų. Kokių ambicijų turite vilkėdama jos marškinėlius?

– Atstovauti Lietuvai visai kas kita, nei žaisti klube. Į rinktinę kviečiamos geriausios krepšininkės, ir jos visada stengiasi padovanoti pergalę savo šalies krepšinio gerbėjams. Labai norėčiau laimėti Europos čempionatą ir patekti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes!

Mamyčių pokalbiai

– Utenos komandoje esate dvi jaunos mamytės – jūs ir Sandra Linkevičienė. Abiejų vaikai gimė panašiu metu, tik jums – dvynukai. Su Sandra daugiau šnekate apie krepšinį ar apie savo atžalas?

– Atėjusios į treniruotę tikrai nepuolame aptarinėti vaikų klausimų. O laisvu laiku su Sandra dažniausiai kalbame apie mažylius. Juk mums, jaunoms mamytėms, tai pirmi vaikai. Todėl įspūdžių daug. Ir patarimais dalijamės.

– Suprantame, kad auginti dvynukus labai sunku. Kaip susidėliojate dienotvarkę? Ar vyras didžiausias jūsų pagalbininkas?

– Be abejo, vyras visada šalia. Jis rūpinasi vaikais, kai manęs nėra namie. Taip pat dažnai sulaukiame senelių pagalbos. Jie mielai prižiūri dvynukus ir leidžia mudviem su vyru atsikvėpti.

Visi žino, kad maži vaikai turi savo dienotvarkę, krepšininkės – taip pat. Bet kažin kaip pavyksta viską suderinti.

– Ar sūnus ir dukra labai reiklūs?

– Gerda ir Lukas labai reiklūs buvo iki 4 mėnesių. Vėliau viskas palengvėjo. Dabar abiem vaikais jau gali pasirūpinti ir vienas iš tėvelių.

– Ar atžalos su tėveliu dažnai lydi mamytę į treniruotes, varžybas?

– Į treniruotes nelydi, bet į rungtynes, kai žaidžia mama, ar į kitas krepšinio varžybas, vaikai tikrai vyksta. Tik sūnus prisibijo sirenos, jam reikia šiek tiek laiko, kol apsipranta arenoje (šypsosi).

– Anksčiau jūsų vyras irgi aktyviai žaidė krepšinį, o kuo dabar jis labiau domisi – žmonos ar Vilniaus „Lietuvos ryte“ rungtyniaujančio brolio M. Gecevičiaus žaidimu?

– Abiejų. Žinoma, Marijus norėtų stebėti visas žmonos rungtynes, bet mūsų komanda žaidžia ne Vilniuje...

Eglės Šulčiūtės karjera

2001-2003 Vilniaus „Lintel 118“ (LMKL)

2003-2004 Alytaus „Snaigė“ (LMKL)

2004-2006 Vilnius „Lietuvos telekomas“ (LMKL)

2006-2007 Vilnius TEO (LMKL)

2007-2008 Vilnius TEO, gruodį perėjo į Parmos „Lavezini“ (Italija)

2008-2009 Faenzos „Faenza“ (Italija)

2009-2011 „Vigo Celta Indepo“ (Ispanija)

2011-2012 Monvilo „USO Basket“ (Prancūzija), vasarį perėjo į Stambulo „Galatasaray“ (Turkija)

2012-2013 Salamankos „Perfumerias Avenida“ (Ispanija)

2014-2015 Utenos „Utena“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"