TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Milžinas didele širdimi

2010 12 09 0:00
F.Arapovičius: "Man buvo didelė garbė būti "Žalgirio" dalimi."
www.zalgiris.lt nuotrauka

Kauno "Žalgirio" komandoje per visą jos gyvavimo istoriją žaidė ne vienas ir ne du užsieniečiai. Tačiau vienu geriausių visų laikų legionierių Kauno klube vis dar laikomas atviraširdis aukštaūgis kroatas Franjo Arapovičius, prieš 13 metų pusantro sezono vilkėjęs "Žalgirio" marškinėlius.

215 centimetrų ūgio vidurio puolėjas iš Kroatijos padėjo Kauno ekipai dukart tapti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempione. 1996-1997 metų sezono finale žalgiriečiai 3:0 įveikė Plungės "Žemaitijos olimpą", po metų 3:1 - Kauno "Atletą". 1998-aisiais "Žalgiris" laimėjo ir Europos taurių laimėtojų taurę, atvėrusią kelią į stipriausių Europos klubų turnyrą.

Akimirksniu tapo savas

F.Arapovičiaus atvykimas į Kauną vertintas nevienareikšmiškai. Krepšininkas ilgą laiką žaidė Kroatijos Zagrebo miesto klube "Cibona", kuris per itin svarbius mūšius dažnai kovojo su "Žalgiriu". Kauno ekipos aistruoliai puikiai pažinojo F.Arapovičių, nes jis žalgiriečiams buvo pridaręs nemažai nemalonumų.

Tačiau Franjo greitai įrodė - senieji mūšiai nebeturi reikšmės. Atvažiavęs į Lietuvą kroatas iškart užvertė šį istorijos puslapį ir skrupulingai stengėsi už buvusių varžovų komandą atiduoti visas jėgas ir širdį. Tokį aukštaūgio pasiaukojimą "Žalgirio" sirgaliai iškart pastebėjo. Akimirksniu jis tapo savas, o neilgai trukus užsitarnavo ir "milžino didele širdimi" etiketę.

Žaidė sulaužyta ranka

Nuo legendinio 1997-1998 metų sezono prabėgo daug laiko, tačiau F.Arapovičius puikiai prisimena "Žalgirį", Kauną, komandos gerbėjus ir drauge pasiektas pergales. "Lietuvoje praleistas laikas tebėra vienas maloniausių prisiminimų gyvenime. Kartu su "Žalgiriu" iškovojome pirmą rimtą trofėjų Europoje - Europos taurių laimėtojų taurę - ir prasiskynėme kelią į Eurolygą. Man buvo didelė garbė būti to dalimi", - kalbėjo F.Arapovičius, kuriam kitų metų birželį sukaks 46-eri.

Pranas - taip F.Arapovičių vadino "Žalgirio" aistruoliai - kelerias paskutines rungtynes Kauno klubo garbę gynė sulaužyta ranka. Tai dar kartą įrodė, kaip aukštaūgis buvo atsidavęs Kauno ekipai. Šią situaciją žaidėjas puikiai prisimena ir dabar: "Krepšinis yra ir visada buvo mano gyvenimas. Niekas negalėjo manęs sustabdyti. Minėtoje situacijoje bijojau tik vieno - kad teisėjai neuždraustų rungtyniauti su gipso įtvaru."

Bandė politikuoti

Baigęs krepšininko karjerą F.Arapovičius pasuko į politiką. Tiesa, tai padarė tik tam, kad galėtų ginti sporto interesus ir padėtų Kroatijos vaikams sudaryti kuo geresnes sąlygas sportuoti.

"Praėjusiais metais buvau Kroatijos sporto mokyklų asociacijos prezidentas. Šiuo metu dirbu sporto direktoriumi Zagrebo verslo ir vadybos mokykloje "Libertas". Tačiau baigęs krepšininko karjerą paragavau ir politiko duonos - buvau išrinktas į Kroatijos parlamentą. Ten praleidau ketverius metus", - apie gyvenimo etapą politikoje pasakojo buvęs žalgirietis.

Vienintelė priežastis, dėl kurios F.Arapovičius pasirinko šį kelią, - noras padėti Kroatijos sportui ir pakelti bendrą sporto industriją į šiek tiek aukštesnį lygį, nei tuo metu ji buvo. Darbas nenuėjo perniek - Kroatijos sporto sistemoje įvyko daug teigiamų permainų. "Pagaliau buvo atskirtos trys sporto disciplinos: mėgėjų, profesionalų ir paprastų mokyklų", - pridūrė F.Arapovičius.

Buvęs krepšininkas nesigaili, kad savo kailiu patyrė, kas yra politika. "Tai gera, naudinga ir prasminga patirtis. Tačiau lyginti krepšinio ir politikos neįmanoma. Krepšinį mylėjau ir juo mėgavausi, o politika - jau darbas", - paaiškino jis.

Treniruotis pradėjo vėlai

Buvęs Kroatijos rinktinės narys krepšinį pradėjo žaisti neįprastai vėlai. Tačiau tai jam nesutrukdė aikštelėje pasiekti aukštumų, kurių galėtų pavydėti net geriausi planetos krepšininkai.

"Gyvenau ir augau kaime, netoli Moštaro miesto Bosnijoje. Ten nebuvo sąlygų žaisti krepšinį. Treniruotes pradėjau lankyti Zagrebe jau būdamas 17 metų. Iš pradžių per dieną dirbdavau po aštuonias ar net dešimt valandų, be laisvadienių ir atostogų. Tobulėti man padėjo net keturi treneriai. Toks intensyvus grafikas - dėl prarastų metų. Tačiau spėjau pasivyti kitus ir įšokti į nuvažiuojantį traukinį", - su nostalgija pirmuosius žingsnius krepšinyje prisiminė aukštaūgis.

Pirmą kartą su "Žalgiriu" aikštelėje (žinoma, priešingoje barikadų pusėse) F.Arapovičius susidūrė per legendines "Cibonos" ir "Žalgirio" akistatas Draženo Petrovičiaus ir Arvydo Sabonio laikais. "Tai buvo privilegija ir didelis įvertinimas, kad galėjau rungtyniauti su tokiais krepšininkais. Mano nuomone, būtent šie du žaidėjai yra visų laikų geriausi Europos krepšininkai", - įsitikinęs F.Arapovičius.

Jam teko dalyvauti dviejų olimpiadų finalinėse rungtynėse: 1988 metais Seule ir 1992-aisiais Barselonoje. "Tiesa, mano komanda finaluose pralaimėjo, nes varžovai buvo galingi. Tai - Sovietų Sąjungos rinktinė, kurią Seule į priekį vedė A.Sabonis, ir JAV "Svajonių komanda" Barselonoje", - teigė aukštaūgis.

Sūnus irgi žaidžia

F.Arapovičius - ne tik gerbiamas asmuo savo ir kitose valstybėse, bet ir laimingas tėvas: "Jau daugiau kaip 20 metų esu vedęs. Žmona Natalija - nepakartojama! Duktė Matea mokosi koledže, o sūnus Marko - aukštojoje mokykloje. Negalime pamiršti ir mūsų dviejų katinų - Micko ir Slavko. Turime namą Zagrebe."

Gali būti, kad Arapovičių dinastija krepšinio aikštelėse dar pasireikš. Franjo sūnus žaidžia krepšinį ir daro tai gana sėkmingai. "Marko yra aistringas krepšininkas. Jeigu ir toliau taip stengsis, mėgs krepšinį, manau, jis turi galimybių tapti puikiu žaidėjų. Visada palaikysiu Marko", - džiaugėsi sūnumi F.Arapovičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"