TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Nauja A.Macijausko patirtis

2011 07 30 0:00
Šią vasarą tėčiu tapęs A.Macijauskas džiaugiasi naujuoju vaidmeniu.
Erlendo Bartulio nuotrauka

2003-iųjų Europos krepšinio čempionas Arvydas Macijauskas nacionalinės rinktinės pasirengimą "EuroBasket 2011" stebi iš šalies.

Nuo savo sporto šakos neatitolęs Macas, kaip ir nemažai kitų šio žaidimo atstovų, studijuoja tarptautinę krepšinio trenerių magistro programą. Šią vasarą Arvydas tapo tėčiu ir džiaugiasi nauja patirtimi. Tačiau svarbiausia pokalbių tema, žinoma, po mėnesio keturiuose Lietuvos miestuose startuosiantis Europos vyrų krepšinio čempionatas.

Vakar kalbėdamos su ARVYDU MACIJAUSKU LŽ užkabino visas karščiausias temas.

- Ar pradėjęs tarptautines krepšinio trenerių magistro studijas rimtai mąstote apie trenerio darbą?

- Tobulėti niekada nevėlu. Žaisdamas vienaip matai situaciją, treniruodamas - kitaip. Nežinau, kaip viskas pasisuks. Mano širdis prie krepšinio. Ryšių yra. Ir vardas yra. Norisi tai išnaudoti.

Bet kol kas niekur neskubu. Juk klubui gali vadovauti ir nebaigęs studijų. Baigęs mokslus galiu dirbti treneriu, galiu turėti kitų su krepšiniu susijusių pareigų. Žinios, kurias gaunu tarptautinių krepšinio trenerių magistro studijose, praverčia ir darbe, ir gyvenime. Pavyzdžiui, kad ir galimybė tobulinti anglų kalbos žinias.

- Tai studijos žaidėjams padeda labiau suprasti trenerius?

- Trenerio darbas yra pakankamai sunkus, jo taip lengvai neperprasi. Kiek trenerių - tiek skirtingų koncepcijų, mąstymų. Taigi tame darbe yra daug analizės. Vieni analizuoja daugiau, kiti mažiau. Tai priklauso nuo kiekvieno patirties. Tiems, kurie mažai žaidė ar visai nežaidė krepšinio, mokytis būtina.

- Esate subrendęs vadovauti klubui?

- Gali jausti, kad gali tai daryti. Bet tai dar nieko nereiškia. Yra aplinkybės, situacijos. Daug metų žaidžiau krepšinį, daug patyriau, daug pamačiau. Šito niekas neatims. Taigi praktikos yra daug. O ir teorinių žinių turiu.

- Pernai prieš sezoną buvote pakviestas į Vilniaus komandą "Perlas" trenerio asistentu, tačiau taip ir nedebiutavote čempionate. Kas nutiko?

- Nepalankiai susidėliojo aplinkybės iš abiejų pusių. Todėl nuspręsta padaryti pertrauką - leisti situacijai išsispręsti.

- Gal jau turite pasiūlymų kitam sezonui?

- Dėl kito sezono nieko nežinau. Visi gyvename Europos vyrų krepšinio čempionato idėja.

- Kokiomis nuotaikomis laukiate "EuroBasket 2011"? Juk esate įžymybė - 2003-iųjų Europos čempionas.

- Svarbiausia, kad visos arenos būtų pastatytos ir įrengtos laiku. Kad nebūtų gėda priimti svečių, žaidėjų, klubų vadovų. Kad iš kitų šalių atvykę aistruoliai jaustųsi komfortiškai. Vis dėlto šitas čempionatas - tarsi mūsų šalies veidas.

O dėl žaidimo: visi nori pergalių, laukia ir tikisi. Neabejoju, kad mūsų vyrai įdės daug darbo ir valios. Reikia, žinoma, ir Dievo palaiminimo. Svarbiausia žaisti iš širdies. Tuomet gal ir bus pakartotas 2003-iųjų triumfas.

- Ar jau įsivaizduojate rinktinės dvyliktuką?

- Dar yra laiko. Ne mums spręsti. Yra treneriai, vadovai, kurie supranta krepšinį, iš arti mato žaidėjų pliusus ir minusas, jų fizinę ir psichologinę būseną. Jie kuria žaidimo modelį ir geriausiai žinos, kokie žaidėjai tam tiks.

- Tikriausiai jaučiate, kad žmonės iš rinktinės tikisi geriausių rezultatų. Tai gali lemti per didelę įtampą komandoje...

- Tai žurnalistų išgalvojimas. Žaidėjai yra profesionalai. Jie dirba ir treniruojasi. Įtampos klubuose turbūt būna daugiau nei rinktinėje.

- Kokia Jūsų nuomonė apie jaunuosius rinktinės kandidatus Donatą

Motiejūną ir Joną Valančiūną. Vieni sako, kad jų blauzdos dar per menkos, kiti - kad nacionalinei komandai reikia šviežio jauno kraujo.

- Abu yra geri talentingi žaidėjai. Bet tik treneris gali žinoti, kokia taktika bus parinkta komandai, kokių žaidėjų reikės jai įgyvendinti. Kreditų niekas negauna už gražias akis, aukštą ūgį ar dailias kojas. Viską lemia žaidimo kokybė. Tik treneriai priims sprendimą. Ir visi turėsime jį gerbti. Nė vienam treneriui nėra lengva ištarti žaidėjui "sudie".

- Keliose stovyklose teko dalyvauti pačiam, kol buvote atrinktas į pagrindinę rinktinės sudėtį?

- Metus ar dvejus. Pamenu jausmą, kai man buvo atsakyta. Bet nesu kvailas. Tuo metu tikrai trūko patirties, jėgos. Žaidėjai, kuriuos, kaip mes - krepšininkai - sakome, "atkabina", patys jaučia, kad taip gali nutikti. Nemanau, jog kam nors tai būna lyg griaustinis iš giedro dangaus.

- Bus sunku stebėti Europos krepšinio čempionatą iš tribūnų?

- Visur yra panašiai. Kai laimi - džiaugiesi, kai pralaimi - liūdi. Nesu linkęs daryti rungtynių analizės, ieškoti kaltų ar lyderių. Juk visi stengiasi dėl bendro rezultato.

- Lietuvos rinktinė čempionatą pradės A grupėje. Ten žais ir Europos čempionė Ispanija. Tai baisiausia lietuvių varžovė ar bus dar baisesnių?

- Nematau nieko baisaus. Krepšinis yra komandinis žaidimas, o kamuolys apvalus. Jei nori laimėti, nedera bijoti. Tegul jaudinasi tie, kurie pretenduoja užimti penktąją šeštąją vietas. Bendrauju su rinktinės žaidėjais - jie jaučiasi tvirtai.

O varžovus visus reikia gerbti. Prieš 30 metų Čekiją ar Slovėniją lietuviai nugalėdavo 50 taškų skirtumu. o dabar - truputį atsipalaiduosi, varžovai įgaus ryžto, atgaus kvapą ir tu jau nebespėsi atsitiesti.

- Ar pasiilgstate didžiojo krepšinio kovų? O gal dabar jau maloniau stebėti krepšinio batalijas?

- Nežaidžiu trejus metus. Tai nebuvo spontaniškas sprendimas. Su krepšiniu atsisveikinau anksti ir skausmingai. Jei sveikata būtų gera, nebūčiau baigęs karjeros. Bet gyvenimas eina į priekį.

- Neseniai tapote tėčiu: kaip auga sūnelis, kaip patinka

tėčio vaidmuo - tai labiau vargina ar džiugina?

- Emocijų daug. Naktys bemiegės. Džiaugsmas, rūpestis ir atsakomybė. Smagu, kai šeimoje yra nauja gyvybė. Laurynui dabar pusantro mėnesio. Vardą rinko žmona. Aš tik palaikiau šią idėją. Mums vardas buvo gražus, todėl į reikšmę labai nesigilinome. Vaikelio dar nepakrikštijome, šio įvykio neskubiname.

- Į ką Laurynas panašus?

- Svarbu, kad į mamą ir tėtį, o ne į kaimyną (juokiasi). Vieną dieną jis panašus į mane, kitą - į žmoną.

- Gal jau pasvajojate apie sūnaus ateitį? Krepšininko karjerą?

- Būti geru krepšininku sunku. Ne kiekvienam tai skirta. Reikia turėti talentą ir daug dirbti. Mano širdis džiaugtųsi, jei jis būtų geras žmogus, gerbtų vyresnius, tėvus, moteris. Mano pareiga užauginti dorą vaiką. O šunkelių pilna visur.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"