TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Neilgame kely - didžiulis gyvenimas

2012 08 22 7:59
Kai aikštelėje ir už jos ribų griaudėdavo aistros, V.Dovidavičius visada išlikdavo ramus ir nešališkas./LŽ archyvo nuotrauka

Sunkios ligos palaužtas išėjo vienas geriausių Lietuvos ir Europos krepšinio arbitrų 48-erių FIBA teisėjas Virginijus Dovidavičius. Tačiau jis spėjo įgyvendinti didžiąją svajonę - 2004-aisiais teisėjui iš Kauno patikėta švilpti Atėnų olimpiadoje.

O mūsų širdyse gražios sielos žmogus dar ilgai švilps optimizmą. Su juo visada būdavo lengva bendrauti. Kad ir kokiu klausimu tekdavo kreiptis į V.Dovidavičių, niekada neišgirsdavai abejingo balso.

Nevaldiški pokalbiai

Kai su Virginijumi tekdavo aiškintis vienokias ar kitokias žaidimo situacijas, stebėdavausi, kaip profesionaliai jis analizuoja. Ir visada išlikdavo nešališkas. Už tai jį labai gerbiau ir pasitikėjau. Ne itin dažnai tekdavo kreiptis į Virginijų profesiniais klausimais, tačiau pasikalbėjusi su juo visada jausdavausi ypatingai. Krepšinio teisėjas tiesiog užkrėsdavo optimizmu. Esu jam labai dėkinga už mūsų pokalbius (dažniausiai - telefonu). Dalykiškus, bet nevaldiškus - paprastus ir smagius.

Daug metų trys mūsų FIBA teisėjai - V.Dovidavičius, Romuladas Brazauskas ir Kęstutis Pilipauskas buvo tarsi nepajudinama uola. Ir štai netikėta žinia - V.Dovidavičiaus nebėra.

Jo bičiuliams ir kolegoms tai nebuvo netikėta. Tačiau ir jiems labai sunku susitaikyti su skaudžia tiesa.

Buvo maksimalistas

Vakar LŽ kalbėjosi su Lietuvos krepšinio federacijos teisėjų asociacijos prezidentu Kęstučiu Pilipausku.  

- Žinau, kad Virginijus buvo Jūsų bičiulis, tačiau nežinau, kaip pradėti pokalbį...

- Jis iš visų jėgų kabinosi į gyvenimą, šiuo atžvilgiu buvo labai stiprus. Žinau, kad paskutinės dienos jam buvo labai sunkios. Pastaruoju metu daugiausia Virgis būdavo savo sodyboje prie Druskininkų. Ten jį ir ištiko priepuolis, po kurio buvo išvežtas į Kauno klinikas. Maždaug prieš pusantros savaitės dar kalbėjomės telefonu. O netrukus jį išvežė į klinikas...

- Kaip apibūdintumėte Virginijų, savo kolegą ir bičiulį?

- Virgis buvo ir diplomatiškas, ir komunikabilus. Su juo buvo labai lengva bendrauti. Atkakliai siekdavo savo tikslo. Visose srityse buvo maksimalistas. Sau keldavo aukščiausius tikslus. Kad ir golfo pavyzdys. Iš pradžių labai skeptiškai žiūrėjome į jo iniciatyvą įrengti pirmąjį tarptautinius standartus atitinkantį golfo lauką Lietuvoje. Bet jis tai padarė. Dabar jau ir antras laukas prie Druskininkų baigiamas įrengti. Kiek daug jėgų ir širdies jis ten įdėjo.

Virgis visada turėjo savo tiesą ir mokėjo ją apginti. Niekada nebūna viskas puiku. Būdavo visokių rungtynių. Tačiau jis ryžtingai eidavo savo pasirinktu keliu. Tuo jis mane žavėjo. Virgis buvo charizmatiška asmenybė. Jo akiratis buvo labai platus ir jis be galo mylėjo gyvenimą. Manau, sugebėjo nemažai iš jo paimti ir labai daug duoti jį supusiems žmonėms.    

- Šiemet balandį V.Dovidavičius dar švilpė LKL ir LMKL atkrintamosiose rungtynėse. Ar taip teisėjai nusprendė padrąsinti sunkiai sergantį kolegą?

- Dabar neturime daug gerų teisėjų, nes vyksta kartų kaita. Tad jis mums išties buvo labai reikalingas. Jau sezono pradžioje Virgiui tai pasakiau. Tuomet jis dar nebuvo fiziškai gerai pasirengęs, tačiau norėdamas padrąsinti pasakiau, kad ruoštųsi finalams, nes mums labai reikės žmonių. Prieš atkrintamąsias varžybas jis man pasakė, kad jaučiasi daug geriau ir kad gerai pasirengs rungtynėms. Taigi privalėjome Virgiui suteikti šią galimybę. Ir jis iš tikrųjų pukiai teisėjavo net keleriose rungtynėse. Manau, tai jam irgi suteikė papildomų jėgų žiaurioje nelygioje kovoje su baisia liga.    

Baisi liga

Melanoma (odos vėžys) V.Dovidavičiui diagnozuota prieš trejus metus, kai jis rengėsi Serbijos sostinėje Belgrade vyksiančiai universiadai. Per trejus metus Virginijui atlikta ne viena operacija, jis iškentėjo šešis chemoterapijos kursus. Kai jau atrodė, kad liga pasitraukė, teisėją ėmė kankinti siaubingi skausmai.

"Onkologija yra skausmas. Tai ilgas ir labai skaudus dalykas. Fiziškai skauda. Pradeda skaudėti labai stipriai, o vaistai, kurie turi veikti keturias valandas, veikia tris, dvi, paskui nebeveikia", - šių metų balandį apie savo ligą kalbėjo V.Dovidavičius.

Atsisveikinti su šviesaus atminimo V.Dovidavičiumi galima šiandien nuo 15 val. Kauno laidotuvių rūmuose "Rimtis" (A.Juozapavičiaus pr. 1). Laidotuvės rytoj, ketvirtadienį, 14 val. Karmėlavos kapinėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"