TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Oranžinis virusas suvienijo tautą

2011 09 24 0:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Praėjusį sekmadienį Kaune baigėsi Europos vyrų krepšinio čempionatas, Lietuvoje surengtas po 72 metų pertraukos. Beveik tris savaites trukęs 24 rinktinių turnyras nepaliko abejingų, o aistruolių emocijos liejosi per kraštus.

Ką šis Europos čempionatas davė Lietuvai? Kokia jo nauda? Kokie atgarsiai neprabėgus nė savaitei po turnyro finalo? Ar stipriausių Europos komandų forumas buvo naudingas mūsų šaliai? Ar išlaikėme šį egzaminą kaip valstybė?

Apie tai prie apskritojo "Lietuvos žinių" stalo diskutavo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas, LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, Seimo narys, krepšinio treneris Vydas Gedvilas, viešųjų ryšių bendrovės "VIP Communications" direktorius Darius Gudelis, verslininkas, UAB "Čili Holdings" vadovas Igoris Baikovskis ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas. Diskusiją vedė LŽ žurnalistai Saulius Ramoška ir Vilmantas Remeika.

Sužavėjo užsieniečius

LŽ. Kaip galėtume įvertinti prieš kelias dienas pasibaigusį Europos čempionatą?

V.Garastas. Rusijos spauda rašo, kad rusai turėtų imti iš mūsų pavyzdį rengdami 2014-ųjų Sočio olimpines žaidynes ir 2018-ųjų pasaulio futbolo čempionatą. Ir viskas tuo pasakyta. Atsiliepimai patys geriausi. Tai šešerių metų kruopštaus darbo rezultatas. O pradėjome nuo nulio. 2004 metais nuvykome į Taliną, kuriame vyko Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) valdybos posėdis. Jau tada prašėme teisės surengti 2007-ųjų Europos čempionatą. Dabar suvokiame, kokie buvome naivūs. Tas čempionatas buvo pažadėtas Ispanijai, 2009 metų - Lenkijai. Tuometis FIBA vadovas George'as Vasilokopoulas sakė mums: "Vyrai, nesvajokite, nieko negausite." Pasiūlė rengti 2011 metų pirmenybes. 2005-ųjų sausį Vilniuje su FIBA pasirašėme 116 lapų sutartį ir įsipareigojome surengti 2011-ųjų Europos čempionatą. Pamažu prasidėjo naujų arenų statybos. O 2004 metais turėjome tik baigiamą statyti "Siemens" areną sostinėje, taip pat ketinome rekonstruoti senuosius Vilniaus sporto rūmus, atitinkamai panaudoti "Sportimos" futbolo maniežą ir rekonstruoti Kauno sporto halę. Viskas.

Šiemet pirmenybėse pirmą kartą dalyvavo 24 rinktinės. Džiaugiamės tokiu sprendimu. Kai kas perfrazuodamas sako, kad vestuvės įvyko be jaunikio. Truputį nesuprantu jaunikio vaidmens. Manau, vestuvės buvo puikios. Ir rezultatas - 5 vieta - yra geras, įgyvendintas minimalus tikslas. Reikia žiūrėti realiai ir nefantazuoti, ko negalime pasiekti. Kai traumas patyrė Linas Kleiza ir Jonas Mačiulis, mes iškėlėme maksimalų tikslą patekti į ketvertuką ir kovoti dėl prizinių vietų. Minimalus tikslas buvo patekti į šešetuką ir laimėti kelialapį į olimpiados atrankos turnyrą. Jį pasiekėme.

M.Balčiūnas. "EuroBasket 2011" davė labai daug naudos. Visų pirma, pristatėme Lietuvą kaip modernią šalį ne tik sporto infrastruktūros, bet ir organizacinių gebėjimų srityje. Svetingai priėmėme svečius. Puiki reklama Lietuvai - teigiami Ispanijos, Prancūzijos, Rusijos žiniasklaidos atsiliepimai ir pagiriamieji žodžiai. Pakėlėme šalies prestižą įrodydami, kad galime puikiai organizuoti tokio masto ir trukmės renginius. Taip pat įgijome patirties.

Kauno sporto halė krepšiniui tarnavo 70 metų, o per pastaruosius metus buvo pastatytos keturios naujos ir restauruota viena arena. Jose gali vykti ne tik krepšinio rungtynės, bet ir kiti renginiai.

Lietuvoje apsilankė 10 tūkst. turistų. Pabuvę Vilniuje ir pamatę krepšiniu pulsuojantį Gedimino prospektą, užsieniečiai sakė nesitikėję išvysti tokios šventės. Tris savaites visi gyvenome ir alsavome krepšiniu. Tos nuotaikos, pozityvumo ir nacionalinio pasididžiavimo jausmo nepamatuosi jokiais pinigais. Mūsų rinktinės užimta 5 vieta nėra prastas rezultatas, veikiau atspindintis lygį. Galbūt geriau pirmenybes baigti dviem pergalėmis ir užimti penktąją vietą, nei dviem pralaimėjimais ir likti ketvirtiems. Pripažinkime - pusfinalyje žaisdami su ispanais nedaug būtume turėję šansų.

V.Garastas. Gavę teisę organizuoti pirmenybes, atsispyrėme spaudimui steigti viešąją įstaigą ir įkūrėme filialą. Taip pat išanalizavome pastaruosius keturis čempionatus, nes norėjome įgyti patirties ir nekartoti klaidų. Pavyzdžiui, Lietuvai auksinio 2003 metų čempionato rengėjai švedai iki šiol moka skolas. Jie nesudarė sutarčių su miestų savivaldybėmis ir po turnyro gavo tokias sąskaitas, kad už galvų teko griebtis.

Verslininkai buvo godūs

LŽ. Kokie čempionato atgarsiai Seime?

V.Gedvilas. Seimūnai yra tokie patys piliečiai kaip visi ir taip pat gerbia krepšinį. Kai krepšininkams labai reikėjo palaikymo per itin svarbias rungtynes su slovėnais, dalis parlamentarų posėdžio metu išvyko jų stebėti, o Etikos ir procedūrų komisija tuo susidomėjo. Galbūt reikėjo posėdį paankstinti. Tačiau visi Seimo nariai ir Vyriausybės darbuotojai, nesvarbu, kokios būtų jų politinės pažiūros, drauge palaikė Lietuvos rinktinę. Reikia pagirti ir LKF Vykdomojo komiteto narius, kurie šešerius metus vieningai dirbo ir visi kartu siekė bendro tikslo.

Teko dalyvauti ne viename krepšinio čempionate, bet niekur nemačiau tokio aukšto organizacinio lygio kaip Lietuvoje. Renginys sutelkė visus, skatino pilietiškumą ir tautiškumą, tauta vieningai traukė himną. 20 metų nebuvo įvykio, kuris taip suvienytų žmones. Tai stebint apimdavo pasididžiavimo jausmas. Galiu pagirti mūsų aistruolius, kurie tolerantiškai pažvelgė į rinktinės pralaimėjimą ketvirtfinalyje. Jei žaistume su Makedonija 10 kartų, tikriausiai pralaimėtume vos vienerias rungtynes. Gaila, kad Kaune buvo būtent tos rungtynės.

LŽ. Kaip čempionatu sekėsi pasinaudoti verslo sektoriui, rinkodaros specialistams?

V.Gedvilas. Seimas sumažino mokesčius viešbučiams, bet ne visi sugebėjo tuo pasinaudoti. Kai kurie viešbučiai užkėlė kainas ir taip atbaidė turistus. Per porą savaičių pelno reikėjo siekti ne branginant paslaugas, o bandant pritraukti kuo daugiau žmonių. Buvo keliamos ir alaus bei kitų produktų kainos.

I.Baikovskis. Verslas privalo būti atsakingas sau. Jis bus naudingas žmonėms ir pelningas, kai suvoksime, ką darome. Mūsų įmonė laikėsi šio principo. Bandymas dirbti nuosekliai, ilgalaikių tikslų kėlimas yra vertingesni dalykai už mėginimą pralobti trumpalaikiu metu pakeliant kainas. Daugumai verslininkų tai bus pamoka ir jie pripažins suklydę. Mes nėjome tokiu keliu. Stengėmės reprezentuoti

save tinkamai ir kurti Lietuvos įvaizdį. Taip pat gavome daug naudingų pamokų per šią nuostabią šventę.

Jei kalbėtume apie mūsų restoranų tinklą, sujaudino, kad Prancūzijos krepšininkai ir žurnalistai atkreipė dėmesį į mūsų specialų produktą, krepšinio kamuolio formos picą, ir atspindėjo tai savo spaudoje. Ispanijos krepšininkai pamėgo "Čili kaimo" kavines ir rezultatas matyti - jie čempionai (juokiasi). Kai kurie verslininkai per čempionatą darė klaidų ir man dėl to apmaudu. Galiu palinkėti būti atsakingesniems ir dirbti nuosekliai kaip Vokietijos krepšininkas Dirkas Nowitzki.

Pasiūlė, ką turėjo

D.Gudelis. Komunikacijos ir rinkodaros kampaniją turėjome pradėti dar kovą, prasidėjus bilietų prekybai. Tačiau kai bilietai į varžybas buvo iššluoti, motyvuoti tautos eiti į rungtynes nebeliko prasmės. Turėjome tikslą priversti lietuvį pasijusti šventės dalimi, ir tai pavyko. Likus 100 dienų iki čempionato pradėjome renginių ciklą - nuo krepšinio skanduočių konkurso iki 2 tūkst. kilometrų žygio "Varom už Lietuvą", kuris sutraukė 5 tūkst. dalyvių, ar kamuolio mušinėjimo vienu metu rekordo. Esu dirbęs prie daugybės projektų, bet tokio entuziazmo neregėjau niekur. Net politikai reklamuodamiesi nėra tokie aktyvūs kaip krepšinio gerbėjai šiose akcijose. Pamenu, kaip į Klaipėdą iš Kinijos buvo atplukdyta 80 tūkst. kamuolių. Atrodė, nesuvokiama - žmonės valandą stovėjo eilėje, kad pripūstų kamuolį. Jūros šventėje per pusantros dienos pripūtėme jų 10 tūkstančių. Neįtikima.

Arba kamuolio mušinėjimo rekordas. Kai kreipėmės į Guinnesso rekordų fiksuotojus, jie reagavo su šypsena: iš kur rasite 60 tūkst. dalyvių vienu metu? O mes radome, nors žmones reikėjo atitverti specialia tvora, registruoti. Net ne visi norintieji galėjo dalyvauti. "EuroBasket 2011" buvo visos tautos renginys, jis išplėtė ribas.

V.Garastas. Mūsų ir FIBA sutartyje nebuvo jokių komercinių reikalavimų, tik techniniai. Apie kamuolio formos picas, trispalvius cepelinus - nė žodžio. Čempionatą rengė visa Lietuva. Žmonės buvo labai entuziastingi. Ne pirmą kartą istorijoje čempionatas surengtas gerai, bet po šio norisi ploti rankomis.

V.Gedvilas. Tiesa, pasitaikė ir nesklandumų - prieš Suomijos ir Rusijos rungtynes strigo himnai, jie ne kartą buvo pakartoti...

M.Balčiūnas. Tai techninė klaida. Užstrigo himno failas kompiuteryje. Didžėjus pamėgino greitai rasti alternatyvą internete, tačiau ten taip pat pasitaikė klaidingas.

V.Gedvilas. Nerimavome, kokia bus rusų reakcija, jautėmės nepatogiai, bet jie tai priėmė ramiai. Garsus komentatorius Vladimiras Gomelskis tiesioginiame eteryje paaiškino Rusijos žiūrovams, kad tai - kartais pasitaikanti smulkmena, nulemta žmogiškojo faktoriaus.

LŽ. Kalbame apie smulkius nesklandumus. Ar pasitaikė rimtesnių klaidų?

M.Balčiūnas. Pirmenybių pradžioje buvo nerimo dėl reakcijos miestuose, kurie nepasižymi ypač gera viešbučių kokybe ar gražiu gamtovaizdžiu. Pavyzdžiui, Šiauliuose viešbutį iš vienos pusės supo apleistas fabrikas, iš kitos - surūdiję garažai, iš trečios - degalinė. O ten gyveno multimilijonieriai. Tačiau svečiai nepyko, žinojo, kad nieko geriau pasiūlyti negalime. Prieš dvejus metus Lenkijoje kilo skandalas, kai šeimininkai pasiūlė viešbučius, kokius norėjo, o ne kokius galėjo. Kai kurios rinktinės tada pačios susirado tinkamą būstą. Pabandykite pakeisti viešbutį Šiauliuose...

I.Baikovskis. Ispano Marco Gasolio pokštas - nuotrauka prie legendinės Panevėžio viešbučio sienos freskos - taip pat tapo puikia reklama Lietuvai.

D.Gudelis. Tokia mūsų šalis - graži ir išskirtinė savais elementais.

V.Garastas. Kadaise su krepšininkais viešėjome Prancūzijoje. Buvome apgyvendinti viešbutyje naktį, viskas atrodė normalu. Rytą pro langus matome - šalia kapinės, laidojamas žmogus... Per čempionatus taip jau yra, kad sulig kiekvienu varžybų etapu gyvenimo sąlygos vis gerėja.

LŽ. Galų gale krepšininkai atvyksta žaisti, o ne pramogauti.

V.Garastas. Man keista klausytis, kai prašoma pramogų, naktinių klubų. Kokios pramogos? Eik miegoti, ilsėtis, rytoj tavęs rungtynės laukia.

I.Baikovskis. Lietuviai supranta krepšinį ir labai rūpinasi žaidėjais, taip pat šypsosi jiems, prašo autografų. Ta aplinka sportininkui turėtų būti svarbiausia, o ne šalia viešbučio stovintis garažas.

M.Balčiūnas. Galbūt mums reikia puoselėti krepšinio šalies įvaizdį ir taip vilioti turistus. Kai kurie mus vadino pamišusia žaliąja planeta, nes jiems tokia meilė krepšiniui buvo nesuvokiama. Rusai parašė, kad čempionų ispanų treneris Sergio Scariolo viešai padėkojo už nuostabų priėmimą. Tokios reklamos niekur nenusipirksi. Manau, jei nenorėsime per naktį gauti milijono, galėsime uždirbti iš krepšinio turizmo. Jau šią vasarą Druskininkuose stovyklavo 7-8 krepšinio klubai, pajūryje - apie 15 komandų.

Arenoje visi netilps

V.Gedvilas. Kažkas sukūrė Lietuvai drąsios šalies šūkį. Geresnio šūkio kaip krepšinio šalis, manau, nėra.

A.Medalinskas. Jo ir galvoti nereikia. Jaunesnėse ir mažesnėse valstybėse kaip mūsų, Slovėnijoje, Kroatijoje, Serbijoje, be krepšinio, stiprios ir kitos sporto šakos. Mes garbiname krepšinį. Sakoma, kad jis mūsų religija. Bet, manau, tai yra nacionalinio pasididžiavimo fenomenas. Jau sovietmečiu dėl Kauno "Žalgirio" laimėjimų kiekvienas didžiavosi esąs lietuvis. Tad paprastam lietuviui tikriausiai knieti sužinoti, ar legendinių pergalių kalviai buvo pakviesti į šią šventę, ar sėdėjo arenose per Europos čempionato rungtynes? Ar į laisvas tribūnas, kai žaidė ne Lietuvos rinktinė, nebuvo galima leisti sporto mokyklų auklėtinių ir veteranų? Kitiems bilietai buvo per brangūs.

M.Balčiūnas. Džiugu sulaukti tokių klausimų, nes dažnai girdime priekaištų, o paaiškinimų niekas nesiklauso. Bilietas į visas trejas grupės rungtynes, vykusias vieną dieną, kainavo per 80 litų. Atskirai prekiauti bilietais į kiekvieną mačą nebuvo galimybių - reikia 2 val. tarpų tarp rungtynių, kad išprašytume žiūrovus iš arenos ir vėl įleistume iš naujo. Su rėmėjais surengėme akciją - tereikėjo kelis kartus apsipirkti IKI prekybos tinkle ar "Statoil" degalinėje ir bilietą į trejas dienos rungtynes buvo galima įsigyti vos už 45 litus. Tai nėra daug.

Realiai tik Alytuje tribūnos buvo tuščios, kai dieną, 15.30 val., žaidė Bosnijos ir Hercegovinos rinktinė su Juodkalnijos ekipa. Dėl šių komandų niekas iš proto neina, be to, rungtyniauta darbo metu. Ir dar - dienos bilietą nusipirkę aistruoliai paprastai žiūri tik savo komandos rungtynes, o į kitas neina. Ne visi į tai atkreipė dėmesį.

Tiek vaikams, tiek veteranams davėme kvietimų į rungtynes. Tačiau visi laimingi nebus. Išdalijome ribotą kiekį bilietų į Lietuvos rinktinės varžybas ir žadėjome dar daugiau į kitų komandų rungtynes, bet visi troško sėdėti pirmose eilėse, kai mūsiškiai kovėsi su ispanais ar prancūzais. Galiu pasakyti, kad pakvietėme visus legendinius krepšininkus, tik kartais juos rotavome dėl vietų stygiaus.

Lietuvoje bandoma kurti krepšinio konfrontaciją su futbolu. Tačiau mes norime, kad futbolininkai turėtų modernų stadioną, nes ten žaisime krepšinį! Matėte, kas darėsi per draugišką mačą su ispanais Kaune?! Atpigintume bilietus ir lengvai sutrauktume į rungtynes su ispanais stadione 45 tūkst. žmonių. Visi tilptų ir nebūtų priekaištų.

A.Medalinskas. Čempionate, kaip ir dainų šventėje, buvo jaučiamas tautos bendrumo ir vienybės jausmas. Tokiomis emocijomis galėtume gyventi ilgiau. Bet šventė baigiasi ir grįžtame į niūrią kasdienybę. Jau kitą dieną sužinome vieną ar kitą priimtą neigiamai vertinamą Seimo įstatymą. Lietuvis vėl pradeda mąstyti: Viešpatie, kada vėl bus krepšinis, kada vėl galėsiu didžiuotis savo komanda ir džiaugtis Lietuva?

Mielai pakartotų

LŽ. Didžiausia "EuroBasket 2011" nauda neapčiuopiama - pažadintas patriotizmas, trispalvės vėliavos, tautiška giesmė. Kai kuo primena Baltijos kelią...

I.Baikovskis. Mums krepšinis asocijuojasi su žalia spalva, kaip legendinių kovų su Maskvos CSKA simbolis. Tautietis džiaugiasi Lietuvos rinktinės laimėjimais, tai žadina pasididžiavimo savo tauta jausmą ir kitas vertybes. Krepšinis mūsų šalyje užima svarbią vietą

kiekvieno lietuvio širdyje. Ne visi žino partijų pavadinimus, kokios procedūros vyksta per rinkimus, tačiau visi žino, kas yra tritaškis ir kaip galima laimėti kelialapį į olimpines žaidynes. Esminis skirtumas tarp krepšinio ir politikos - skaidrumo jausmas. Jis yra unikalus ir tikras. Tauta mato, kad krepšininkas suklydo, tačiau mato jo pastangas ir tiki, kad suklydo nuoširdžiai. Politikoje viskas kitaip...

A.Medalinskas. Teko bendrauti su vienu prokuroru. Tą lietuvių tautos patriotiškumą prilyginome Sąjūdžio laikų dvasiai. Tačiau Sąjūdis prasidėjo tik tuomet, kai sukilo visa tauta. Net prokuratūros žmonės suvokė, kad reikia būti teisingiems. Manau, mums vėl reikia išmokti būti teisingiems. Kad žmonės galėtų didžiuotis sakydami, jog gyvena ne tik krepšinio šalyje, bet ir valstybėje, kurioje normali politika, teisėsaugos, aplinkosaugos, paminklosaugos sistema.

V.Gedvilas. Su M.Balčiūnu dalyvavome konferencijoje, per kurią buvo kalbama apie tautiškumą. Akademikas Antanas Kudzys pasakė labai įdomią mintį: krepšinis nėra mūsų religija, tai - mūsų pirmoji meilė. O dėl politikos... Sykį vienas profesorius pareiškė, kad politikai yra tokie patys piliečiai kaip ir visi lietuviai. Visi esame vienodi. Taigi, kokia valstybė, tokie ir politikai.

V.Garastas. Tačiau savo įvaizdį jau turime susikūrę. Galiu prisiminti vieną anekdotinę situaciją. Kadaise dviejų amerikiečių buvo paklausta, ar jie žino, kas yra Lietuva. Atsakymas buvo toks: "Mes nesame ragavę tokio maisto." Paskui 1996 metų Atlantos olimpiadoje mes atkakliausiai pasipriešinome tuometei JAV Svajonių rinktinei ir, gerai sužaidę, pralaimėjome mažiausiu skirtumu. Vėliau apsilankėme vienoje parduotuvėje. Pardavėja paklausė, iš kur esame. Atsakėme, kad iš Lietuvos. "Šaunuoliai, gerai krepšinį žaidžiate", - pagyrė ji. Pergalės dar labiau garsina šalį.

LŽ. Už "EuroBasket 2011" organizavimą sulaukėme daug FIBA pagyrimų ir teigiamų vertinimų. Ar ateityje galime imtis didesnių iššūkių?

M.Balčiūnas. Neabejotinai. Reikia suprasti, kad apie mūsų gebėjimus sužinojo ne tik FIBA, bet ir turnyro dalyvės - visų šalių krepšinio federacijos. O ispanų įnoriai dideli, jie - ne gruzinai, kuriems gali išnuomoti bendrabutį ir vis tiek bus patenkinti. Visų atsiliepimai geri ir tai mums padės ateityje siekiant teisės organizuoti įvairius turnyrus. Vėl laukti 72 metų tikrai nereikės. Žinote, tie patys ispanai ar prancūzai turi nemenką patariamąjį balsą FIBA struktūroje. Ir FIBA mūsų reikia daugiau nei mums - jos. Nes po tokių čempionatų kyla akcijos, kai būna sausakimšos arenos, puikūs transliacijų reitingai ir visa šalis gyvena tuo.

D.Gudelis. Priešpaskutinę Europos čempionato dieną Kauno arenoje organizavome perspektyviausių Europos aštuoniolikmečių talentų rungtynes. Renginys buvo nemokamas, tad tribūnos buvo pilnos. Per daug nereklamavome šio mačo, nes teikėme pirmenybę vaikų namų globotiniams ir krepšinio mokyklų auklėtiniams, kad galėtų pabūti arenos viduje ir pajustų tą atmosferą.

V.Garastas. Mielai dar kartą surengtume Europos čempionatą. Tai būtų tokia pati didžiulė šventė.

M.Balčiūnas. Šį čempionatą galima laikyti etalonu, jis dar ilgai bus laikomas pavyzdžiu kitiems. Bet tai ne vien mūsų nuopelnas. Prie to prisidėjo visa tauta.

I.Baikovskis. Europa pamatė, ką mums reiškia krepšinis ir kaip sugebame juo mėgautis. Lietuva labiau išgarsėjo, ūgtelėjo. Turime kuo didžiuotis. Krepšinis parodė pavyzdį visoms kitoms sritims. Palinkėsiu, kad ir verslo sektorius eitų šiuo keliu.

V.Gedvilas. Apie politiką dažniau kalbama blogiau negu geriau. Bet noriu pabrėžti, kad LKF visą laiką jautė Seimo ir Vyriausybės paramą. Tad sakyti, jog politikai šiuo atveju nepadėjo, - negalime.

A.Medalinskas. Jei politikai būtų nepadėję, jiems būtų buvę tik blogiau (juokiasi).

V.Garastas. Esame patenkinti įvykusiu renginiu. Netrukus prasidės ataskaitos, vertinimai. Svarbiausia, kad neliktume skolingi kaip švedai. Bet, atrodo, to nebus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"