TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Penkiakovininkų pastangos išlikti olimpiečiais

2012 08 30 8:07
Per šiuolaikinės penkiakovės olimpinio šimtmečio jubiliejų aukso medalį iškovojo Lietuvos pasiuntinė L.Asadauskaitė (centre)./Sauliaus Ramoškos nuotrauka

Oficialioje Londono žaidynių interneto svetainėje visam laikui liks užrašas: paskutinis žaidynių aukso medalis - Laurai Asadauskaitei. Ar netaps jis priešpaskutiniu šiuolaikinės penkiakovės olimpiniu aukso medaliu?

Pirmą kartą šios sporto šakos atstovai olimpinėse žaidynėse dalyvavo 1912 metais Stokholme. Tad jau šimtmetį šiuolaikinės penkiakovės atletai dalyvauja olimpiadose. Tiesa, moterų varžybos į olimpinę programą įtrauktos tik 2000-aisiais. Nuo 1996 metų šiuolaikinės penkiakovės varžybos trunka vieną dieną. Beje, tai vienintelė sporto šaka, sukurta būtent olimpiadai!

2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpiados programoje šiuolaikinė penkiakovė tikrai bus. Tačiau ar išvysime šią sporto šaką po aštuonerių metų?

Tai buvo fantastiška

Likus kelioms valandoms iki XXX Londono žaidynių pabaigos iškilmių Grinvičo parko arenos spaudos konferencijų salėje į žurnalistų klausimus atsakinėjo paskutinius olimpinius medalius pelniusios penkiakovininkės - auksą iškovojusi ir olimpinį rekordą pasiekusi L.Asadauskaitė, sidabrą paskutinėmis sekundėmis pagriebusi britė Samantha Murray ir bronza pasipuošusi brazilė Yane Marques. Šalia jų įsitaisė Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos (UIPM) generalinis sekretorius Joelis Bouzou. Neatsitiktinai gausus žiniasklaidos atstovų būrys teiravosi apie šios sporto šakos perspektyvą.

Anksčiau šiuolaikinė penkiakovė nebuvo tokia populiari kaip kitos olimpinės šakos, todėl 2005 metais Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) balsavo dėl šio sporto pašalinimo iš olimpinės programos. IOC nutarimu šiuolaikinė penkiakovė palikta iki Rio de Žaneiro.

Ar išvysime šią sporto šaką po aštuonerių metų, paaiškės kitąmet vyksiančioje asamblėjoje. Joje IOC komiteto nariai nuspręs, kurias sporto šakas pakeisti kitomis.

"Žiūrovai matė moterų varžybų finalą - tai buvo nepakartojama", - UIPM generalinis sekretorius buvo įsitikinęs, jog šiuolaikinė penkiakovė užkariauja sporto aistruolių širdis. Juolab paskutines dvi rungtis Grinvičo parke stebėjo beveik 30 000 žiūrovų.

"Šio sporto kritikams galiu pasakyti: tai, kas šiandien vyko, buvo fantastiška", - pasitenkinimo neslėpė Didžiosios Britanijos atstovė S.Murray.

"Šiuolaikinę penkiakovę sukūrė moderniųjų olimpinių žaidynių įkūrėjas Pierre'as de Coubertinas. Gaila, kad norima ją išbraukti iš žaidynių. Juk penkiakovė buvo viena pirmųjų olimpinių sporto šakų. Tikiuosi, ji dar bus ir bus", - drąsiai sakė L.Asadauskaitė.

Stengiasi įtikti žiūrovams

"Juodajame sąraše" atsidūrusi sporto šaka turėtų jaudinti Lietuvos sporto aistruolius - juk per pastarąsias tris olimpiadas mūsų šalies penkiakovininkai iškovojo net 4 medalius: 2004-aisiais sidabrą pelnė Andrejus Zadneprovskis, 2008 metais Pekine jis pasipuošė bronza, o laipteliu aukščiau ant pakylos stovėjo sidabrą iškovojęs komandos draugas Edvinas Krungolcas. Abu olimpinius prizininkus išugdė Jurijus Moskvičiovas. Prieš beveik tris savaites auksą prie lietuvių kolekcijos pridėjo Jevgenijaus Kliosovo auklėtinė L.Asadauskaitė.

Negana to, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę mūsų šalies penkiakovininkai nepraleido nė vienų olimpinių žaidynių. Tačiau ar po aštuonerių metų išvysime olimpiadoje kovojančius mūsų penkiakovininkus - olimpinę ir Europos čempionę, pasaulio taurės savininkę, pasaulio reitingo lyderę 28-erių L.Asadauskaitę, pasaulio čempionato prizininką 25-erių Justiną Kinderį, didelį šuolį padariusią devyniolikmetę Gintarę Venčkauskaitę?

Siekdama padidinti aistruolių susidomėjimą UIPM neriasi iš kailio. Po Pekino olimpiados ji sujungė šaudymo ir bėgimo rungtis. Naujoje kombinuotoje rungtyje imta naudoti lazerinius pistoletus. Varžybos tapo dinamiškesnės, patrauklesnės žiūrovams. Londone penkiakovininkų pasirodymą gyvai stebėjo dešimtys tūkstančių žiūrovų. Ar to pakaks, kad IOC nariai kitąmet balsuotų palankiai?

LŠPF vadovas V.Majauskas: "Kad užimtumei federacijos prezidento postą, olimpiečio statusas nebūtinas."/Romo Jurgaičio nuotrauka

Viskas vokiečio rankose?

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) prezidentas Viktoras Majauskas per pokalbį su LŽ vardijo argumentus, kodėl IOC neturėtų išbraukti šios sporto šakos iš olimpinių žaidynių programos.

- Kaip reaguojate į kalbas, jog šiuolaikinės penkiakovės dienos olimpiadose suskaičiuotos?

- Galiu garantuoti, kad artimiausiu metu ji nebus išbraukta iš olimpinių žaidynių. Dėl dviejų priežasčių. UIPM prezidentas Klausas Schormannas - vokietis. Mes gerai informuoti, jog dabartinį IOC prezidentą Jacques'ą Rogge'ą pakeis Vokietijos atstovas. Tuomet automatiškai gerokai sustiprėtų šiuolaikinės penkiakovės pozicijos pasaulyje.

Kitas dalykas - gavome Londono olimpinių žaidynių šiuolaikinės penkiakovės varžybų skaičius. Grinvičo parke paskutines dvi rungtis - jojimo bei bėgimo ir šaudymo - stebėjo 30 000 žiūrovų, plaukimo ir fechtavimo - irgi dešimtys tūkstančių. Pagal žiūrovų skaičių tai kur kas daugiau nei kai kuriose kitose sporto šakose.

Dėl naujovių, kurias įgyvendino dabartinis UIPM prezidentas, penkiakovės populiarumas didėja. Ir sporto šakos tobulinimas viršūnės dar nepasiekė. Juk anksčiau penkiakovininkai varžydavosi tris dienas, dabar nugalėtojas paaiškėja per dieną. Tie žiūrovai, kurie matė paskutines olimpiados varžybas, tikrai nepristigo emocijų. Tai "užvedantis" sportas.

- Po auksinio Lauros pasirodymo Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės padangėje kas nors pasikeis?

- Pasikeis tik į gera. Ir Laura, ir kiti sportininkai atkreipė Vyriausybės ir sporto funkcionierių dėmesį, kad reikia stiprinti sporto bazes. Gal ir nėra atsitiktinumas, kad mūsų sportininkai iškovojo medalius dirbdami apgailėtinose bazėse. Bet tokių atsitiktinumų nebus visą gyvenimą. Kad sportininkai progresuotų, reikia gerų sporto bazių.

- Bet juk ir anksčiau buvo medalių - Pekine penkiakovininkai pelnė sidabrą ir bronzą, Atėnuose - sidabrą. Bet esminių pokyčių mūsų krašte neįvyko.

- Šiuolaikinės penkiakovės rėmimas Lietuvoje nebuvo menkas. Aukšto meistriškumo sportininkai treniravosi Lenkijoje, Egipte, Vengrijoje. Jie turėjo kur tobulėti. Tačiau nelabai turėjome kur ugdyti jaunąją kartą, stiprinti jos fizines savybes. Vien krepšinio Lietuvai nepakanka. Reikia ir baseinų, kad Lietuvos jaunimas išmoktų plaukti. Juolab plaukimas - sveikas ir reikalingas sportas, padedantis neiškrypti stuburui. Dirbdamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje galiu pasakyti, kad Lietuvoje yra 275 tūkst. neįgaliųjų - ketvirtadalis Lietuvos darbo jėgos. Tad pasirinkimas nedidelis - arba ugdome invalidus, arba sveikus žmones. Vieno naujo baseino neužteks. Reikia plataus požiūrio į žmonių fizinį pasirengimą, sveikatingumą.

Šiuolaikinėje penkiakovėje turime stiprių patyrusių trenerių. Tikimės, kad L.Asadauskaitė aukso medaliu įrodė jaunimui, jog didžioji garbė yra pasiekiama. Turbūt dauguma supranta, kad netaps NBA krepšininkais, tačiau dabar pamatė, kad gali tapti gerais sportininkais, olimpiečiais.

- Penkiakovininkė Donata Rimšaitė 2010-ųjų pabaigoje mūsų šalį iškeitė į Rusiją. Gal teko Londone bendrauti su šios šalies šiuolaikinės penkiakovės federacijos vadovais?

- Olimpiadoje teko su jais bendrauti. Tiesa, tai buvo formalus mandagus pokalbis. Bet pasibaigus olimpiadai galima su užuojauta konstatuoti, kad viena stipriausių Rusijos sporto šakų federacijų - šiuolaikinės penkiakovės - Londone liko be medalių. Tai jiems didelis smūgis. O juk buvo metami milžiniški pinigai, sportininkai buvo lepinami fantastiškomis sporto bazėmis. Vadinasi, pas rusus kažkas buvo ne taip.

- Ar LŠPF nenusimato permainų? Kalbama, kad karjerą baigęs A.Zadneprovskis ir į Londono žaidynes nepatekęs E.Krungolcas pretenduoja į aukštus postus.

- Bet kokiu atveju jie savo patirtį gali perduoti kaip treneriai. Darbas federacijoje - administracinė veikla. Turime garbaus amžiaus rinktinės vyriausiąjį trenerį J.Moskvičiovą, trenerį Viačeslavą Kalininą. Manau, ateityje šie žmonės mielu noru savo pareigas perleis jaunesniems kolegoms, kurie laikui bėgant turėtų įrodyti esą verti tokios garbės. O federacijos prezidento figūra - simbolinė. Prezidentas - net ne administratorius, o mecenatas, lobistas, populiarinantis sporto šaką tarp verslo žmonių, pritraukiantis privačių lėšų, padedančių vystyti šią sporto šaką.

Kad užimtumei federacijos prezidento postą, olimpiečio statusas nebūtinas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"