TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Prie krepšinio ištakų - imigrantė iš Lietuvos

2011 09 01 0:00
1903 metais Smith koledže: S.Berenson teisėjauja krepšinio varžyboms.

Dabar, kai po 72-ejų metų į Lietuvą sugrįžo Europos krepšinio čempionatas, puiki proga dar sykį įsitikinti, kad šis sportas - didžioji lietuvių aistra.

Tauta - įskaitant ir mus, gyvenančius toli nuo tėvynės, - apimta entuziazmo ir nenusakomos euforijos. Krepšinis Lietuvoje yra palyginti jaunas žaidimas. Šį amerikietišką sportą mūsų tautai dovanojo JAV lietuviai - XX amžiaus 3-iajame dešimtmetyje iš anapus Atlanto krepšinį atskraidino Amerikoje užaugęs legendinis transatlantinis lakūnas, kovų už Lietuvos laisvę dalyvis kapitonas Steponas Darius. O Lietuvos krepšinio krikštatėviu vadinamas 1936-ųjų Berlyno olimpinis čempionas Pranas Lubinas ir Kūno kultūros rūmuose sporto instruktoriumi įsidarbinęs teisininkas iš Čikagos Konstantinas Savickas daug prisidėjo prie šio žaidimo populiarinimo mūsų krašte.

JAV lietuviai krepšininkai padėjo mūsų rinktinei iškovoti auksą antrajame ir trečiajame Europos čempionatuose - 1937 m. Rygoje (Pranas Talzūnas, Juozas Jonas Žukas ir Feliksas Kriaučiūnas) ir 1939-aisiais Kaune (prie minėtųjų prisidėjo P.Lubinas, Mykolas Ruzgys, Juozas Jurgėla ir Vytautas Budriūnas).

Tačiau krepšinio istorijoje lietuviškų pėdsakų palikta ir gerokai anksčiau. XIX amžiaus antrojoje pusėje imigrantė iš Lietuvos dovanojo krepšinį Amerikos moterims. Pirmoji šio žaidimo propaguotoja ne tik supažindino moteris su krepšiniu, ji pritaikė šio žaidimo taisykles Smith koledžo studentėms ir parengė pirmąjį krepšinio vadovėlį moterims. Už nuopelnus sportui 1985 metais krepšinio entuziastė buvo įtraukta į J.Naismith krepšinio šlovės muziejų, po dvejų metų - į Tarptautinį žydų sporto šlovės muziejų, o 1999-aisiais buvo įšventinta į Moterų krepšinio šlovės muziejų. Ji - žinomo dailėtyrininko ir istoriko Bernardo Berensono sesuo, fotografo Berry Berensono ir aktorės bei manekenės Marisos Berenson giminaitė.

Jos vardas - Senda Berenson.

Mene neįsitvirtino

Senda Valvrojenskaja gimė 1868 metų kovo 19 dieną Butrimonyse, Vilniaus gubernijoje. Būdama septynerių 1875 metais su motina Judita ir broliais Bernardu bei Abraomu emigravo į JAV. Metais anksčiau Bostone įsikūrė jos tėvas Albertas. Sulaukęs šeimos jis pareikalavo, kad žmona ir vaikai (Bostone gimė dar dvi dukros: 1878 m. - Elžbieta (Besė), 1880 m. - Rachelė) Valvrojenskių pavardę pakeistų į Berenson ir taip atsisakytų bet kokių sąsajų su žydiška kilme. Nelengva buvo. Mat Bostone šeima gyveno litvakų - žydų išeivių iš Lietuvos - tirštai apgyvendintame rajone. Nemažai kaimynų buvo iš Butrimonių. Kai gimė Rachelė, Albertas Berensonas priėmė JAV pilietybę.

Vaikystėje Senda buvo silpnos sveikatos. Sportu nesidomėjo. Jai patiko muzika, literatūra, menas. Didelę įtaką paauglystėje Sendai turėjo 11 metų vyresnis brolis Bernardas - baigęs prestižinį Harvardo universitetą 1887-ųjų birželį jis apsigyveno Paryžiuje. Bernardas teigė siekiąs "tapti ne dailininku, o meno pasaulio dalimi". Ši brolio idėja Sendai buvo labai patraukli.

1889-ųjų išvakarėse Senda išsiskyrė su savo draugu Deividu ir puolė rengtis pirmajam pianino rečitaliui. Koncertas buvo sėkmingas. Kai ruošėsi antrajam, smarkiai pablogėjo sveikata, alino stuburo skausmai. Šios aplinkybės privertė Sendą nutraukti pianino studijas Bostono muzikos konservatorijoje (Boston Conservatory of Music). Tą žiemą ji puolė į depresiją, o pavasarį viena draugė patarė Sendai stoti į Gimnastikos mokyklą Bostone (Boston Normal School of Gymnastics). Tam pritarė ir Sendos gydytojas. Per dvejus metus Senda daug sužinojo apie anatomiją, fiziologiją ir higieną. Butrimonyse gimusios merginos svajonė tapti menininke buvo palaidota amžiams.

Litvakės dovana moterims

Apie Kanadoje gimusio Jameso Naismitho 1891 metais sukurtą krepšinį S.Berenson sužinojo 1892-aisiais skaitydama YMCA leidinį "Physical Education" ("Fizinis lavinimas"). Jai pasirodė, jog kanadiečio sukurtos žaidimo taisyklės moterims per griežtos. Senda nutarė jas šiek tiek supaprastinti: padalijo aikštelę į tris zonas - saugos, centro ir puolimo. Trys iš devynių žaidėjų visuomet turėjo būti joms paskirtoje dalyje. Kamuolys iš vienos zonos į kitą buvo perduodamas jį pasuojant arba varant. Varyti kamuolio negalima daugiau nei tris kartus jį sumušus į žemę, laikyti rankose - ilgiau nei tris sekundes. Neleidžiama ir plėšti jo iš varžovės glėbio. Po kiekvieno pataikymo į krepšį (tais laikais - šiaudinį!) kamuolys išmetamas iš centro. 1899 metais S.Berenson pataisos buvo įteisintos - taisyklės tapo oficialios, vėliau ji aštuoniolika metų jas redagavo. Įdomu, kad, be kelių nereikšmingų pakeitimų, išeivės iš Lietuvos sukurtos taisyklės naudotos iki XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio.

1892 metų ruduo. Senda stovi Smith College (mergaičių kolegija Nortamptone, Masačusetsas, netoli Bostono) gimnastikos salės viduryje. Apsirengusi juoda uniforma, ši nedidelė moteris rankose laiko kamuolį (futbolo, nes krepšinio kamuolių tuomet dar nebuvo). Aplink ją - grupė dar neregėto šioje mokykloje sporto entuziasčių. Visos įdėmiai klausosi energingos vadovės nurodymų. 1893 metų kovo 22 dieną įvyko pirmosios varžybos tarp Smith koledžo pirmakursių ir antrakursių. Studenčių žiūrovių į sporto salę sugužėjo daugybė, kai kurios tiesiog kabojo ant turėklų. Vyrai nebuvo įleisti, nes merginos vilkėjo "tik" kelius siekiančia apranga.

Istorinis momentas moterų koledže - 24-erių Sendai netrukus buvo pasiūlyta čia dėstyti kūno kultūrą. Per kelerius metus krepšinis pasklido po šalies moterų mokyklas, o S.Berenson pagarsėjo kaip didžiausia jo propaguotoja.

Imigrantė iš Lietuvos amerikiečius norėjo išmokyti gyventi džiaugsmingai.

"Daugelis mūsų jaunų moterų yra gerai aprūpintos; antra vertus, jos niekada nepatiria tikro gyvenimo džiaugsmo, yra tingios, apatiškos. Leisk tokiai pabandyti šį žaidimą, ir su pirmu kamuolio smūgiu ji užsimirš, po pirmųjų neįprastos mankštos judesių giliai įkvėps oro ir suvirpės nuo malonumo ir džiaugsmo" (iš S.Berenson rankraščio "Basket Ball for Women" - knyga išleista Niujorke 1903 m.). Sendai fizinė kultūra ir žaidimai buvo dar viena meno forma.

Švedijos sužavėta

XIX a. pabaigoje sportui Amerikoje buvo palankios sąlygos. Po pilietinio karo žmonės iš provincijos kėlėsi į didmiesčius, įsidarbindavo gamyklose. Sportas puikiai derėjo su pramoninio gyvenimo reikalavimais - jis ugdė ištvermę, strateginį mąstymą, komandinę darną, konkurencinį veržlumą. Neseniai išrastas amerikietiškasis futbolas tapo vyrų aistra. Beisbolo populiarumas irgi sparčiai augo. Sportinių prekių pramonė klestėjo. Amerikiečiai visada domėjosi žaidimais, tačiau tada prasidėjo tikras sporto bumas. S.Berenson studentėms krepšinis tapo moterų emancipacijos pradžia.

1897 metų kovą Senda laivu išplaukė į Europą. Kelionės tikslas - geriau susipažinti su Stokholmo centrinio karališkojo gimnastikos instituto programa. Trys mėnesiai Švedijoje buvo tarsi pasaka. Į Ameriką Senda grįžo užsidegusi propaguoti švedų požiūrį į kūno kultūros plėtros svarbą. Švedijoje ji tobulino fechtavimo įgūdžius, o įgytą patirtį grįžusi pritaikė Smith koledže, kur fechtavimo buvo mokoma jau dvejus metus. Koledže ji netrukus įvedė tautinių šokių kursą, o 1901 metais Anglijos ledi Constance Applebee padedama pristatė žolės riedulį. Vėliau ji pritaikė moterims tinklinį. Smith koledže S.Berenson kūno kultūros dėstytoja išdirbo net 19 metų. Nuo 1905 iki 1917-ųjų ji vadovavo JAV moterų krepšinio komitetui.

Jau kitoks pasaulis

1911 metais Senda ištekėjo už Herberto Vaughano Abbotto, jis tame pačiame koledže dėstė anglų kalbą. Po kelerių metų pasitraukusi iš Smith koledžo dėmesio sportui neprarado - dirbo fizinio lavinimo direktore Nortamptono Mary A.Burham mokykloje.

Sendos vyras mirė 1929 metais. Jai prasidėjo sunkus laikotarpis. Hitleriui atėjus į valdžią ją pasiekdavo neramūs brolio laiškai. 1934-aisiais Sendos sveikata vėl pablogėjo. Grįžusi iš ligoninės ji nutarė persikelti pas savo seserį Besę į Santa Barbarą Kalifornijoje. 1936 metais mirė brolis Abraomas. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Sendą kankino nerimas dėl brolio Bernardo likimo Europoje. Ilgai tylėjęs jis davė žinią - dar gyvas ir sveikas. Karo metu seserys dirbo savanorėmis Raudonajame Kryžiuje. 1948-ųjų rudenį ji aplankė Italiją - bet pasaulis nebe tas... Sendos sveikata prastėjo, 1954 metais ją ištiko infarktas. Keistas sutapimas - Butrimonyse gimusi moterų krepšinio pradininkė mirė vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Sesuo Besė rašė broliui: "Jos pačios labui negaliu jos apraudoti, nes ji buvo labai pavargusi." Į šią liūdną žinią Bernardas sureagavo: "Praradau paskutinį žmogų, kuris matė tuos pačius horizontus kaip ir aš, nuo mažumės puoselėjo tas pačias vertybes."

Šlovė Sendai

Į 1959 metais įkurtą J.Naismith Memorial Basketball Hall of Fame pirmosios moterys įtrauktos tik 1985-aisiais. Tarp pirmųjų yra ir Senda Berenson-Abbott (iki šiol šiame muziejuje yra tik dvylika moterų). Jos Amerikoje pradėtas propaguoti moterų krepšinis po pasaulį pasklido kur kas anksčiau. Europoje jis pradėtas žaisti Pirmojo pasaulinio karo metu, ypač išpopuliarėjo Prancūzijoje. 1921 metais moterų olimpinėse žaidynėse Monake krepšinis jau buvo žaidžiamas - čempionėmis tapo britės. Į Paryžiuje surengtos 1924-ųjų olimpiados programą moterų krepšinis buvo įtrauktas kaip parodomoji sporto šaka. Olimpine sporto šaka moterų krepšinis pripažintas tik po 50 metų - 1976-aisiais Monrealyje (Kanada) vykusių žaidynių finale SSRS moterys nugalėjo amerikietes.

Oficiali Lietuvos krepšinio gimimo diena laikoma 1922 metų balandžio 23-ioji, kai įvyko Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos ir Kauno rinktinės rungtynės. Tačiau yra manančiųjų, kad Lietuvoje krepšinio pradininkės buvo moterys, jas dar 1920 metais subūrė Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė. Įdomus faktas: 1923 metais Lietuvoje buvo 24 moterų krepšinio komandos, vyrų - tik 18.

Kad ir kaip būtų, už tai, kad moterys šiandien žaidžia krepšinį, turime būti dėkingi išeivei iš Lietuvos!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"