TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

S.Pesičius skaito Puškiną ir džiaugiasi R.Javtoku

S.Pesičius į NBA keliaus tik artimiau susipažinęs su nacionaliniais Rusijos ypatumais.
www.dynamobasket.com nuotrauka

Vienas tituluočiausių Europos trenerių Svetislavas Pesičius, kurio sąskaitoje pergalės Europos ir Pasaulio čempionatuose su Jugoslavijos rinktine, Europos auksas su Vokietijos krepšininkais, triumfas Eurolygoje vadovaujant "Barcelonos" komandai, visiems netikėtai šį sezoną pasirinko darbą Rusijoje ir vadovauja Maskvos "Dinamo" komandai, kurioje rungtyniauja Robertas Javtokas.

Kodėl garsusis Serbijos krepšinio specialistas pasirinko Rusiją? To paties S.Pesičiaus klausė ir NBA Filadelfijos "76ers" vienas vadovų, siūlęs serbui darbą būtent šiame klube. Treneris jam taip atsakęs: "Pamačiau jau visą Europą. Dabar noriu artimiau susipažinti su Rusija, o tada bus galima galvoti ir apie NBA."

Apie savo darbą, gyvenimą, šeimą, komandą ir Rusiją S.Pesičius davė išskirtinį interviu "Lietuvos žinioms".

- Kas vis dėlto nulėmė jūsų ryžtą dirbti Rusijoje?

- Europietiška klubo infrastruktūra, kurioje sustyguotos visos smulkmenos, profesionalus darbas, nuostabūs naujitėlaičiai rūmai olimpiniame Krylatskojės mikrorajone, kuriame yra visos sąlygos dirbti ne tik pagrindinei komandai, bet ir mūsų dubleriams - "Dinamo-2" krepšininkams. Be to, "Dinamo" vardas Europoje labai garsus - prieš dvejus metus komanda laimėjo ULEB taurę. Įtakos turėjo ir tai, kad klubo prezidentas - labai gerbiamas treneris Jevgenijus Gomelskis.

- O dabar nesigailite savo sprendimo? Juk be darbo yra ir kitų aspektų - tolimi skrydžiai, beprotiški kamščiai Maskvoje...

- Skrydžiai - mūsų darbo dalis. Ir jiems buvau pasirengęs. Tuo labiau, kad tai savotiškai ir žavi - pabūti Sibire, ir dar žiemą. Kada tai galėčiau patirti savo gyvenime? Savo lėšomis niekada gyvenime nenukakčiau į Tolimuosius Rytus.

Kai žaidėme Permėje su "Ural Great", mane nuvežė į Kunguro miestelį ir parodė pastatą, kuriame karo metais buvo kalėjimas. Jame sėdėjo jugoslavų belaisviai, tarp jų ir mūsų nacionalinis didvyris Tito. Jūs suprantate, koks tai rūpestis? Kas iš mano tėvynainių galėtų tuo pasigirti?

O kas dėl Maskvos kamščių... Stengiuosi jų nepastebėti. Nes gyvenu netoli mūsų sporto rūmų. Kaip rusiškai tai skambėtų - "tik ranką ištiesti tereikia". Be to, darbo yra tiek, kad visiškai neturiu laiko susipažinti su miestu ir jo įžymybėmis. Man juk nereikia kasdien važiuoti į Kremlių (kvatoja), o pagrindiniai kamščiai ten.

- Pastebėjau, kad po varžybų jūsų niekas nepasitinka. Šeima ne su jumis?

- Net nežinau, kur dabar žmona - Berlyne ar Barselonoje (juokiasi), nes mūsų namai yra ir Vokietijoje, ir Ispanijoje, ir namelis Serbijoje. Vaikai jau suaugę, turi savų rūpesčių. Sūnus Marko - Vokietijos nacionalinės krepšinio rinktinės narys, žaidžia ir nacionalinėse pirmenybėse. Dukra Ivana irgi žaidė profesionalųjį krepšinį, bet tokių aukštumų kaip brolis nepasiekė. Ji dirba futbolo klubo "FC Barcelona" vadybininke, todėl nepaprastai užsiėmusi. Žodžiu, šeima išbarstyta po įvairius miestus ir šalis.

- Kalbate serbiškai, vokiškai, puikiai susikalbate ispaniškai ir angliškai, tačiau rusiškai - ne. Nors visi, užaugę buvusioje Jugoslavijoje, daugmaž susikalba rusiškai. Gal mokysitės ir rusų kalbos?

- Jūsų kritiką priimu. Ir jau mokausi rusų kalbos. Nors kadaise rusiškai kalbėjau neblogai, tačiau būdamas jaunas palikau tuometinę Jugoslaviją ir viską pamiršau. Dabar žinias tobulinu skaitydamas rusų klasikus. Kaip tik skaitau Puškiną ir Jeseniną. Sunkiai įkandu, bet susitvarkau. Paskui pereisiu prie Dostojevskio "Brolių Karamazovų", "Idioto". Serbiškai šiuos kūrinius sunkiai skaičiau. Bet Dostojevskis man - geriausias rašytojas. Reikėtų dėl rusų kalbos pamokų susitarti su kokiu mokytoju. O dar geriau - su mokytoja (viliokiškai juokiasi).

- Kas Maskvoje jus nustebino?

- Mane sunku nustebinti. Be to, Maskvos nedaug ir temačiau: oro uostas-viešbutis-salė-viešbutis-oro uostas. Bet jau buvau ir Raudonojoje aikštėje, Kremliuje, Tretjakovo galerijoje. Esu ne kartą Maskvoje buvęs, tad jei kas ir nustebino - tai dangoraižiai ir mažos jaukios kavinukės, kuriose skaniai maitina. Tiesa, nežmoniškai brangiai. Serbijoje už sumą, paklotą per pietus, pavalgyčiau tris kartus. Beje, Ispanijoje irgi.

Dar maloniai nustebino, kad į krepšinio rungtynes susirenka daug jaunimo. Prisimenu, tai buvo tikriausiai 1990-aisiais, su Berlyno "Alba" atvykome žaisti prieš CSKA. Nesuvokiau, kodėl tribūnos visiškai tuščios. Suprantu, tai buvo Rusijai sunkūs laikai, bet jausmas - ne iš maloniausių.

Manau, dabar Rusijoje situacija panaši į anksčiau buvusią Lietuvoje, kur, regis, jau nuo vystyklų kūdikiai susigaudo, kas yra krepšinis. Turiu mintyje ne tik ažiotažą ir fanatiškumą, bet ir rimtą, profesionalų krepšinio sirgalių požiūrį į komandą.

- Kai atėjote į "Dinamo", jums teko beveik viską komplektuoti iš naujo.

- Klube visiškai atsinaujino trenerių kolektyvas, atėjo naujas sporto direktorius. Labiausiai džiaugiuosi, kad mano padėjėju tapo Sergejus Bazarevičius. Jį gerai pažinojau kaip puikų krepšininką, kuris deramai žaidė NBA ir kituose Europos klubuose. Žinojau, kad jis yra vadovavęs "Dinamo" komandai, todėl puikiausiai supranta visas ekipos vidaus subtilybes. Internacionaliniame mūsų kolektyve jo privalumas tas, kad jis moka užsienio kalbų. Taip S.Bazarevičius padeda ne tik man, bet ir legionieriams greičiau rasti bendrą kalbą tarpusavyje. Taip pat vertinu ir mūsų vidurio puolėjo R.Javtoko bei serbo Nikolos Prkačino pagalbą - pirmasis puikiai kalba angliškai ir dar nepamiršęs rusų kalbos, antrasis, kai aš skubėdamas pradedu kalbėti serbiškai, jis spėja visiems mano žodžius perteikti anglų kalba.

Vadovaujuosi taisykle - žmonės, kurie su manimi dirba, turi mane suprasti ir pasidalinti mano filosofija. Jei žmogaus nepažįstu, jis negalės žinoti mano principų. Dabar mane supa pažįstami žmonės ir visi jie - vienminčiai.

- Sirgaliai didžiausia netektimi laiko Lazaroso Papadopuloso

pasitraukimą iš komandos. Jums tai irgi tragedija?

- Be abejo. Lazarosas - vienas geriausių Europos žaidėjų savo pozicijoje. Sakyčiau, kad jis jau išaugo iš Eurolygos ir jam reikėtų jėgas bandyti NBA. Tačiau be savo meistriškumo jis turėjo dar vieną stiprų kozirį - Rusijos pilietybę. Bet dėl jo pasitraukimo tragedijos nedarau. Jis ne A.Sabonis, kuriam lygių pasaulyje taip ir nebuvo, tačiau dabar tokių, kaip Lazarosas, irgi nėra. Kai tik sutikau dirbti "Dinamo", iškart supratau, ką pasiimsiu vietoj jo - R.Javtoką ir N.Prkačiną. Jie ne prastesni už graiką ir nepanašūs į jį. Vienintelis jų trūkumas - abu neturi rusiškų pasų.

- Koks jūsų kaip trenerio credo?

- Laimėti - labai svarbu, tačiau svarbiausia - nuolatos mokytis ir tobulėti. "Dinamo" komandoje reikia tobulinti gynybą.

- Ką galite pasakyti apie R.Javtoką?

- Jau viską pasakiau. Mes su juo apie viską pasikalbame likę vieni. Ir puikiausiai vienas kitą suprantame. Svarbiausia, kad jis mano vienmintis. Kad ir kalbant apie žaidimą gynyboje. Čia jis mano patikimas agentas. Kaip žmogus jis puikus, savarankiškas, rimtas, išsilavinęs, o tai man ganėtinai svarbu. Manau, po dviejų trijų sezonų, dar pažaidęs Eurolygoje, jis turi persikelti į NBA. Su jo charakteriu, kovingumu, kietu žaidimu, mokėjimu adaptuotis vieta jam tik Amerikoje.

- Ką pasakytumėte apie paskutinį Europos vyrų krepšinio čempionatą?

- Nieko originalaus. Išsiskyrė trys komandos, jos ir pasidalijo vietas ant pjedestalo. Todėl kad jos visos buvo būtent KOMANDOS. Rusija tapo čempione, nes treneriui Davidui Blattui pavyko priversti jam paklusti visus krepšininkus, įskaitant ir tokias žvaigždes kaip Kirilenką, Chriapą, Holdeną. Visi patikėjo vienu tikslu - žaisti dėl komandos ir komandai. Ispanai ir lietuviai tik po kartą buvo silpnesni už varžovus. Ir tai tik todėl, kad per daug pasitikėjo tokiomis žvaigždėmis kaip Navarro, Gasolis, Kaukėnas, Songaila ir Šiškauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"