TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Saugiklius nuo didybės Ričardui parūpino tėvai

2007 07 19 0:00
R.Berankis: "Dirbsiu, kiek reikės. Ir nebus savęs gaila, nes žaisti su pačiu R.Federeriu man - didžiulis iššūkis."
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Ričardas Berankis nuo vaikystės kasdien aikštelėje liejo prakaitą, kol užsitarnavo trenerio pasitikėjimą ir išskirtinį teniso gerbėjų dėmesį.

Populiarumas septyniolikmečio vaikino nesugadino - jokios pozos. Bendraudamas su žurnalistais Ričardas nesisvaido iš anksto parengtais aptakiais atsakymais. Pavyzdžiui, paklaustas, apie ką svajoja, jis prisipažįsta, kad norėtų gražiai nugyventi gyvenimą.

Teniso aikštelėje vaikinas praleidžia didžiąją gyvenimo dalį ir ten jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Tad gal nereikėtų per daug stebėtis, jog kovingąjį lietuvį pastebėjo ir pajėgiausias pasaulio tenisininkas šveicaras Roger Federeris.

Šiandien Ričardas Berankis su treneriu Remigijumi Balžeku išskrenda į Dubajų - garsiojo šveicaro komandos rengiamoje treniruočių stovykloje jaunasis tenisininkas 12 dienų treniruosis su daugkartiniu "Grand Slam" serijos turnyrų nugalėtoju R.Federeriu.

Žvaigždės kvietimas - naujas iššūkis

Kelionės į Dubajų išvakarėse R.Berankis atsakė į "Lietuvos žinių" klausimus.

- Ištisus metus beveik kasdien daug dirbi fiziškai. Ar labai pasiilgsti poilsio?

- Pasiilgstu, bet laikas labai greitai bėga. Kai neseniai žaidžiau septyniuose turnyruose iš eilės, net nustebau, kad turas pralėkė kaip viena savaitė. O kai treneris pasakė, kad netrukus manęs laukia dvylikos dienų treniruočių stovykla su pačiu R.Federeriu, atsirado dar daugiau motyvacijos. Dirbsiu, kiek reikės. Ir nebus savęs gaila, nes man - tai didžiulis iššūkis.

- Labai jaudiniesi laukdamas susitikimo su tokia žvaigžde?

- Jaudulys ima. Bet, sako, Federeris labai paprastas ir draugiškas žmogus.

- Ar labai slegia žiniasklaidos dėmesys?

- Neslegia. Tik kartais atsibosta.

- Malonu jausti, kad Lietuvoje esi labai svarbus?

- Žinoma, malonu. Žinau, kad iš manęs daug tikimasi. Tačiau atsakomybės našta manęs neslegia. Tiesiog darau viską, kad pateisinčiau savo gerbėjų ir trenerių viltis. Juolab man labai patinka tai, ką darau.

- Jūsų šeimoje visi gana aukšti. Ir tu jau artėji prie 180 cm ribos. Kada tikiesi praaugti tėtį?

- Su mama esame apylygiai, už sesę aš keliais centimetrais žemesnis, o tėtis dar gerokai už mane aukštesnis. Čia jau nieko nepakeisi - belieka laukti.

- O ar jauti nepatogumų žaisdamas su gerokai aukštesniais varžovais?

- Aišku, paduodant solidesnis ūgis man labai praverstų, bet ir dabar neblogai sekasi.

- Jau dabar pirmuoju padavimu Tavo kamuoliukas lekia 210-212 kilometrų per valandą greičiu...

- Tai jau ištobulinta. Be stipraus padavimo būtų sunku žaisti svarbiausiuose turnyruose.

- Neseniai per spaudos konferenciją užsiminei, kad vienas rimčiausių Tavo varžovų baltarusis Vladimiras Ignatikas po pergalės "Grand Slam" serijos jaunių turnyre Paryžiuje "pasikėlė". O kaip Tau pavyksta išvengti šios ligos?

- Saugiklius lėmė aplinka. Mano tėvai - paprasti žmonės, tad manęs neišlepino. Treneris, manau, irgi puikiai reguliuoja šiuos dalykus. Jei tik pajustų tokią grėsmę, tuoj pat nuleistų mane ant žemės.

- Kiek žinau, Tavo tėvai nedažnai būna tarp žiūrovų, kai žaidi užsienyje.

- Šiemet jie pirmą kartą stebėjo mano kovas Paryžiuje. Tik gaila, kad ir tą sykį pralaimėjau Ignatikui...

- Ar Vimbldono turnyro pusfinalyje galėjai nugalėti V.Ignatiką?

- Tikrai galėjau. Trečiajame sete truputį "paslydau" ir pralaimėjau. Tokią baigtį lėmė trys momentai. Štai dėl jų man ir apmaudu, nes viskas galėjo baigtis kitaip. Bet juk ir Vimbldone pasiektas pusfinalis yra neprastas rezultatas...

Žiūrovai būtini

- Pamenu, anksčiau tavo tėtis, stebėdamas varžybas Vilniaus aikštyne labai jaudindavosi dėl savo vaikų žaidimo (vyresnioji Ričardo sesuo Lina - irgi tenisininkė, jau pusantrų metų ragaujanti ir trenerės duonos - red.). Ar žaisdamas Paryžiuje jutai jo nuotaikas?

- Žinau, kad jam rūpiu, kad linki man sėkmės. Tačiau būdamas aikštelėje galvoju tik apie žaidimą.

- Tau reikia žiūrovų?

- Labai reikia. Jie pakelia nuotaiką. Neretai net išprovokuoja mane nusišypsoti. Apskritai be jų būtų nuobodu.

- Nuolat keliaudamas tikriausiai įsigyji daug draugų?

- Ne draugų, tik pažįstamų. Tiesiog nespėju žmogaus tiek pažinti, kad jau galėčiau vadinti draugu.

- Turi draugų, su kuriais gali kalbėti apie viską?

- Turiu kelis Lietuvoje.

- Sesė irgi Tavo draugė?

- Kad ir kas nutiktų, ji ir tėvai artimiausi žmonės pasaulyje.

Kur žaisti - nesvarbu

- Tavo šeima gyvena Vilniuje. Anksčiau dažniausiai treniruodavaisi Šiauliuose. Dabar daugiausia laiko praleidi užsienyje. Kuo pats save laikai - vilniečiu, šiauliečiu ar pasauliečiu?

- Net nežinau... Šiaulių teniso mokykla mane iškėlė. O dabar jau visur treniruojuosi: Vilniuje, Šiauliuose, Barselonoje, Floridoje. Tiesą sakant, jokio skirtumo, kur treniruotis, kad tik galėčiau žaisti.

- Kokia aikštelės danga Tau smagiausia?

- Žolės. Po jos eina kieta - kaip atvirame JAV čempionate, o paskiausia - gruntas, ant kurio žaidžiau Paryžiuje.

- Jei nebūtų teniso, kokį sportą pasirinktum?

- Kad man visos sporto šakos patinka - nuo futbolo iki dziudo.

Ir per televizorių žiūriu tą, už kurios pirmos užkliūvu.

Apie Ričardą

Su Ričardu dirbu septintus metus. Jis turi visas geriausias savybes - geras vaikinas ir puikus mokinys. Labai darbštus. Pasak specialistų, pagal psichologinę pusiausvyrą jau dabar jis galėtų žaisti ATP (profesionalų) turnyruose. Tiesa, kartais dar pasitaiko svyravimų, tokių kaip Vimbldone per pusfinalį su Ignatiku, tačiau labai retai. Apskritai jei per tiek metų nebuvome nė sykio susipykę, tai šį tą pasako. Nors su manimi išties nelengva. Kartais Ričardą spausdavau gal net daugiau nei reikėtų, bet jis viską iškentėdavo. Tas etapas jau praeityje. Dabar lengviau.

Apie didžiulius krūvius, kurie kartais pražudo bręstantį organizmą

Jei bijosime didelių krūvių, prapulsime. Tačiau sveikatą nuolat tikriname ir atvykę į Lietuvą, ir treniruodamiesi užsienyje. Ričardo organizmas labai stiprus, bet nuo traumų niekas neapsaugotas. Jei bandytume mažinti krūvius, mus iškart aplenktų.

Apie rėmėjus

Finansinius rėmėjus turime JAV. O vadybininkų agentūra IMG, su kuria, galima sakyti, jau pasirašėme sutartį, sau pinigus uždirbs per Ričardą, jam ieškodama palankių sutarčių. Tai kompanija, kuri firmoms pardavinėja žaidėjus. Tiesiog mes tampame IMG firmos klientais. Gerai, kad ji yra beveik visų didžiausių turnyrų, neskaitant "Grand Slam" serijos renginių, savininkė. Tad savo klientams IMG firma į juos uždega žalią šviesą. O tai yra neįkainojamas dalykas.

Kol kas Ričardas vilki firmos FILA aprangą ir žaidžia VOLKL raketėmis, jas gamina privati Boriso Beckerio firma. Ričardas turi apie 30 VOLKL firmos rakečių.

Apie Lietuvos talentų ugdymą

Dabar mūsų trenerių požiūris į jaunųjų talentų ugdymą keistokas. Pirmiausia norima gauti vaikui milijoną, tik po to pradėti rimtai su juo dirbti. Taip niekur nedaroma.

Pavyzdžiui, R.Federeris būdamas 12 metų iš Šveicarijos provincijos be tėvų atvyko į Bazelį ir kasdien liejo prakaitą. Taip ir Ričardas pradėjo savo kelią Šiauliuose, kol jam atsivėrė platesni keliai."

Apie turnyrus

Per metus Ričardas gali žaisti iki trisdešimties turnyrų -įskaitant jaunių ir suaugusiųjų. Jam viskas jau suplanuota iki metų pabaigos. Grįžęs iš Dubajaus rugpjūčio 6 dieną jis turėtų Vilniuje dalyvauti tarptautiniame Prezidento taurės turnyre, paskui - analogiškame V.Gerulaičio turnyre.

Rugpjūčio 20 dieną skrisime už Atlanto, ten jis žais turnyre Kanadoje, paskui dalyvaus atviro JAV čempionato jaunių turnyre, po jo vyksime į Kaliforniją, kur Ričardas žais tris arba keturis "Future" serijos turnyrus (prizų fondas - 10 tūkst. dolerių). Spalio viduryje grįšime į Lietuvą, o lapkričio 11 dieną skrisime vėl į Ameriką ir ten išbūsime iki balandžio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"