TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

T.Balaišis-Sėkla: rinktinės krepšininkams palaikymas yra itin svarbus

2013 12 30 10:48

Lietuvos rinktinės sirgalių veidas Tomas Balaišis-Sėkla neabejoja, kad nacionalinės komandos krepšininkams palaikymas yra itin svarbus ne tik po pergalių, bet ir po pralaimėjimų.

Prieš dvylika metų išgirdęs, kad geriausius šalies krepšininkus po fiasko Turkijoje vykusiame Europos čempionate Vilniaus oro uoste nušvilpė grupelė žmonių, T. Balaišis-Sėkla su keliais bendraminčiais nusprendė, jog komandai reikia kitokio palaikymo.

Puikiai Švedijoje vykusiose pirmenybėse praleistas laikas ir rinktinės iškovoti aukso medaliai suvienijo sirgalius ir nuo to laiko jie nepraleidžia nė vienų komandos varžybų. Garsiausias šalies barzdočius kartu su keliasdešimties aistruolių grupele nuo 2003-ųjų Lietuvos trispalvę kėlė ir mūsų šalies vardą skandavo visose svarbiausiose varžybose.

Su rinktinės krepšininkais ir komandos personalu bendraujantis sirgalius puikiai žino, kad žaidžiant svetimoje arenoje tribūnų palaikymas žaidėjams yra labai svarbus.

– Tomai, esate bene žinomiausias Lietuvos rinktinės gerbėjas, tačiau nedaugelis žino, kaip jums kilo idėja palaikyti Lietuvos krepšinio rinktinę?

– Šios idėjos šaknys siekia 2001-uosius, kai su keliais bendraminčiais pamatėme, kaip žmonės Vilniaus oro uoste nušvilpė po fiasko Turkijoje vykusiame Europos čempionate grįžusią Lietuvos rinktinę. Pagalvojome, kad tokių dalykų tikrai neturi būti. Savo rinktinę reikia palaikyti visada – ir tada, kai jai sekasi, ir tada, kai nesiseka. Galvodami apie tai išvykome į Europos čempionatą Švedijoje. Tiesa, tada palaikyti rinktinės dar vykome atskirai. Mes buvome trise, bet atskirais automobiliais vyko dar kelios bičiulių grupelės. Iš viso mūsų buvo apie 15-20 žmonių, kurie iki šiol su rinktine keliauja į visus čempionatus.

– Po auksinio triumfo Švedijoje rinktinės palaikymas įgavo organizuoto judėjimo reikšmę?

– Į 2005 metų Europos pirmenybes Serbijoje ir Juodkalnijoje jau vykome organizuotai. Buvome išsinuomavę autobusą ir važiavome kaip viena grupė žmonių. Taip rinktinės palaikymas išsirutuliojo iki tokio judėjimo, kokį turime dabar. Žinoma, sirgalių grupelė keisdavosi – būdavo ją paliekančių, nemažai turėjome ir ateinančių. Per tą laiką susiformavo aistruolių branduolys, kuris su rinktine keliauja nuolat.

– Ar dabar rinktinę palaikytų tiek daug aistruolių, jeigu ji Švedijoje nebūtų pasirodžiusi taip sėkmingai?

– Be abejo, tas čempionatas turėjo daug įtakos sirgalių judėjimui, tačiau komandą palaikytume net ir tuomet, jeigu Švedijoje nebūtume iškovoję aukso. Pabandėme, pasisekė, patiko ir važinėjame iki šiol. Tikrai nuoširdžiai manau, kad rinktinę palaikytume bet kokiu atveju, tačiau grįžti iškovojus pirmą vietą yra žymiai maloniau nei bet kurią kitą.

– Ne visi žmonės gali sau leisti pasiimti tris savaites atostogų ir keliauti į užsienį palaikyti rinktinę. Kokie žmonės yra nacionalinės komandos gerbėjai?

– Aš sakau labai paprastai. Tie, kurie nori palaikyti rinktinę, tie ir gali. Rinktinę palaiko įvairiausi žmonės: nuo picų išvežiotojų iki įmonių savininkų, bankininkų ir žurnalistų. Žmonių grupė tikrai labai marga, tačiau tai tik privalumas – iš įvairiausių sričių susirinkusiems žmonėms lengviau bendrauti tarpusavyje.

– Kuriame čempionate rinktinė sulaukė didžiausio palaikymo ir kuriame mažiausio?

– Atsakyti į šį klausimą labai paprasta. Gausiausia sirgalių grupė rinktinę palaikė per grupės varžybas Lenkijoje. Kalbant apie atskiras rungtynes vienareikšmiškai daugiausiai – apie 4 tūkstančiai lietuvių – stebėjo finalą Švedijoje. Tiek aistruolių nebuvo nė viename čempionate. Žinoma, nekalbame apie 2011 metais Lietuvoje vykusias pirmenybes. O mažiausiai sirgalių – dvidešimt trys, neskaičiuojant „vipų“, buvo Japonijoje. Jeigu neklystu, tuomet kelionė žmogui kainavo beveik 9 tūkst.litų. Daugelį sirgalių atbaidė didelė kaina ir atstumas. Manau, kad šiek tiek įtakos turėjo ir tai, kad pasaulio čempionatas yra šiek tiek nuvertintas tarp krepšininkų. Geriausi rinktinių žaidėjai dažniausiai renkasi olimpines žaidynes ir tuos Europos čempionatus, kuriuose vyksta kelialapių į olimpiadą dalybos.

– Ar jau pradėjote planuoti kelionę į 2014 metais Ispanijoje vyksiantį pasaulio čempionatą?

– Buvau susitikęs su naujuoju LKF generaliniu sekretoriumi Mindaugu Špoku. Su juo esame bendravę per 2011 metais Lietuvoje vykusį Europos čempionatą. Kaip federacijos atstovas jis pažadėjo mums visokeriopą pagalbą įsigyjant bilietus į rungtynes. Mums, sirgaliams, labai svarbu įsikurti vienoje tribūnoje, kad nebūtume išsibarstę po visą areną. Pagalbos iš federacijos sulaukdavome ir anksčiau, todėl džiaugiuosi, kad išlaikome draugiškus santykius. Dabar belieka sulaukti vasario 3 d., kai bus ištraukti grupės varžybų burtai. Paaiškėjus, kuriame Ispanijos mieste žaisime galėsime pradėti planuoti kelionę.

– Čempionatas Ispanijoje truks šešiolika dienų. Ar dėl šios priežasties Lietuvos rinktinė jame sulauks didesnio aistruolių palaikymo?

– Manau, kad taip. Šešiolika dienų yra ne dvidešimt trys ir savaite sutrumpėsiantis turnyras yra ženklus laiko tarpas. Planuojant kelionę ir pridėjus savaitgalius įmanoma sutilpti į darbines dviejų savaičių atostogas. Žinoma, daug kas priklausys nuo pasaulio čempionato bilietų kainų, bet spėju, kad rinktinę palaikys tikrai daugiau sirgalių.

– Ar jiems aistruolių palaikymas labai svarbus?

– Visiems rinktinės vyrams, tiek krepšininkams, tiek treneriams, tiek komandos personalui yra žymiai maloniau atvažiuoti į svetimą šalį ir matyti, kad kažkas važiuoja kartu ir juos palaiko. Esu daug kartų apie tai kalbėjęs tiek su treneriais, tiek su žaidėjais. Jie tikrai nuoširdžiai sakė, kad palaikymas komandai yra labai svarbus. Negaliu dėl to ginčytis. Taip ir turėtų būti.

– Kaip dažnai jums tenka bendrauti su rinktinės krepšininkais?

– Per čempionatus dažniausiai stengiamės nesukti krepšininkams galvos ir nelįsti į akis. Tačiau kartais, jeigu pasitaiko ilgesnė pertrauka, suorganizuojame susitikimą su žaidėjais. Tuomet smagu būna visiems. Kartais su žaidėjais pasikalbame atvykę prie komandos viešbučio. Mes niekuomet neatsisakome pabendrauti su žaidėjais ir jaučiame abipusį ryšį. Manau, kad tai labai svarbu. Tiems vyrams jaučiame tik pagarbą.

- Neseniai kaip Lietuvos rinktinės sirgalių atstovas buvote pakviestas palaikyti jaunuosius žaidėjus – dalyvavote krepšinio talentus globojančio projekto „Samsung Karta“ antrojo sezono dalyvių pristatyme. Ar dažnai tenka dalyvauti panašiuose renginiuose?

– Jeigu pakviečia – visuomet sudalyvauju. Kalbant apie „Samsung Kartą“, labai gerai yra tai, kad iš tų vaikinų bus formuojama nauja 15-mečių rinktinė, kurios nariai ateityje turėtų papildyti ir nacionalinės komandos gretas. Džiugu, kad yra organizuojami tokie projektai, o perspektyviausi krepšininkai gali semtis patirties iš geriausių Lietuvos trenerių.

– Ar sutinkate, kad pastaraisiais metais Lietuvos rinktinės palaikymas padeda skatinti ir patriotiškumą?

– Manau, kad taip. Buvau labai maloniai sužavėtas per Lietuvoje vykusį Europos čempionatą, kai arena per nacionalinės komandos rungtynes atrodydavo įspūdingai ir nusidažydavo tautinėmis spalvomis. Tikiuosi, kad patriotiškumas, kurio mums visiems labai reikia, kuo toliau, tuo labiau augs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"