TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

T.Pačėsas: nereikėtų vengti kitataučių rinktinėje

2013 01 30 9:22
Tomas Pačėsas mano, kad Lietuvos krepšinio federacijai reikėtų apsvarstyti galimybę natūralizuoti pajėgų įžaidėją iš užsienio. /LŽ archyvo nuotrauka

VTB Vieningosios lygos vykdomojo direktoriaus pareigas einantis Tomas Pačėsas apie galimybę stoti prie klubo vairo negalvoja ir džiaugiasi ramesniu darbu. 

Be darbo VTB Vieningoje lygoje Pačėsas taip pat deda visas pastangas, kad į Lietuvos krepšinio lygą grįžtų Alytaus klubas. Vasarą Eurolygos patirties turintis krepšinio specialistas pirmą kartą stos prie Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) rinktinės vairo. 

„BasketNews.lt radijo“ laidoje itin išsamiai apie šių dienų krepšinio realijas kalbėjęs Pačėsas piktinosi LKF generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno sulaikymu, atsakė į Gedimino Navikausko VTB Vieningajai lygai mestus įtarimus, atskleidė, kuo neįtiko „Lietuvos ryto“ klubo prezidentui Gedvydui Vainauskui bei išsakė nuomonę apie savo paties viešojoje erdvėje pateiktą siūlymą Lietuvos rinktinei natūralizuoti pajėgų įžaidėją iš užsienio. 

– Tomai, neseniai buvote paskirtas Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) vaikinų rinktinės vyriausiuoju treneriu. Ar tai reiškia, kad galiausiai pasiilgote trenerio darbo? – „BasketNews.lt radijas“ paklausė Pačėso.

– Tarp darbo rinktinėje ir klube yra labai didelis skirtumas. Klube turi aukotis visus metus, pasibaigus sezonui reikia komplektuoti komandą. Taigi, visą vasarą ruošiesi sezonui, o vėliau dirbi ir jo metu. Tenka milžiniškas krūvis, dirbti tikrai sunku. Nežinau, ar tokiam darbui būčiau pasiruošęs net ir dabar. Esu patenkintas savo darbu VTB Vieningoje lygoje, Alytaus krepšinyje. LKF vadovų pasiūlytas dvidešimtmečių rinktinės trenerio darbas man tinka, nes tai yra du mėnesiai darbo vasarą. Pasirengimo etapas ir čempionatas. Žinoma, šiek tiek dirbu ir dabar – stebiu žaidėjus, bet tai yra malonus darbas. Žinoma, trenerio darbas man yra prie širdies. Daug metų buvau krepšininkas ir turiu ką papasakoti jauniems žaidėjams. Galiu auginti pamainą. 

– Vasario mėnesį bus lygiai metai, kaip nebedirbate treneriu. Prieš kelis mėnesius sakėte, kad darbo klube nepasiilgote. Ar šiuo metu turite daug pasiūlymų?

– Jų yra, bet nenoriu to akcentuoti. Europos krepšinyje dabar nemažai trenerių susiduria su situacija, kai iš neįmanomo tenka daryti įmanomą. Žinant Europos krepšinio finansinę situaciją, galima sakyti, kad kreivė krinta žemyn. Visos lygos, išskyrus Rusiją ir Turkiją, susiduria su milžiniškomis problemomis. Net ir Ispanijos lyga. Manau, kad dabar ne laikas eiti dirbti į klubą ir aukotis. Tai daryti galima dėl Lietuvos, bet ne vykti svetur ir vėl įrodinėti tiesas. Tiesa ta, kad klubų savininkai, užsakantys muziką, rezultato nori labai greitai. Praėjo keletas mėnesių, patyrei kelis pralaimėjimus ir esi laisvas. Tad esu patenkintas dabartine situacija. Nenoriu kištis nosies ten, kur nestabilu ir nejauku.

– Esate VTB Vieningosios lygos direktorius ir Alytaus „Dzūkijos“ klubo bendrasavininkis. Ar darbo užtenka?

– Darbo daug. VTB Vieningoji lyga labai didelė. Kartu su jos vadovais bendrai tariamės dėl strategijos, daug konsultuojamės. Po savo sparnu priglaudėme ir Rusijos lygą, todėl darbo dar labiau padaugėjo. Rusijos ir VTB lygų biurai veikia kartu. Drauge deriname ir tvarkaraščius. Tariamės, kokias komandas kviesti į čempionatą, galvojame, kaip padidinti prizinį fondą. Tai įdomus ir energingas darbas. Džiaugiuosi, kad nereikia kiekvieną dieną sėdėti Maskvoje, biure kilnoti telefono ragelį ir rašyti verslo planus. Laisvas darbo grafikas man yra naudingas.

– Kijevo „Budivelnyk“ klubo generalinis direktorius Gediminas Navikauskas mūsų laidoje ne kartą kalbėjo apie VTB Vieningosios lygos grėsmę nacionaliniams čempionatams. Buvo kalbėta ir apie tai, kad ši lyga tampa panaši į buvusį Sovietų Sąjungos čempionatą. Dabar ir pats užsiminėte, kad VTB ir Rusijos lygos dirba išvien. Ar nėra tiesos pono Navikausko žodžiuose?

– (Juokiasi, – Red.) Man tokie svaičiojimai kelia juoką. Nei „Žalgirio“, nei „Neptūno“, nei „Lietuvos ryto“ klubų niekas neverčia ten žaisti, tiesa?

– Yra sakančių, kad tam tikrais būdais verčia.

– O kaip verčia? Prievarta? Su lazda ar dujų vamzdžiu? (Juokiasi, – Red.)

– Šiuo atveju buvo kalbėta apie galimą šantažą. Navikausko teigimu, kai kurios Ukrainos komandos yra priklausomos nuo VTB banko. Jeigu nežaisi – neturėsi pinigų.

– (Juokiasi, – Red.) VTB bankas yra antras pagal dydį Rusijos bankas. Jei viena komanda yra pasiskolinusi pinigų, to negalime pritaikyti visiems klubams. Tai apskritai neturi nieko bendro. Navikauskas tai pritaikė Mariupolio „Azovmaš“ komandai ir išpūtė burbulą. O iš tikrųjų lygą šantažavo pats Navikauskas. Konkrečiai šantažavo. Jis atvažiavo į posėdį, paprašė 300 tūkst. JAV dolerių ir pasakė, kad tik tokiu atveju žais VTB lygoje.

– Pats Navikauskas šią situaciją motyvavo tuo, kad VTB lyga, nuolat deklaravusi savo komercinio turnyro statusą, klubams yra nuostolinga. Jis teigė, kad klubams buvo žadėta ekonominė nauda, bet nieko panašaus nebuvo.

– Tai yra absoliutus melas. 300 tūkst. JAV dolerių gauna pirmos vietos laimėtojai. Jeigu laimi – tuomet ir gauni tuos pinigus. Smagu, kad Navikauskas rado darbą ir savo vietą Ukrainoje. Nenorėčiau minėti Navikausko nuopelnų prie „Žalgirio“ komplektacijos ir biudžeto formavimo. Juos visi ir taip puikiai žino. Jo sugebėjimai – aiškūs. Nenoriu į tai gilintis, nes žinau situaciją. Aš pats su juo kalbėjau Taline, kai „Budivelnyk“ atvažiavo ir reikalavo pinigų. Jūs įsivaizduokite, koks būtų absurdas, jei 20-čiai komandų reikėtų sumokėti po 300 tūkstančių JAV dolerių. Už ką lyga turėtų sumokėti 6 mln. JAV dolerių? „Budivelnyk“ klubas į šią sumą įskaičiavo net salės nuomą. Jie žaidžia ir Europos taurėje. Gal jie ir ten paprašė 300 tūkstančių JAV dolerių? Nesuprantu. Nežinau su kuo Navikauskas kalbėjo ir kas jam žadėjo finansinę pagalbą. Gal Sergejus Ivanovas? Reiktų kalbėti konkrečiai. Nesiruošiu užsiimti gandų komentavimu ir žarstytis kaltinimais. Nė viena komanda nepateikė tokių prašymų, priekaištų ir kaltinimų, kaip Kijevo klubas. Nežinau, ar tai savininko, ar pono Navikausko pozicija, bet ir nenoriu į tai gilintis. VTB Vieningoje lygoje žaidžia kitos dvi Ukrainos komandos. Jos patenkintos čempionatu ir čia dalyvauti jų niekas neverčia. Kaip niekas neverčia žaisti ir Lietuvos, Latvijos ar Čekijos komandų. Nenorite – nežaiskite. O aš manau, kad čia žaisti visiems yra naudinga. Iš dalies, konkurenciją jaučia netgi Eurolyga. Mes esame konkurencingi tiek finansiniu, tiek sportiniais aspektais. Suteikiame klubams gerą šansą kovoti su aukšto lygio komandomis. Daug žmonių tą supranta. Jūs įsivaizduokite, koks yra VTB čempionato lygis, jei Lenkijos čempionato lyderė Zgoželeco „Turow“ ekipa VTB pirmenybėse yra iškovojusi dvi pergales ir žengia turnyro lentelės apačioje. Bet net ir jie labai nori žaisti šioje lygoje. Kaip ir visos kitos komandos.

– Tomai, kokios jūsų, kaip „Dzūkijos“ komandos bendrasavininkio funkcijos klube?

– Kol kas dar netreniruoju (Juokiasi, – Red.). Stengiuosi užtikrinti finansavimą. Padedu kurti bendrą klubo viziją ir strategiją. Labai norime, kad miestelėnai turėtų į ką pasižiūrėti.

– Ar daug kainuoja išlaikyti Nacionalinės krepšinio lygos komandą?

– Nemažai. Alytaus masteliais tai yra didelė finansinė našta. Visomis išgalėmis stengiamės surinkti klubui biudžetą, prašome, kad padėtų galintieji. Alytuje buvo aukšto lygio krepšinis. Gaila, kad neliko tokių pelningai dirbančių įmonių, kaip „Alita“, kurios galėtų svariai prisidėti prie klubo išlaikymo. Dabar žiūrime, kokiomis sąnaudomis galime naudotis. Manau, kad einame teisinga linkme. Turime savo tikslus ir nerėkaujame, kad „va dabar tai jau duosim, va dabar tą padarysime“. Pasižiūrėsime, kaip mums seksis. Manau, kad prieš šį sezoną gana greitai sukomplektavome komandą. Jos sudėtis pajėgi, rungtynes stebi pilna arena žmonių. Tai ir yra svarbiausia.

– Tinklalapio „BasketNews.lt“ vaizdo konferencijoje dalyvavęs LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas sakė tikįs, kad Alytaus komanda susigrąžins vietą LKL pirmenybėse. Kiek realu tai atrodo jums?

– Tai yra labai realu. Reikia tik kryptingo darbo ir palaikymo iš visų pusių – miesto bei federacijos. Žinoma, papračiausia į LKL patekti sportiniu keliu. Bandysime tai pasiekti. Sezonas dar nebaigtas. Malonu, kad Alytus krepšinio žemėlapyje yra svarbus taškas.

– Užsiminėme apie Balčiūną. Vienam Lietuvos krepšinio vadovų pareikšti įtarimai korupcija skambėjo kraupiai: sukčiavimas, piktnaudžiavimas, kyšininkavimas, dokumentų klastojimas ir disponavimas jais. Ką manote apie šią situaciją?

– Kaltinimai skamba įspūdingai. Jeigu nežinotum kaip viskas yra, atvažiuotum iš Amerikos, pamatytum kaltinimus ir tą žmogų, sakytum, kad jis yra ypatingo masto nusikaltėlis. Mačiau Arvydo Sabonio konferenciją ir visapusiškai palaikau federaciją bei jos darbą. Tai, kiek darbo jie įdėjo į Europos čempionatą, yra nuostabu. Nesvarbu, ar Balčiūnas kam nors patinka, ar nepatinka, bet Europos čempionatas buvo įvertintas aukščiausiu balu per visą pirmenybių istoriją. Tai yra didelis jo ir federacijos nuopelnas. Manau, kad svaidytis kaltinimais ir apipilti žmogų purvais yra labai paprasta. Dabar tą purvo dėmę jam reikės plautis visą gyvenimą. Įsivaizduok, kad tu man duosi televizorių. Ką, aš negaliu jo paimti? Tai kažkokie absurdiški kaltinimai. Pamenu, kaip amžiną atilsį Brazauskas sakydavo: „Dėkit įrodymus ant stalo“. Mūsų teisinė sistema yra tokia, kad sulaužome daugybės žmonių likimus. Visai nesuprantu to įbauginimo metodo, kai kaukėti vyrai ateina šeštą valandą ryte į patalpą, kurioje miega du maži vaikai. Kur tas žmogus pabėgs? Jis turi darbą ir šeimą. Jam galima taikyti įvairias kardomąsias priemones, bet ne tokias, kokios buvo paskirtos. Galų gale po dešimties dienų jis jau buvo paleistas. Visa sporto visuomenė palaiko šį žmogų, nes visi žino, kiek jis yra nusipelnęs. Jeigu Balčiūnas žinotų, kad yra kaltas, tikrai nepasakotų įvairiose laidose to, kaip iš tikrųjų viskas buvo. Meluoti į televizijos eterį jis negali, nes liks įrašai. Televizijoje negali sakyti, kad esi nekaltas, jei yra kitaip. Jis savo situaciją žino geriausiai iš mūsų visų. Man ši raganų medžioklė yra labai keista. Nesu prokuroras ar teisėjas, bet palaikau visus federacijos argumentus ir faktus. Negalima laužyti žmonių likimų ir juos papraščiausiai išmesti į šiukšliadėžę. Teisinės struktūros yra sukurtos tam, kad stabdytų nusikalstamą veiką. Jeigu jos mato, kad kažkas nori nusikalsti, reikia nedelsiant tai nutraukti. Dar pradiniame etape. Matai, kad daro negerai – stabdyk. Visos prevencinės struktūros yra išlaikomos iš mokesčių mokėtojų pinigų, todėl nusikalstamas veikas reikia stabdyti kuo greičiau, kad vėliau procesai kainuotų kuo mažiau. Norėtųsi, kad mūsų teisinė sistema nebūtų politizuota. Galbūt tuomet būtume vakarietiškesnė ir pažangesnė valstybė.

– Tomai, visai neseniai bendravome su jūsų įpėdiniu „Asseco Prokom“ trenerio pareigose Kęstučiu Kemzūra. Diskutavome apie garsiai pastaruoju metu svarstomą klausimą ir galimybę natūralizuoti užsienio krepšininką bei leisti jam žaisti Lietuvos rinktinėje. Kemzūra pasisakė prieš, tačiau žinau, kad jūsų nuomonė kitokia. 

– Mano pozicija yra atviresnė. Kiekvienas gali turėti savo argumentų, bet aš manau, kad kiekvienos sporto šakos populiarumas yra tolygus rezultatams. Matant krepšinio rezultataus, mes esame populiarūs. Futbolas yra populiariausia sporto šaka pasaulyje, bet be rezultatų mes negalime iškilti į aukštesnį lygį. Futbolo mėgėjų yra daug, bet fanai atsiras tik tada, kai bus rezultatai. Matome ir mūsų plaukikės atvejį. Per du mėnesius plaukimas Lietuvoje pasidarė antra sporto šaka po krepšinio.

– Bet ta plaukikė – lietuvė. Jeigu tai būtų amerikietė su lietuvišku pasu, galbūt tokio ažiotažo ir nebūtų. Kaip manote?

– Galbūt. Bet mes nekalbame apie tai, kad reikėtų natūralizuoti visą krepšinio rinktinę.

– Kaip manote, kodėl Lietuvos sirgaliai yra prieš krepšininko natūralizaciją?

– Manau, kad esame labai uždari ir savotiški. Natūralizaciją galima palyginti su dauguma gyvenimo sričių. Jeigu Lietuvoje baigsis Kėdainių agurkai, negalėsime valgyti agurkų iš Italijos ar Bulgarijos? Turėsime laukti savų? Daug Lietuvos trenerių dirba, stengdamiesi išauginti gerą įžaidėją, bet šiandien tokio mes neturime. Tad kodėl negalime laikinai pasikviesti pagalbos iš svetur? Galbūt tas žmogus po kelerių metų ir nesijaus lietuviu, bet jis mums gali padėti išsilaikyti pasaulinio krepšinio elite. Kodėl tuo nepasinaudojus? Nematau jokios problemos. Mes esame labai uždari, turime didelių kompleksų ir ambicijų. Pasižiūrėkite į kitus. Rusija laimėjo Europos čempionatą, kai Holdenas įmetė 2 taškus. Negi iš rusų atimsime čempionų medalius ir jų neįvertinsime? Juk be Holdeno jie turi daug puikių žaidėjų, kaip Andrejus Kirilenka, Viktoras Chriapa, Andrejus Vorontcevičius, Aleksandras Kaunas, Aleksejus Švedas, Vitalijus Fridzonas, Sergejus Monia. Ką, jie mažiau prisidėjo prie šių medalių? Pasižiūrėkite į ispanus. Jie visų pozicijų krepšininkams visuomet turėjo pamainą, bet pamatė, kad Reyesas sensta – natūralizavo Ibaką. Ir dėl to nemato problemų. Juk rusai yra nacionalistai ir šovinistai. Lietuviai šių savybių galbūt turi mažiau. Juk tai – papraščiausia globalizacija. Mažesnes firmas nuperka didesnės. Visi jungiasi. Europos Sąjunga ir panašiai. Krepšinyje taip pat artėja tas laikas. Suvienodinsime taisykles – NBA ir Europoje jos bus vienodos. Žaidėjų migracija taip pat yra daug mažiau kontroliuojama nei ankščiau. Tai vistiek kada nors įvyks. Duok Dieve, kad Jonui Kazlauskui pavyktų su Lietuvos rinktine iškovoti kažką vertingo Europos čempionate. Jeigu ne, vėl kalbėsime apie tą patį: reikia auginti įžaidėją. Bet kokia tikimybė, kad tas 15-16-metis, kurį mes auginsime, žais vyrų rinktinėje? Gal jis po kelerių metų patirs traumą? Gal mes ir vėl neteksime talentų? Jeigu šiandien Kalnietis patirtų traumą, mes apskritai neturime įžaidėjo.

– Bet ar visa ši situacija ir kalbos apie natūralizacijos galimybę, nereiškia, jog Lietuvos krepšinio mokykloje atsirado spragų, kurių niekas nepastebėjo?

– Mes turime krepšinio mokyklą. Gyvenime yra etapai. Vienu metu pavyksta užauginti daugiau vienokių žaidėjų, kitu metu – kitokių. Dabar neturime gerų įžaidėjų. Man labai patinka Adas Juškevičius, bet jam patikėti pagrindinio įžaidėjo vaidmens negalime. Žinoma, reikia pasitikėti jaunimu, bet kol kas negalime.

– Tomai, pats buvote Lietuvos rinktinės įžaidėjas. Kaip manote, ar aikštės kardinolų trūkumas vieną dieną baigsis?

– Manau, kad baigsis. Ankščiau ar vėliau tikrai baigsis. Tai laikinas dalykas. Natūralizija tebūtų laikina gelbėjimosi priemonė, kad išliktume viršūnėje, nes vėliau kilti iš apačios bus labai sunku. Mano pozicija šiuo klausimu yra labai lanksti. Aš nesu už tai, kad pas mus žaistų geltonodžiai, raudonodžiai, juodaodžiai ir aš nesu rasistas. Esu už tai, kad rinktinėje žaistų lietuviai, bet šiandien norėdami būti konkurencingi, turėtume pasinaudoti natūralizuota pagalba. Juk tam, kad išnaudotume mūsų aukštaūgius, tokius kaip Motiejūnas, turime turėti krepšininką, kuris jiems perduotų kamuolį. Jie patys to nepadarys. Reikia išnaudoti ir kitus puikius mūsų žaidėjus. Tai būtų laikina gelbėjimo forma. Aš nesu jos šalininkas, bet tai tiesiog mintis pasvarstymui.

– Visai neseniai tinklalapio „BasketNews.lt“ vaizdo konferencijoje dalyvavo „Lietuvos ryto“ klubo prezidentas Gedvydas Vainauskas. Jis pareiškė, kad jūs negalėtumėte treniruoti jo klubo, nes, kaip sakė pats Vainauskas, esate bendravę ir jūsų požiūriai nesutapo. Apie ką kalbėjote ir kodėl jūsų nuomonės išsiskyrė?

– Gal buvo pilnatis? (Garsiai juokiasi, – Red.) Mes tikrai nekalbėjome su ponu Gedvydu apie jokį darbą ir krepšinio filosofiją. Mes tiesiog bendravome Europos taurės finalo ketverto turnyre Chimkuose, bet tai tebuvo familiarus bendravimas – apie krepšinį nekalbėjome. Šnekėjome apie nieką. Žinoma, kiekvienas žmogus turi teisę kalbėti tai, ką galvoja. Man ši situacija keista, bet nejaučiu jokios nuoskaudos. Žinant tai, kiek trenerių dirbo „Lietuvos ryte“ ir tai, kad nei vieno jų filosofija netiko, nejaučiu, kad mano krepšinio filosofija, apie kurią mes net nekalbėjome, yra kokia nors netinkama. Žinoma, jis moka pinigus, užsako muziką ir vadovauja komandai taip, kaip jam patinka.

Karolis Tiškevičius

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"