TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Tamsusis „Statybos“ periodas

2013 09 27 6:00
Ir sunkiausiu metu "Statybos" aistruoliai nenusigręžė nuo savo komandos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Taip jau yra, kad mūsų spalvos - juoda ir balta. Dabar daugiau juodos, bet po jos vis tiek būna balta“, – tokiais žodžiais su savo gerbėjais kuriam laikui atsisveikino prieš dvejus metus atgimusi legendinė Vilniaus krepšinio komanda „Statyba“.

Neįtikėtina, bet per šią vasarą iš krepšinio žemėlapio dingo net trys Vilniaus komandos: Lietuvos krepšinio lygos (LKL) senbuviai „Sakalai“, Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) rungtyniavę „Š.Marčiulionio krepšinio akademijos“ bei „Statybos“ klubai.

Kai trūksta pinigų

„Sakalų“ ekipos vadovo prašymu LKL valdyba nusprendė neleisti šiai komandai dalyvauti 2013-2014 metų LKL čempionate. Klubui duoti metai savo finansinėms problemoms išspręsti bei skoloms likviduoti. Jei "Sakalams" pavyks tai padaryti, kitą rudenį jiems bus leista sugrįžti į elitinę lygą.

Sunkmečio slegiama Š.Marčiulionio akademija pakeitė savo koncepciją – atsisakiusi masiškumo nutarė koncentruotis tik į talentų ugdymą, tad artėjant 2013-2014 metų sezonui „Š.Marčiulionio krepšinio akademijos“ klubas atsiėmė paraišką dalyvauti NKL pirmenybėse.

Dėl finansinių sunkumų iš NKL čempionato pasitraukė ir „Statyba“. Vilniaus klubo vadovų manymu, šiuo nelengvu ekipai periodu rastas geriausias sprendimas: jei klubas negali užtikrinti sklandaus komandos finansavimo, geriau nelįsti į skolas ir nepririšti žaidėjų, trenerių, personalo bei kitų partnerių tik pažadais.

Debiutantai spėjo sužavėti

1964 metais įkurtas Lietuvos krepšinio klubas „Statyba“ egzistavo iki 1997 metų. 2011-ųjų vasarą kelių bendraminčių iniciatyva atgaivinta daug metų Vilnių garsinusi komanda jau tais pačiais metais su trenksmu debiutavo NKL čempionate. Reguliariajame sezone tik devintąją vietą užėmusi Gintauto Reginos treniruojama „Statyba“ nužygiavo iki finalo. Ten po atkaklios kovos pralaimėjo Kauno klubui „LKKA-Atletas“. NKL istorijoje nėra daug pavyzdžių, kad per debiutinį sezoną ekipa taip susikoncentruotų ir pasiektų viršūnės prieigas.

Praėjęs sezonas Vilniaus ekipai buvo nebe toks sėkmingas. Savo pasirodymą „Statyba“ baigė ketvirtfinalyje, rungtynių seriją 1:2 pralaimėdama būsimiems čempionams „Mažeikių“ krepšininkams.

Netrukus startuosiantis naujasis NKL sezonas prasidės, deja, be ryškiosios "Statybos", per dvejus metus spėjusios sužavėti krepšinio specialistus.

„Turime stiprybės pripažinti, kad dabar - ne geriausi laikai. Mūsų tikslas – grąžinti skolas ir viską pradėti nuo švaraus lapo“, – LŽ sakė „Statybos“ komandos atstovas spaudai Albinas Keturka.

Per dvejus metus NKL pirmenybėse „Statybos“ vyrai spėjo sužavėti krepšinio specialistus. / Erlendo Bartulio (LŽ) nuotrauka

Per vasarą šios ekipos žaidėjus išgraibstė LKL ir NKL klubai, o vyriausiasis treneris G.Regina nuo šiol dar daugiau jėgų ir laiko atiduos dirbdamas Vilniaus krepšinio mokykloje.

Liko be pagrindinio rėmėjo

– Kada klubas susidūrė su finansiniais sunkumais? – pasiteiravome „Statybos“ atstovo Albino KETURKOS.

– Klubas turėjo vieną rimtą rėmėją – lažybų bendrovę „Unibet“. Tačiau praėjusio sezono pabaigoje sulaukėme Valstybinės lošimų priežiūros komisijos įspėjimo, o paskui ir verdikto – „Unibet“ negali būti mūsų rėmėja. Sutartis buvo nutraukta, ir mes nebegalėjome tikėtis finansavimo kitam sezonui.

Be abejo, komandą rėmė ir privatūs asmenys, ir klubo vadovai. Daugiau nei metus derėjomės su potencialiu investuotoju, bet nesėkmingai. Nebegalėdami užtikrinti deramo klubo finansavimo, likome skolingi žaidėjams ir treneriams. Be to, neturėdami savo arenos, įsiskolinome ir už „Impuls“ salės, kurioje žaidėme, nuomą.

Per vasarą ieškojome išeičių, kol pagaliau nutarėme: geriau nebegrimzti į skolas ir visą energiją skirti ankstesniems įsipareigojimams likviduoti. O grąžinę skolas vėl bursime komandą.

– Skolos didelės?

– Keliasdešimt tūkstančių litų. Komandos metinis biudžetas buvo 400 tūkst. litų.

Realiausias variantas „Statybai“ sugrįžti – jau turint savo salę. Nuomotoji iš „Impulso“ minimaliai atitinka NKL kriterijus. Be abejo, metams bėgant NKL reikalavimai arenoms vis griežtės, tad mums būtina turėti tinkamą salę.

Darbas nenutrūks

– Kada žaidėjams ir treneriams pranešėte, kad jie laisvi ir gali ieškotis kitų klubų?

– Po sezono. Žaidėjams ir treneriams pasakėme, kad situacija nėra paprasta, dėl ateities negarantavome, tad vasarą jie pradėjo ieškotis darbo kitur. Dauguma rado vietą kitose komandose.

Buvo sunku pranešti tokią žinią. Aistruoliai, kurie atėjo į pirmąsias komandos rungtynes 2011 metais, iškart sureagavo. Jie mus palaiko. Sako, ir toliau bus su mumis kartu. Galbūt tai pakeis nuostatą ir rėmėjų, kurie manė, kad pakanka tik gero žodžio ar pažado. Tokių buvo ne vienas.

– Sakote: darbas nenutrūks. Bet yra nemažai pavyzdžių, kai prisikelti žadėjusios komandos išnyko iš šalies krepšinio žemėlapio.

– Mūsų uždavinys – nenumirti, išgyventi ir vadovautis posakiu: kas mūsų nenužudo, tas padaro mus stipresnius.

Noriu pabrėžti, kad klubas veiklos nenutraukė. Po oficialios žinios, kad šį sezoną nebežaisime NKL, pradėjome bendrauti su komandos aistruoliais, kurie buvo ir senosios „Statybos“ fanai. Ketiname suburti jų iniciatyvinę grupę. Didžiuojamės jais, kad nenusigręžė nuo komandos ir sunkiomis akimirkomis.

Prieš dvejus metus pradėjome bendradarbiauti ir su „Statybos“ veteranais. Tęsiame šį darbą, ir svarbiausias uždavinys – ruoštis kitų metų „Statybos“ penkiasdešimtmečio jubiliejui.

Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Dvejus metus „Statybai“ vadovavęs treneris Gintautas REGINA:

„Labai gaila, kad viskas taip įvyko. Be finansavimo joks klubas negali egzistuoti. Buvo malonu dirbti su atgimusia legendine komanda. Žaidėjai buvo jauni, bet godžiai sėmėsi patirties. Abu sezonai buvo geri. Ypač pirmas. Tada vos netapome čempionais.

Praėjusį sezoną užėmėme žemesnę vietą, bet krepšininkų žaidimo kokybė labai pagerėjo. Tai patvirtina faktas, kad per vasarą visi krepšininkai buvo išgraibstyti. O aš, net ir treniruodamas „Statybą“, darbavausi dar ir Vilniaus krepšinio mokykloje. Ten ir likau.

Ko labiausiai gaila? Įdirbio. Tai ypač išryškėjo po praėjusio sezono. Buvo sukomplektuotas komandos branduolys, ir, jei turėtume normalų finansavimą, iki NKL čempionės vardo ekipai trūktų labai nedaug – kelių žaidėjų tam tikrose pozicijose. Tada šį sezoną "Statyba" būtų pajėgi siekti pirmosios vietos NKL pirmenybėse ir, gerai atlikdama namų darbus, tikėtis būti priimta į LKL. Kaip matėme, „Mažeikių“ komanda, nors ir tapusi NKL čempione, į LKL nepateko dėl reikalavimų neatitinkančios salės. Tuomet didžiausias galvos skausmas „Statybai“ būtų arena. Bet Vilniuje, manau, ją lengviau rasti nei, tarkime, Mažeikiuose.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"