TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

V.Čižauskas Ispanijoje jaučia kalbos barjerą

2012 11 26 16:18
Kartu su Lietuvos jaunimo rinktine V.Čižauskas šiemet Slovėnijoje iškovojo Europos čempiono titulą. /AFP/Scanpix nuotr.

Šį sezoną legionieriaus karjerą pradėjęs Europos ir pasaulio jaunimo čempionas Vytenis Čižauskas džiaugiasi galimybe rungtyniauti itin stiprioje Ispanijos ACB lygoje. 

Valjadolido „Blancos de Rueda“ komandos marškinėlius vilkintis 20 metų 188 cm ūgio gynėjas "BasketNews.lt radijo" laidai tvirtino esąs viskuo patenkintas ir pasakojo, kad Ispanijoje daugiausiai sunkumų kol kas iškyla dėl kalbos barjero. 

„Kur tik nueinu, niekas nekalba angliškai. O aš ispaniškai moku tik keletą žodžių. Taip ir bandau susikalbėti“, – kalbėdamas su "BasketNews.lt radijo" laida juokėsi Čižauskas.

Savo automobilio vis dar neturintis gynėjas kartą jį pasiskolino iš komandos draugo, tačiau pasivažinėjimas baigėsi, policijai nutempus ne vietoje pastatytą transporto priemonę.

– Vyteni, kaip atsitiko, kad pradėjote legionieriaus karjerą? – "BasketNews.lt radijas" paklausė Čižausko.

– Pasibaigus sezonui sportavau individualiai ir po kurio laiko paskambino agentas bei pranešė, jog mane kviečia Valjadolido ekipa. Tuomet pradėjome kalbėtis su „Žalgiriu“, klausėme ar mane išleis, paskolins. Jie sutiko, todėl ir išvažiavau.

– Kuriam laikui esate paskolintas Valjadolido komandai?

– Esu paskolintas vieneriems metams, o kaip bus ateityje, priklausys nuo šio sezono. Žinoma, tai priklausys ir nuo „Žalgirio“. Su Kauno klubu mano sutartis galios dar ir kitus metus, jeigu „Žalgiris“ norės ją pratęsti. Jeigu ne – laisvuoju agentu tapsiu jau po šio sezono.

– Kodėl ispanų ekipa su jaunu krepšininku sukirto rankomis tik vieneriems metams?

– Jie tiesiog ieškojo antro įžaidėjo ir norėjo įsigyti jauną krepšininką. Aš atitikau jų reikalavimus, todėl ispanai ir pasiūlė sutartį. Šiame klube dirba ir vienas treneris iš Ispanijos rinktinės. Tikriausiai jis mane rekomendavo.

– Pusę Valjadolido komandos sudaro legionieriai, o pusė užsieniečių – amerikiečiai. Ar ekipoje nėra susiformavusios atskiros stovyklos?

– Ne. Visi sutariame gerai. Kartu einame ir vakarieniauti. Dėl legionierių nėra problemų. Dauguma jų kalba ispaniškai, nes žaidė čia ir ankščiau.

– Galbūt klubas reikalauja mokytis ispanų kalbos?

– Ne, tokių reikalavimų nėra, bet aš pats po truputį mokausi. Noriu ir stengiuosi išmokti kalbą. Sekasi visai neblogai. Porą sakinių jau galiu pasakyti. Pvz. kavinėje galiu užsisakyti pavalgyti (Juokiasi, – Red.). Tiesa, su komandos treneriu kol kas bendraujame angliškai.

– Ar nebūna taip, kad strategas per minutės pertraukėles užsimiršta ir ima šnekėti ispaniškai? 

– Ne, bet aš kartais pradedu kalbėti lietuviškai (juokiasi, – Red.).

– Ar ispaniškos treniruotės nevargina?

– Kai atvykau čia prieš sezoną, treniravomės tikrai labai daug. Prasidėjus sezonui jų trukmė sutrumpėjo. Per savaitę būna tik vienerios rungtynės, todėl ir treniruojamės daugiau. Nepasakyčiau, kad yra labai sunku arba itin lengva. Vis dėlto, net kai turime laisvų dienų, stengiuosi padirbėti papildomai. Aikštelėje kol kas gaunu nedaug žaidimo minučių, todėl su treneriais dirbu papildomai.

– Valjadolido ekipa ACB lygoje užima vietą turnyro lentelės viduryje. Ar toks rezultatas tenkina komandos sirgalius ir vadovus?

– Taip. Praėjusiais metais jie buvo autsaideriai ir turėjo iškristi į žemesnį divizioną. Tačiau bankrutavus keletui komandų, Valjadolido ekipa liko ACB. Šiemet sezoną pradėjome labai gerai. Jau turime 5 pergales per 8 rungtynes. Treneriai ir vadovai patenkinti. Į rungtynes prisirenka pilnos tribūnos žiūrovų. 

– Kalbama, kad ACB lyga, lyginant su ankstesniais metais, yra susilpnėjusi. Ar su tuo sutinka patys ispanai?

– Man, kaip pirmą kartą pasukusiam legionieriaus keliu, ši lyga atrodo labai stipri. Ypač lyginant su LKL. Nežinau, kaip čia buvo ankščiau. Visos komandos yra lygios, o kiekvienerios rungtynės – labai sunkios. Apie tai, kad lyga yra susilpnėjusi, man neteko girdėti ir iš ispanų.

– Kokių skirtumų pajutote Valjadolide, lyginant klubą su Lietuvos ekipomis, kuriose teko žaisti?

– Esame vidutinė lygos komanda, bet net ir išvykų rungtynėse prisirenka po mažiausiai 5 tūkst. žiūrovų. Jaučiame tikrai labai gerą palaikymą. Ir komandos čia labai stiprios. Atrodo, žaidi su paskutinėje vietoje esančia ekipa, o rungtynės visuomet būna įtemptos.

– Ar Ispanijoje jau teko susidurti su kokiais nors neplanuotais nuotykiais?

– Dažniausiai koją kiša kalbos barjeras. Kur benueisi – niekas nekalba angliškai. Moku kokį nors vieną ispanišką žodį ir bandau klausti, bet jie vis tiek atsakinėja tik ispaniškai.

Bėdų turėjau ir su automobiliu, kai jį pastačiau neleistinoje vietoje. Išeinu – mašinos nebėra. Iš pradžių nesupratau, kas nutiko. Galvojau, kad pavogė, o pasirodo – nutempė. Skambinau komandos draugams ir klausiau, kaip taip gali būti. Jie pasiūlė pasižiūrėti, ar nėra automobilių stovėjimą draudžiančio ženklo. Jis kaip tik ten ir buvo. Teko paploninti piniginę.

– Ar brangiai toks malonumas kainavo?

– 170 eurų (Juokiasi, – Red.).

– O kokį automobilį suteikė Ispanijos klubas?

– Kol kas buvau tik pasiskolinęs. Klubas vis žadėjo skirti automobilį, bet taip ir nedavė.

– Kokių dar komforto sąlygų suteikė Valjadolido ekipa?

– Čia atvažiavęs gyvenau viešbutyje. Jie labai mėgsta kartoti, kad viską padarys rytoj (Manjana, – Red.). Bet visada tenka laukti porą savaičių ar netgi mėnesį (Šypsosi, – Red.). Dabar jau gyvenu bute, jį suteikė tikrai didelį. Net truputį per didelis, kaip vienam žmogui. Kaip ir sakiau, turi duoti ir automobilį, bet vis dar jo negaunu. Sako – rytoj (Šypsosi, – Red.).

– Galbūt jau galvojote apie legionieriaus kelią, ar viskas atsitiko greitai ir neplanuotai?

– Konkrečiai nemąsčiau apie legionieriaus karjerą, bet norėjau žaisti kuo stipresnėje lygoje ir tobulėti. Tai buvo naujas iššūkis, nes LKL rungtyniavau jau ne vienerius metus ir norėjau savo jėgas išbandyti užsienyje. Žaisti stipresnėse Lietuvos komandose neturėjau galimybių, todėl sulaukęs šio pasiūlymo nedvejojau.

– Ar Ispanijoje netrūksta lietuvių?

– Žinoma, kad trūksta, bet su tautiečiais bendrauju internetu, todėl viskas gerai. Susirašau su draugais, šeima, buvusių komandų nariais: Vene, Janavičiumi, Soroku, Žyle.

– Ar palaikote ryšį ir su Jonu Valančiūnu?

– Dar neteko kalbėti, bet ruošiausi skambinti per Skype (Juokiasi, – Red.). Tiesa, ten labai didelis laiko skirtumas, todėl sunku ištaikyti valandą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"