TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

V. Tkačenka nepaspaudė M. Jordanui auksinės rankos

2015 09 26 6:00
Vladimiras Tkačenka: „Tai senas kostiumas. Netgi bijojau, kad jis bus per mažas – metai eina, niekas nejaunėja.“ FIBA nuotrauka

Lilyje vykusiame Europos vyrų krepšinio čempionate į Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) Krepšinio šlovės muziejų buvo iškilmingai priimti nauji nariai. Tarp jų – olimpinis čempionas iš Lietuvos Šarūnas Marčiulionis, milžinas Vladimiras Tkačenka ir legendinis amerikietis Michaelas Jordanas.

Retai iš namų koją bekeliantis V. Tkačenka nuskrido į Lilį, paskutinę čempionato dieną stebėjo kovą dėl bronzos ir finalą, kuriame lietuviai kovėsi su ispanais. Kelione V. Tkačenka liko patenkintas, tačiau nusivylė, kad neatvyko šešiskart NBA čempionas M. Jordanas, kuris, aukštaūgio manymu, geriausias krepšininkas, kokį tik žemė yra nešiojusi.

Niekada panašiose ceremonijose nedalyvavęs Rusijos ir Ukrainos aukštaūgis net neįsivaizdavo, kokio masto tai šventė./FIBA nuotrauka

Galimybė prisiminti jaunystę

– Su kokiomis emocijomis grįžote iš Lilio? - portalo championat.com žurnalistė pasiteiravo Vladimiro Tkačenkos.

– Tik teigiamomis. Kelionė buvo įspūdinga. Malonu, kad mane prisiminė, pakvietė į spalvingą renginį ir suteikė galimybę mintimis persikelti porą dešimtmečių atgal bei prisiminti jaunystę.

– Jūsų įspūdžiai pranoko tai, ko tikėjotės?

– Jau seniai niekur nekėliau kojos, todėl, žinoma, kiek nerimavau prieš kelionę. Laukiau kažko grandiozinio. Kadangi niekada nedalyvavau tokiose ceremonijose, tad ir įsivaizduoti negalėjau, kokio masto tai šventė.

– Kokiomis mintimis važiavote į oro uostą?

– Šviesiomis. Galvojau apie tai, kaip gera širdyje. Laikiau už rankos žmoną ir šypsodamasis žiūrėjau pro langą.

– Skridote dviese?

– Iš pradžių – taip. Bet lėktuve sutikome Andrejų Kirilenką, taip pat Andrejų Vatutiną ir Nataliją Furajevą iš Maskvos CSKA. Taip sakant, skridau lydimas svarbiausių Rusijos krepšinio žmonių (juokiasi). Jie labai norėjo pamatyti Europos čempionato finalą ir lėktuve mes aptarinėjome būsimą mūšį.

Linki sėkmės A. Kirilenkai

– Bendroje nuotraukoje su A. Kirilenka jūs su kostiumu atrodote natūraliai. Jį pasisiuvote specialiai ceremonijai?

– Ką jūs... Jau ilgą laiką niekur nesirodau, man jau baigėsi iškilmingų priėmimų laikai. Tai senas kostiumas. Netgi bijojau, kad jis bus per mažas – metai eina, niekas nejaunėja (juokiasi). Bet kostiumas atrodė kaip nulietas, dėl to neapsakomai džiaugiausi.

Didžiojoje koncertų salėje susirinko per 400 žmonių. Grojo džiazo orkestras, vyko šokiai./FIBA nuotrauka

– Apie ką nors spėjote pakalbėti su A. Kirilenka?

– Žinoma, aptarėme graudžią rusų krepšinio situaciją. Andrejui dabar bus nelengva. Ant kelių išlaikyti tokią mašiną – sunkus darbas. Jam palinkėjau kantrybės, sėkmės ir užsispyrimo. Kai man suteikė žodį tribūnoje, pasakiau, kad FIBA turi palaikyti Rusijos krepšinio federaciją ir jos naują prezidentą (A. Kirilenką – red.). Nes be mūsų nacionalinės komandos tarptautinės varžybos praranda savo skonį. Kaip kitados SSRS rinktinė, taip dabar ir Rusijos rinktinė turi krepšinio tradicijas, gilias šaknis, kurių negalima pamiršti. Labai norėčiau, kad Andrejui viskas pavyktų. Jis ne tik naujas jaunas prezidentas, bet ir geras žaidėjas, nuostabus vyras, be sėkmės jam nieko nepavyks.

Nešoko, bet fotografavo

– Jūsų programa Lilyje buvo sudėliota minutės tikslumu?

– Taip. Norėjome pasivaikščioti po miestą, tačiau tam neturėjome galimybės. Laikas pralėkė kaip akimirka, atsipeikėjome tik tėvynėje. Šeštadienį, rugsėjo 19-ąją, buvo daug susitikimų, spaudos konferencija, priėmimas į Šlovės muziejų, šventinė vakarienė. O kitą dieną norėjome neformalioje aplinkoje pabendrauti su draugais, pasimėgauti krepšiniu. Negalėjau praleisti kovos dėl bronzos ir didžiojo finalo.

– Kaip vyko priėmimas į Šlovės muziejų?

– Ceremonija buvo nuostabi, graži, tik labai ilga: išsiskirstėme gilią naktį. Dėl to buvo išnuomota didžioji koncertų salė, kurioje susirinko per 400 žmonių. Grojo džiazo orkestras, vyko šokiai. Aš, žinoma, nuo to jau esu atpratęs. Pats nešokau, bet daug fotografavau atminimui. O per pertraukas FIBA vadovai pristatė mus ir suteikė progą pakalbėti scenoje. Kiekvienas tarė padėkos žodžius, linkėjimus krepšinio kolegoms. Salėje karaliavo nuostabiai šilta atmosfera. Buvo malonu, kad susirinko tiek žmonių ir aš buvau šios iškilmingos ceremonijos dalis.

– Ta proga gavote kokių nors dovanėlių ar sertifikatą?

– Kitą dieną per finalo pertrauką mums įteikė atminimo dovanas. Regis, jos buvo originalios: skaidraus stiklo figūrėlės, ten išgraviruota, kad žaidėjas tapo Šlovės muziejaus nariu.

Ispanai sužavėjo charakteriu

– Ar žinote, kad prisidėjote prie krepšinio lankomumo rekordo per vienas Europos čempionato rungtynes uždaroje patalpoje?

– Žinoma! Mane sukrėtė toks žiūrovų skaičius: finalą stebėjo pilnutėlė arena. Ir 80 proc. žiūrovų sudarė Lietuvos rinktinės gerbėjai. Netgi kai pristatinėjo komandas, visa salė skandavo „Lie-tu-va“ ir švietė mobiliųjų telefonų žibintuvėliais. Tai buvo nerealu. Atrodė, kad visa šalis suvažiavo palaikyti saviškių.

– Finale palaikėte lietuvius?

– Ne, aš atvykau ne kaip aistruolis. Man paprasčiausiai buvo malonu dalyvauti tokio lygio rungtynėse, pamatyti nepakartojamus žaidėjus. Žinoma, kalbant objektyviai, Ispanija atrodė galingiau. Jonas Kazlauskas neturėjo tokių patyrusių žaidėjų kaip Pau Gasolis, Sergio Rodriguezas, Rudy Fernandezas, kurie gali vesti paskui save, kai prieš tave nusiteikusi visa arena. Ispanai sužavėjo pasitikėjimu, charakteriu, jie rėmėsi savo patirtimi ir meistriškumu.

Ne su visais susitiko

– Kaip vyko jūsų susitikimai su senais pažįstamais?

– Labai šiltai. Tiek šiltai, kad žiemą nesušalsiu. Pabendravau su Antoine'u Rigaudeau, Š. Marčiulioniu, Aleksandru Volkovu. Pastarasis labai išgyveno dėl įvykių Ukrainoje. Aš taip pat jautriai į širdį priimu šią situaciją, juk ten gyvena mano sesuo. Kaip matote, su senais draugais daugiau kalbėjome apie gyvenimą, o ne krepšinį. Norėjau su Arvydu Saboniu pasimatyti, bet nepavyko. Matyt, jis buvo su komanda ir per daug užsiėmęs prieš finalą.

Vladimiras Tkačenka norėjo susitikti su Arvydu Saboniu, tačiau nepavyko./LŽ archyvo nuotrauka

– Kelionės išvakarėse sakėte, kad jei pavyks, išgersite porą taurių vyno su Š. Marčiulioniu ir pasikalbėsite apie gyvenimą...

– Daug metų pažįstu Š. Marčiulionį. Ir mūsų naujas susitikimas nesiskyrė nuo ankstesnių. Jis buvo ne tik geras žaidėjas, bet visada išliko nuostabus žmogus. Taigi, mes turėjome apie ką pamalti liežuviais.

– Kelionės metu davėte daug interviu?

– Prieš apdovanojimą dvi valandas bendravome su spauda. Visus nominantus atvedė į salę, kurioje sėdėjo daug žurnalistų. Jie, kaip ir visada, klausinėjo apie viską: nuo krepšinio iki batų dydžio.

– Kuris klausimas iš tų, kuriuos uždavė, buvo originaliausias?

– Jei atvirai, tokių nebuvo. Matyt, per karjeros metus pripratau prie visko ir jau nebesistebiu. Garbingai atsėdėjau dvi valandas, pagerbiau visus ir išvažiavau.

– Nusivylėte, kad į ceremoniją neatvyko M. Jordanas?

– Labai! Svajojau pamatyti didį krepšininką ir paspausti jam auksinę ranką. Kai baigiau krepšininko karjerą, ilgą laiką sekiau, kaip sekasi Čikagos „Bulls“ komandai. Mano galvoje įsikūnijo mintis, kad geresnio krepšininko nei M. Jordanas žemė dar nenešiojo ir gali būti, kad dar ilgai nenešios. Taip, yra Kobe Bryantas, LeBronas Jamesas, bet jie neprilygs Skrajojančiam Michaelui. Todėl labai gaila, kad jis neatvyko. Bet nieko – vis tiek kelionė buvo nuostabi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"