TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Valančiūnas Europos čempionate: ne viskas taip blogai, kaip galėjo pasirodyti

SIPA/Scanpix nuotrauka

21-erių Toronto „Raptors“ vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas trečią vasarą iš eilės apsivilko Lietuvos vyrų rinktinės marškinėlius ir, kai atrodė, kad trečiąjį kartą aukštaūgis turėtų tapti vienu rinktinės lyderių, lūkesčiai ir viltys neišsipildė.

Po sėkmingo debiuto NBA į rinktinę grįžęs aukštaūgis atrodė pasikeitęs, ir šie pasikeitimai iššaukė skirtingas kritikų nuomones. Nors dauguma pripažįsta, kad J.Valančiūno žaidimas rinktinėje buvo nuviliantis, vieni pasikeitusį uteniškį vadino sutvirtėjusiu ir galingesniu, kiti – surobotėjusiu ir žaidžiančiu buką krepšinį.

Tačiau ar tikrai šioje situacijoje viskas yra juoda arba balta, ir ar tikrai J.Valančiūno žaidime viskas buvo taip blogai, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio?

Apie tai – RealGM.com krepšinio analitiko Erildo Budraičio straipsnyje specialiai portalui SportIN.lt.

Visų pirma, paskutiniame rašinyje pats įtraukiau J. Valančiūną į labiausiai nuvylusių žaidėjų dešimtuką. Tiesa, kai kurie komentatoriai stebėjosi (dažniausiai be svarių argumentų), kodėl Lietuvos krepšinio gerbėjai tiek daug tikisi iš jaunojo talento ir kad dideli lūkesčiai vis dėlto yra nepamatuoti.

Tačiau daug tikisi ne tik lietuviai, tačiau ir Toronto „Raptors“ gerbėjai, kurie dėl svarių priežasčių mato J.Valančiūną kaip komandos ateities veidą. Visgi negalima ir nėra priežasčių tikėtis blogiausio: kad naudingiausias NBA vasaros lygos žaidėjas, kuriam dar tik 21-eri metai, ir geriausias 2012 metų Europos jaunas žaidėjas geriausiu atveju ateityje taps tik antru Ericu Dampieru ar Tonny Battie.

Dideli lūkesčiai taip pat nėra blogai, nes žaidimo laikas yra skiriamas tiems, iš kurių laukiama rezultato. „Raptors“, daug tikėdamiesi iš J.Valančiūno, praėjusį sezoną jam skyrė 1482 minutes žaidimo laiko, tuo tarpu „Rockets“, kurių viltys buvo kuklesnės, D.Motiejūnui leido pasireikšti 538.

Grįžant prie šios vasaros, J.Valančiūnas į rinktinės stovyklą su Lietuvos komanda atvyko jau sužaidęs 20 oficialių rungtynių ir vilkint rinktinės marškinėlius aikštelėje praleidęs 290 minučių. J.Valančiūnas šiame Europos čempionate taip pat buvo vienas iš dešimties NBA lygos startinio penketo narių ir iš kiekvieno jų tikėtasi atitinkamo žaidimo lygio demonstravimo.

Tad natūralu, kad J.Valančiūnas netapo išimtimi ir iš kojas rinktinėje apšilusio bei vieno talentingiausio pasaulio aukštaūgio buvo norima daugiau, nei vid. 2,6 taško ir 3 atkovotų kamuolių atkrintamųjų varžybų metu. Šie skaičiai tiktų eilei kitų žaidėjų, tačiau ne J. Valančiūnui, į kurį dedamos viltys niekada nebus tolygios kitiems. J.Valančiūnas jau daug metų nebėra tos pačios kategorijos talentas, kaip kiti.

Tačiau šiandien ne apie viltis ir lūkesčius, o apie J.Valančiūno žaidimą Europos čempionate, apie kurį viešojoje erdvėje buvo kalbėta daug. Visgi tuose žodžiuose dažnai trūko konkretumo bei teigiamų įžvalgų. Taip, teigiamų aspektų J.Valančiūno žaidime buvo taip pat nemažai, tarp kurių – buvimas vienu geriausiu gynybiniu aukštaūgiu čempionate.

Žaidimas atsitraukus ir įsisenėjanti problema

Visų pirma, vertinant pagal pasirodymą Europos čempionate, sunku pasakyti, kad J.Valančiūnas savo karjeroje žengė žingsnį atgal, o pažvelgus iš arčiau tampa aišku, kad prie pagrindinių J.Valančiūno problemų menkai prisidėjo žaidimas NBA. Visiems geriausiai įsiminė tie epizodai, kai J.Valančiūnas gaudavo kamuolį toli nuo krepšio, pagąsdindavo (kas paskutinį kartą J. Valančiūną matė rungtynių metu dukart iš eilės pataikant iš vidutinio nuotolio?), kad mes į krepšį, tuomet arba sužingsniuodavo, arba užsidirbdavo pražangą puolime, arba atlikdavo metimą iš labai sudėtingos situacijos.

Grįžtant į 2011-2012 sezono pabaigą, ne vienas NBA skautas teigė, kad dvi pagrindinės lietuvio žaidimo puolime silpnybės yra progos metimui susikūrimas bei žaidimas atsitraukus nuo krepšio. O jei sujungi šiuos du komponentus ir bandai susikurti progą metimui atsitraukus nuo krepšio, tuomet pasieki tokį rezultatą, kokį matėme Europos čempionate.

Tad tai neturi didelio sąlyčio su sutvirtėjusiu J.Valančiūno kūnu – uteniškis to negebėjo gerai daryti anksčiau, vis dar negeba daryti ir dabar.

Kaip ir anksčiau, J.Valančiūnas yra naudingiausias ir sunkiai stabdomas giliai baudos aikštelėje bei žaidžiant du prieš du. Praėjusį sezoną NBA lygoje J.Valančiūnas fenomenaliai sėkmingai žaidė du prieš du, vidutiniškai po šio derinio pelnydamas po 1,23 taško. Tai buvo net 16 geriausias (!) rezultatas tarp visų NBA lygos žaidėjų.

Akivaizdu, kad Lietuvos rinktinė neturėjo gynėjo, galinčio sėkmingai išnaudoti J.Valančiūno gebėjimus šioje srityje, o ir pats aukštaūgis dažnai dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsidurdavo ant perimetro, tad nenuostabu, kad čempionato metu „Raptors“ vidurio puolėjo efektyvumas staiga sumažėjo.

Kitas dar prieš žaidimą NBA pastebėtas silpnas J.Valančiūno žaidimo aspektas – perdavimai. Dar balandžio mėnesį analizuodamas J.Valančiūno debiutinį sezoną NBA lygoje minėjau, kad aukštaūgis dažnai patiria problemų tiksliai perduodant kamuolį, ypač kai sulaukia sudvigubintos gynybos.

Apie tai NBA skautai kalbėjo prieš J.Valančiūnui patenkant į lygą, tai pasitvirtino ir po 2012-2013 metų sezono: ketvirtadalis iš 94 padarytų vidurio puolėjo klaidų buvo blogi perdavimai. Tuo tarpu pagal vidutiniškai atliekamus rezultatyvius perdavimus per 36 minutes J.Valančiūnas NBA lygoje tarp 58 naujokų rikiavosi 47 vietoje.

Akyliau stebėję J.Valančiūno pasirodymus NBA lygoje, turėjo labai nenustebti, kai lietuvis Europos čempionate susidūrė su panašiomis problemomis. Slovėnijoje varžovai J.Valančiūną laikė pavojingu žaidėju ir neretai paruošdavo jam dvigubą gynybą. Tuo pat metu pastarajam sunkiai sekėsi iš baudos aikštelės atmesti kamuolį laisviems esantiems komandos draugams.

Kaip jau rašiau anksčiau, J.Valančiūno rezultatyvių perdavimų procentas Europos čempionate buvo ypač mažas ir siekė vos 1,2. Tai reiškia, kad J. Valančiūnui būnant aikštelėje vidutiniškai vos vienas pataikytas metimas iš 100 yra po aukštaūgio perdavimo.

Žinoma, aukštaūgiai nebūtinai turi figūruoti tarp rezultatyvių perdavimų lyderių ir kai kurių komandų žaidimo stilius nėra paremtas aukštaūgių perdavimais, tačiau J.Valančiūnas jau ne pirmą kartą pagal šį žaidimo elementą atsidurią tarp blogiausiųjų.

Pavyzdžiui, 1,2 rezultatyvių perdavimų procentas buvo penktas blogiausias rezultatas Europos čempionate (tarp 276 turnyre pasižymėjusių žaidėjų), aplenkiantis tik Robertą Javtoką ir tris mažai žinomus bei silpnose komandose rungtyniaujančius žaidėjus.

Nepakeičiama jėga gynyboje

J.Valančiūnas visada pasižymėjo kaip labai efektyvus žaidėjas, kuris per ribotą laiko kiekį gali nuveikti išties daug. Europos čempionate krepšininko minutės buvo labai ribotos ne tik dėl aukštaūgio žaidimo, bet ir dėl Jono Kazlausko pasitikėjimo veteranais (kuris pasiteisino).

Tačiau per suteiktą laiką dėl savo aktyvumo J.Valančiūnas vis vien sugebėjo tapti vienu efektyviausiu aukštaūgių čempionate. Pirmiausia, J.Valančiūnas Lietuvos rinktinėje buvo antras pagal per vieną ataką pelnomus taškus, rinkdamas po 1,1 ir į priekį savo komandoje praleisdamas tik vienerias fantastiškas rungtynes sužaidusį Kšištofą Lavrinovičių (1,25).

Bendrai žvelgiant į Europos čempionatą, J.Valančiūnas taip pat buvo tarp lyderių pagal blokuotų metimų procentą. Vis dar būdamas 11-as jauniausias žaidėjas čempionate, J.Valančiūnas blokavo 8,1 proc. visų galimų varžovų metimų ir pagal šį rodiklį buvo trečias. Efektyviau už lietuvį metimus blokavo bosnis slovėnas Mirza Begičius ir ukrainietis Viačeslavas Kratsovas.

Paskutinis žaidimo aspektas, pagal kurį J.Valančiūnas buvo tarp geriausiųjų čempionate – atkovoti kamuoliai. Per 133 čempionate sužaistas minutes 213 cm ūgio vidurio puolėjas atkovojo 17,2 procento visų atšokusių kamuolių.

Būtent efektyvi kova dėl kamuolių visada buvo J.Valančiūno stiprybė, tad nenuostabu, jog pagal šį rodiklį lietuvis čempionate užėmė penktąją vietą. Primenu, kad 2010-2011 metų sezone, debiutuodamas Eurolygoje, J.Valančiūnas, tuomet vos 18-os metų, aplenkė visus varžovus (!) ir pagal atkovotų kamuolių procentą buvo pirmas (22,5).

Kad tai nebūtų faktai be palyginimo su aukščiausiais standartais, J.Valančiūno efektyvumą galima sugretinti su kitų geriausių Europos čempionato vidurio puolėjų pasirodymais. Lyginant su Nenadu Krstičiumi, Marcu Gasoliu, Ante Tomičiumi, Ioanniu Bourousiu ir Marcinu Gortatu, J.Valančiūnas yra efektyviausias aukštaūgis iš visų išvardintų.

TRB% – visų atkovotų kamuolių procentas, BLK% – blokuotų varžovų metimų procentas, PPP – pelnyti taškai per žaidimo minutę.

Tarp minėtų elitinių vidurio puoėljų lietuvis pirmauja pagal atkovotus kamuolius ir blokuotus metimus bei yra antras pagal per ataką pelnomus taškus.

Apibendrinant, J.Valančiūnas prarado startinio vidurio puolėjo vietą ir Europos čempionate nebuvo dominuojantis žaidėjas, kokio buvo tikėtasi. Tačiau aukščiau išvardinti faktai ir pavyzdžiai patvirtina, kad Slovėnijoje matytos J.Valančiūno silpnybės mažai ką turi bendro su žaidimu NBA. Dar daugiau – viešojoje erdvėje nagrinėjant minusus, nepelnytai buvo užmiršti J.Valančiūno žaidimo pliusai.

Tad viskas nebuvo taip blogai, kaip galėjo pasirodyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"