TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

VTB vadovas: apie lygos finansus, Lietuvos klubų ateitį ir LKL čempionatą

2012 12 18 14:47
Anot VTB Vieningosios lygos direktoriaus Andrejaus Širokovo, VTB Vieningoje lygoje gali padaugėti komandų iš Lietuvos. /vtb-league.com nuotr.

VTB Vieningosios lygos generalinis direktorius Andrejus Širokovas džiaugiasi, kad trečią sezoną gyvuojančios pirmenybės vis labiau tvirtėja, o jose rungtyniaujantys klubai sulaukia vis didesnio sirgalių susidomėjimo. 

Atvirame ir išsamiame interviu tinklalapiui „BasketNews.lt“ Širokovas atskleidė niekur anksčiau viešai neeskaluotas finansines detales apie lygą, papasakojo apie konfliktą su Kijevo "Budivelnyk" vadovu Gediminu Navikausku bei užsiminė, kad Lietuvos komandų skaičius pirmenybėse gali išaugti. 

Širokovas taip pat paneigė ilgą laiką sklandžiusius gandus, neva VTB Vieningoji lyga klubams kompensuoja išlaidas, susijusias su kelionėmis po kitas šalis bei tvirtino, kad po 50 tūkst. eurų nuspręsta skirti tik dviem mažiausią biudžetą turintiems klubams. 

Likusios lygos komandos varžysis dėl beveik 2 mln. eurų prizinio fondo bei premijos už didžiausią namų rungtynių lankomumą. Į pastarąjį prizą nusitaikė Kauno „Žalgirio“ ekipa.  

– Faktas, kad „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ šį sezoną žaidžia tik dalį Lietuvos krepšinio lygos reguliariojo sezono rungtynių, formuoja poziciją, kad VTB Vieningoji lyga kelia didelį pavojų nacionalinėms šalių pirmenybėms. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?

– Jokio pavojaus tikrai nėra. Pagrindinis mūsų lygos tikslas – pajėgiems klubams rasti pajėgius varžovus. Būtent ši idėja visus ir vienija. Geriausiems klubams mes suteikiame pasirinkimo teisę – žaisti su daug silpnesniais varžovais arba rasti kompromisą: sužaisti tam tikrą skaičių rungtynių savo šalies čempionate bei dalyvauti mūsų lygos varžybose, kur netrūksta nei pajėgių ekipų, nei intriguojančių dvikovų. Norėčiau pažymėti, kad lyga labai vertina dabartinius, su Lietuva susiklosčiusius tarpusavio santykius. Apie tai liudija keli faktai – „Neptūnui“ atiteko kelialapis į čempionatą, startavo nauja mūsų svetainės versija lietuvių kalba, lietuvių yra ir taip lygai vadovaujančių žmonių. Manau, kad šiandien visi Lietuvoje žino, kad bet kuriuo su lygos veikla susijusiu klausimu galima kreiptis į vykdantįjį direktorių Tomą Pačėsą. Be to, vienam iš svarbiausių – teisėjų departamentui – vadovauja Algimantas Pavilonis. Taigi, galima sakyti, kad visi šio sezono arbitrų paskyrimai – kas ir kokioms rungtynėms teisėjaus – reguliuojami iš Lietuvos.

– Kodėl kelialapis į VTB Vieningąją lygą šiemet atiteko būtent „Neptūno“ klubui?

– Svarbiausiu faktoriumi, lėmusiu, kad Lietuvai atiteko trečioji vieta lygos varžybose, tapo mūsų santykiai su Lietuvos krepšinio federacija. Išklausėme jos mintį: šalyje yra sukurta puiki krepšinio infrastruktūra, todėl būtina, kad į naujas arenas atvyktų „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ – tuomet jos bus pilnos. Nusprendėme padėti ir prie Lietuvos grandų pridėti stiprias ekipas iš VTB Vieningosios lygos. Manau, kad anšlagas per sezono atidarymo rungtynes tarp „Neptūno“ ir CSKA, bei komandų pademonstruotas gražus krepšinis – tinkamas atsakymas visiems skeptikams. Įdomu tai, kad „Neptūno“ klubas šiuo metu yra lygos rekordininkas pagal namie žaistus pratęsimus bei vienas iš lankomumo lyderių.

– Ar nestebina faktas, kad pagal lankomumą kitus klubus gerokai lenkia Kauno „Žalgiris“?

– Tikrai ne. Ypač žinant milžinišką lietuvių meilę šiai komandai, žinant faktą, kad Kaune visai neseniai iškilo nuostabi krepšinio arena bei turint omenyje tai, kad „Žalgiris“ šį sezoną džiugina savo žaidimu. Juk vienu iš įsimintiniausių pirmosios šios Europos krepšinio sezono dalies įvykiu tapo rungtynės tarp „Žalgirio“ ir CSKA. Šiandien tai girdžiu iš visų – tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje. Taip, rusų komandos CSKA ir „Chimki“ žaidžia Eurolygoje, tačiau visi įsiminė būtent tas VTB Vieningosios lygos rungtynes. Jos turėjo didelę reikšmę visai krepšinio bendruomenei. Ir tokia nuomonė vyrauja ne tik šiose dviejose, bet ir kitose lygos varžybose dalyvaujančiose šalyse.

– Kiek Lietuvos komandų, jūsų nuomone, ateityje galėtų žaisti VTB Vieningosios lygos varžybose?

– Paskutiniame lygos tarybos posėdyje nusprendėme, jog dvi prasčiausiai šį sezoną pasirodžiusios ekipos turės kovoti kito sezono kvalifikacinėse varžybose. Vėl patekti į čempionatą jos galės tik tokiu būdu. Tai reiškia, kad silpnesnės komandos iškris iš lygos, o visos pajėgesnės ekipos iš lygoje besivaržančių šalių turės galimybių į ją patekti. Viską lems du faktoriai. Pirmasis – sportinis, o antrasis – lygos reglamentų atitikimas. Tokiu būdu išvengsime klausimų, kodėl iš vienos šalies yra tiek, o iš kitos – tiek ir tiek komandų. Todėl, pavyzdžiui, jeigu „Neptūnas“ neatsidurs iškritimo zonoje, tuomet per kito sezono kvalifikacinį turnyrą į VTB Vieningąją lygą galės patekti ir dar mažiausiai vienas Lietuvos klubas. Taigi, teoriškai po penkerių metų gali nutikti ir taip, kad Rusijos komandų lygoje liks tik penkios, o Lietuvos bus net šešios.

– Ar yra planų didinti dabartinį komandų skaičių?

– Manau, kad 20 komandų šiuo metu yra optimalus variantas. Į lygą nori būti priimta Bulgarijos komanda – Sofijos „Lukoil-Akademic“. Tai puikus pavyzdys, kuomet aukšto pajėgumo klubas savo šalies čempionate neturi pajėgių varžovų. Yra dar keletas Ukrainos, Lenkijos ekipų... Norinčių žaisti lygoje netrūksta, tačiau šiuo metu į turnyrą jie gali patekti tik per kvalifikacines varžybas.

– Generalinis Kijevo „Budivelnyk“ direktorius Gediminas Navikauskas pareiškė, kad Ukrainos komandos lygoje varžosi tik todėl, kad jūs jas šantažuojate. Kaip pakomentuosite šį teiginį?

– Tai visiškas absurdas. Labiausiai mane stebina tai, kad mažame krepšinio pasaulyje vadybininko darbu užsiimantis ir šiandien vienoje, o rytoj – jau kitoje vietoje dirbantis Gediminas taip įžūliai šmeižia savo kolegas, su kuriais anksčiau ar vėliau vis tiek bus priverstas susidurti. Tai mažų mažiausiai netoliaregiška. Galbūt Navikauskas visa tai sugalvojo dėl to, kad pridengtų kokias nors savo klaidas. Puikiai prisimenu, kad tuo metu, kai Navikauskas pats buvo generaliniu „Žalgirio“ direktoriumi, su juo susitikome Maskvoje ir aptarėme Kauno klubo dalyvavimo turnyre klausimus. Diskusija su juo buvo pati elementariausia per visą lygos istoriją. Vos tik pradėjau pasakoti apie mūsų siūlomas sąlygas, Gediminas mane nutraukė ir pasakė, kad finansiniai klausimai „Žalgiriui“ nėra esminiai: klubas tiesiog nori žaisti VTB Vieningoje lygoje. Galiu ir klysti, bet man regis, kad būtent jo paties parašas padėtas ant pirmosios lygos sutarties su „Žalgiriu“.

– Navikauskas taip pat pareiškė, kad „Budivelnyk“ klubas iš lygos paprašė 300 tūkst. JAV dolerių kelionėms kompensuoti, tačiau jų negavo. Ar tai tiesa?

– Mes jau turėjome patvirtinimą, kad „Budivelnyk“ komanda žais turnyre. Deja, Taline vykusios burtų traukimo ceremonijos išvakarėse Navikauskas pareiškė, kad klubas turnyre varžysis tik tuo atveju, jei mes jam sumokėsime 300 tūkst. JAV dolerių. Be to, pasak jo, lyga „Budivelnyk“ komandai turėjo apmokėti ne tik skrydžius, bet ir ... namų arenos nuomą Kijeve. Ne vieną kartą gerbiamam Navikauskui aiškinau, kad visi lygos klubai turi vienodas sąlygas, ir mes išimčių nedarysime nė vienam jų. Kas ką šioje istorijoje šantažavo – akivaizdu. Tai tikrai ne lyga ir jos vadovai, kaip kad sako „Budivelnyk“ generalinis direktorius. Įsivaizduokite, kad jūs rengiate interviu šios dienos laikraščio numeriui. Likus kelioms minutėms iki numerio atidavimo spaudai jūs atbėgate pas redaktorių ir aiškinate: interviu paruoštas, tačiau aš jį publikuoti leisiu tik tuo atveju, jeigu man prie honoraro pridėsite dar keletą tūkstančių litų...

– Koks dabartinis jūsų požiūris į istoriją su „Budivelnyk“ klubu?

– Reaguoju ramiai. Maniau, kad visa istorija su Navikausku ir 300 tūkstančių jo dolerių – tai tik vidinių Ukrainos krepšinio problemų atgarsis arba reakcija į tai, kad, nepaisant didžiulio Ukrainos spaudimo ir reikalavimo duoti jai tris vietas lygoje, mes kelialapį atidavėme Lietuvai. Maniau, kad aistroms nurimus, mes su „Budivelnyk“ viską pradėsime nuo švaraus lapo. Tačiau paskaitęs Navikausko interviu likau nustebęs. Panašu, kad jis iš tikrųjų tikėjo, jog paprašęs 300 tūkst. JAV dolerių iš lygos juos tiesiog ims ir gaus.

– Papasakokite plačiau apie finansines sąlygas, sudarytas VTB Vieningoje lygoje žaidžiančioms komandoms.

– Lygoje turime prizinį fondą, kurį sudaro beveik 2 mln. eurų. Sezono pabaigoje jis bus padalytas pagal turnyre užimtas vietas, čempionams atiteks apie 200 tūkst. eurų. Pati mažiausia peremija – 70 tūkst. eurų. Komandos, užimančios dvi paskutines vietas grupėje, premijų negaus. Be to, nuo šio sezono planuojame skirti prizą ir už geriausią lankomumą. Mes klubams visiškai kompensuojame išlaidas, susijusias su teisėjų darbu. Be to, lyga turi pačią geriausią Europoje draudimo sistemą, kuri iki minimumo sumažina klubo išlaidas tuo atveju, jei krepšininkas patiria traumą. 

Visi klubai puikiai žino, kad mes neapmokame jų kelionių išlaidų ir tuo niekada neužsiėmėme. Dėl šios priežasties vieni skrenda užsakomaisiais reisais, kiti – verslo klase, o kai kurie – ekonomine klase. Yra ir tokių, kuriuos skraidina remianti aviakompanija. Iki šiol didžiausią dėmesį skyrėme priziniam fondui, tačiau dabar mūsų politika kiek keičiasi. Jau šį sezoną planuojame įvesti 50 tūkst. eurų dydžio transporto išlaidų kompensaciją. Kol kas – dviems komandoms, kurių biudžetai mažiausi. Tokį prašymą pateikė „Neptūno“ klubas. Gali būti, kad ateityje,  priklausomai nuo lygos biudžeto augimo, kompensaciją gaunančių komandų skaičius, bei pačios kompensacijos dydis, išaugs. 

Planuojame, kad kitą sezoną prizinis fondas gerokai išaugs, svarstome galimybę pasekti UEFA Čempionų lygos pavyzdžiu: prieš sezono startą klubams skirti tam tikrą sumą už patekimą į VTB Vieningąją lygą. Suprantame, kad šiandien finansinės mūsų sąlygos yra geriausios Rytų Europoje, tačiau jos nėra antgamtiškos. Dar turime daug dirbti. Sportiniu savo čempionato lygiu esame patenkinti. VTB Vieningoji lyga – antra pagal pajėgumą Europoje po Eurolygos. Klubai mūsų turnyre dalyvauja, kadangi mato puikią konkurenciją ir galimybę tobulėti, o ne dėl to, kad mes juos išlaikome ir apmokame keliones.

– Kas nutiko su „Asseco Prokom“ komanda? Kodėl šį sezoną ji nedalyvauja čempionate?

– Su šiuo klubu viskas paprasta – „Asseco Prokom“ tiesiog neturėjo finansinių galimybių varžytis turnyre. Ekipa dalyvauja Eurolygos varžybose, tačiau tai yra herojiškumas – komanda iš paskutiniųjų stengiasi išsaugoti A licenciją Lenkijai. Su klubo vadovybe Tomo Pačėso dėka mes palaikome gerus santykius, bendradarbiaujame, padedame vieni kitiems.

– Lietuvoje netrūksta nuomonių, kad VTB Vieningoji lyga – tai mėginimas atkurti Sovietų Sąjungos laikų krepšinio pirmenybes.

– Visų pirma, mes save visuomet pozicionavome kaip regioninę lygą, jungiančią pajėgius Rytų Europos klubus. Viskas pagal tą patį principą: stipriems klubams – stiprūs varžovai. Visų antra, tie, kurie šiandien mus taip lygina apskritai mažai orientuojasi situacijoje. Pasakysiu daugiau. VTB Vieningosios lygos kūrimo metu mes atlikome tyrimą norėdami išsiaiškinti, kaip mums Rusijoje ją reklamuoti. Greitai paaiškėjo, kad senieji prekės ženklai žmonėms nebeturi jokios reikšmės. Iki lygos sukūrimo Rusijoje niekas nežinojo, kad yra tokios komandos kaip VEF ar „Kalev“, kad jos turi ilgametę savo istoriją. Krepšinio mėgėjų galvose buvo „Barcelona“, „Maccabi“, „Olympiakos“, „Panathinaikos“, galbūt dalies žmonių – ir „Žalgirio“ – vardai. Lygiai taip ir Lietuvoje mažai kas žinojo apie „Nižnij Novgorod“ ar „Krasnie Krylia“ komandas. Šiandien situacija pasikeitusi. Tiesą sakant, palyginimų su Sovietų Sąjungos čempionatu tenka išgirsti retai – turbūt tik Lietuvoje ir Ukrainoje. Ir tik iš tų žmonių, kurie šių teiginių pagalba mėgina spręsti kažkokius politinius klausimus. Tokių palyginimų negirdėjau nei Latvijoje, nei Estijoje, nei, tuo labiau Čekijoje ar Lenkijoje.

Trečia, jeigu žvelgsime iš sportinės pusės, tokiame palyginime aš nieko blogo nematau. Šiandien mes turime konkurentą – Eurolygą. Nepasiekiama viršūnė – NBA. Praeityje Sovietų Sąjungos čempionato lygis toli gražu buvo ne pats žemiausias, jį prisimena daugelis... Žinoma, malonu, kad daug kas dabartines „Žalgirio“ ir CSKA dvikovas lygina su legendinėmis šių komandų akistatomis, tačiau nereikia persistengti ir visko supainioti.

– Visgi daugelis Lietuvoje kalba, kad VTB Vieningoji lygos gali visiškai sugriauti LKL čempionatą.

– Tikrai ne. Klubai turi teisę rinktis. Viską galima labai ramiai suderinti. Juk mes niekam nediktuojame sąlygų ir neverčiame klubų žaisti mūsų čempionate. Lankantis Kaune teko bendrauti su nemaža grupe Lietuvos verslininkų, kurie vienbalsiai tvirtino, kad jeigu nebūtų VTB Vieningosios lygos, būtų nuobodu. Juk siūlome daug aukšto lygio rungtynių, kitų pozityvių dalykų. Įdomu tai, kad vienintelę negatyvią nuomonę skleidžia žmogus, vadovaujantis klubui, nedalyvaujančiam mūsų rengiamame čempionate. Man regis, tai labai akivaizdu.

– Ar esate visiškai patenkintas pastarojo sezono VTB Vieningosios lygos pirmenybėmis?

– Kol kas viskas klostosi normaliai. Vienintelis momentas, kurį reikėtų sustiprinti visose šalyse – lygos reklama. Ir, be abejo, reikia dirbti didinant lygos biudžetą. Pagrindinis mūsų pasiekimas – didelis įdomių ir aukšto lygio rungtynių skaičius. Būtent nuo to ir priklauso žiūrovų susidomėjimas. Puikus pavyzdys –  Rygos VEF. Kai prisijungė prie VTB Vieningosios lygos, klubas turėjo vos 800 sirgalių. Dabar į komandos rungtynes nuolat susirenka 6 tūkst. žmonių. Per 4 metus VEF išaugo iki solidaus Europos lygio klubo. Dar kartą pasikartosiu – tai puikus ir sektinas pavyzdys. Jį ne kartą priminėme tiek Klaipėdos klubo valdžiai, tiek rėmėjams, tiek savivaldybės atstovams. Kodėl „Neptūnui“ ir kitiems lygos naujokams nepasekus VEF pavyzdžiu?

Autorius: Laurynas Butkauskas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"