TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Ypatingoji rinktinė skirstosi

2013 09 25 10:04
Slovėnijoje tiek daug nuveikta, kad belieka tik džiaugtis. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Europos sidabrą Slovėnijoje iškovoję mūsų krepšininkai pabrėžia, jog ši rinktinė kitokia nei ankstesnės. Pasak senbuvių, ji ypatinga: vyksta kartų kaita, atėjęs jaunimas – galingas, o kitąmet jaunų žaidėjų rinktinėje turėtų būti dar daugiau.

Pirmadienio vakarą sostinės Rotušės aikštėje gausiai susirinkusiems aistruoliams padėkoję už ištikimybę, o antradienio rytą iš prezidentės Dalios Grybauskaitės atsiėmę valstybės apdovanojimus sidabriniai vyrai ėmė skirstytis į savo klubus.

Kas į užsienį, kas lieka namie

Tiesa, pirmasis į savo naująjį klubą – Stambulo „Fenerbahce Ulker“ (Turkija) - iškart po Europos čempionato finalo tiesiai iš Liublianos patraukė į simbolinį penketuką įtrauktas puolėjas Linas Kleiza. Pastaruosius tris sezonus krepšininkas atstovavo NBA lygos komandai Toronto „Raptors“.

Į prezidentūrą užsukti negalėjo ir Jonas Mačiulis, antradienį išskridęs į Atėnus. Krepšininkas dar bent sezoną žais Graikijos krepšinio čempionės ir šalies taurės savininkės „Panathinaikos“ gretose.

Jau šiandien į JAV, Hjustono klubą „Rockets“, išskris puolėjas Donatas Motiejūnas. Netrukus į Kiniją iškeliaus ir sidabrinės rinktinės strategas Jonas Kazlauskas. 59 metų treneris grįš į Guangdango klubą „Southern Tigers“, su kuriuo praėjusį pavasarį laimėjo Kinijos čempionatą.

Kiti rinktinės žaidėjai savo klubus turėtų pasiekti šios savaitės pabaigoje. Mindaugas Kuzminskas šį sezoną rungtyniaus Malagos klube „Unicaja“ (Ispanija), Darjušas Lavrinovičius kelsis į Ukrainą ir gins Kijevo „Budivelnyk“ garbę, Jonas Valančiūnas antrus metus žais Toronto „Raptors“ ekipoje, Mantą Kalnietį Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (Rusija) gretose šį sezoną išvysime kovojantį ir Eurolygoje, o trenerio asistentas Darius Maskoliūnas Lenkijoje treniruos Sopoto „Trefl“.

Niekur nereikėjo vykti tik rinktinės kapitonui Robertui Javtokui, puolėjui Kšištofui Lavrinovičiui, gynėjams Martynui Pociui ir Renaldui Seibučiui. Pastarasis ir šį sezoną rungtyniaus Vilniaus „Lietuvos ryte“, netrukus jis padės ekipai atrankos varžybose kovoti dėl kelialapio į Eurolygą, o likusieji trys vilkės Kauno „Žalgirio“ marškinėlius. Kauno ekipoje šį sezoną treneriu dirbs ir rinktinės stratego J.Kazlausko asistentas Gintaras Krapikas.

Vienintelis Tomas Delininkaitis dar nesusirado klubo. Praėjusį sezoną jis žaidė Čerkasų „Mavpy“ (Ukraina) ekipoje.

Per rungtynes su bosniais ant bedugnės krašto atsidūrusi mūsų rinktinė sugebėjo išsilaikyti. /EPA-ELTA nuotrauka

Jaunimas apšilo

Po oficialių sveikinimų Rotušės aikštėje rinktinės krepšininkai duoklę atidavė ir žurnalistams. LŽ kalbinti žaidėjai atskleidė, kaip jautėsi po finalo, kurie momentai Europos čempionate jiems buvo baisiausi ir kuo ši rinktinė skiriasi nuo ankstesnės.

„Ši rinktinė turi dideles perspektyvas, – sakė D.Lavrinovičius, pagal Europos čempionatuose žaistų rungtynių skaičių (32) pavijęs Saulių Štombergą ir aplenkęs Gintarą Einikį (31). – Komandoje yra jaunų gerų krepšininkų. Anksčiau aš buvau jaunas, dabar rinktinėje yra galingų krepšininkų, kurie ateityje gali garsinti Lietuvą ir ką nors iškovoti.“

Tokios pat nuomonės buvo ir J.Mačiulis. „Šioje rinktinėje aiškiai matyti kartų kaita, – teigė švelniai glėbyje trejų metų dukrą Kamilę spausdamas krepšininkas. – Atėjo jaunų žaidėjų. Kitais metais, manau, jų bus dar daugiau. Šie metai buvo gera proga jaunimui apšilti.“

Rinktinėje debiutavęs D.Motiejūnas prieš čempionatą net nedrįso pasvajoti apie tokį derlingą debiutą. „Bet dabar kartelė užkelta aukštai, turėsime dar sunkiau dirbti ir labiau pasistengti“, – jau į priekį žvelgė Donatas.

Džiaukimės tuo, ką turime

Pirmąkart su Lietuvos rinktine iš Europos čempionato netuščiomis grįžęs vyriausiasis treneris J.Kazlauskas liko sujaudintas juos sutikusios minios gerbėjų. „Tokiu momentu supranti, kad nuveikei kažką gero. Be abejo, džiaugiamės medaliais, – sakė strategas. – Antroji vieta – nedėkinga, trečioji vieta – žemesnė, bet ją iškovojęs išvyksti pakilios nuotaikos. Žinoma, tai slegia, niekur nuo to nepabėgsi. Būsiu atviras – jei kas prieš „EuroBasket 2013“ būtų sakęs, jog laimėsime sidabrą, būtume labai apsidžiaugę. Todėl šiandien ir džiaugiamės.“

Šalies vicečempionų klubo gynėjas R.Seibutis pastebėjo, jog šiandien šį laimėjimą krepšininkai ir visa Lietuva supranta vienaip, rytoj tą pergalę visi suvoks galbūt jau kitaip.

„Skaudžiausia buvo iškart po finalo, – teigė R.Seibutis. – Bet nuslūgus emocijoms supranti, kad ir sidabras yra nerealus iškovojimas. Tiek darbo įdėta į šį apdovanojimą. Ir šie žmonės Rotušės aikštėje parodo, kad esame jiems svarbūs. Dėl jų labai džiaugiuosi“.

„Turime sidabrą. Aišku, visada norėtųsi daugiau, bet turime vertinti tai, ką turime“, – taip savo džiaugsmą išreiškė D.Lavrinovičius.

Nepamirštama pertraukėlė

Koks momentas čempionate buvo baisiausias? Nemažai sidabro medalininkų paminėjo B grupės rungtynes su bosniais, kai mūsiškių likimas kabojo ant plauko.

„Žinoma, paskutinės minutės su bosniais buvo labai sunkios, bet džiaugiuosi, jog suradome teisingą kelią, susitelkėme ir išsikapstėme“, – kalbėjo J.Kazlauskas.

R.Seibučiui buvo sunkiausia, kai suprato, jog rinktinė prarado galimybę iškelti taurę į viršų. „Ir dar buvo labai baisu, kai po pirmojo etapo varžybų su trimis pergalėmis grėsė išvykti namo, – sakė krepšininkas. – J.Kazlausko žodžiai, pasakyti per rungtynes su bosniais likus žaisti penkias minutes: arba žaidžiame, arba važiuojame namo, – mano atmintyje išliks turbūt visam gyvenimui. Ir ne vien šie žodžiai. Juk čempionato pradžioje mūsų žaidimas nelipo, bet atradome jėgų, kovojome, galiausiai pradėjome žaisti taip, kaip norėjome, ir jau atrodėme kaip komanda.“

Pasak M.Kalniečio, buvo labai nejauku, kai bosniai gerokai išsiveržė pirmyn, ir lietuviai jau beveik krovėsi lagaminus. „Bet po tos garsiosios minutės pertraukėlės ir J.Kazlausko žodžių patys supratome, kad reikia susiimti, nes taip anksti grįžti namo nesinorėjo. O trūko labai nedaug, kad mums čempionatas būtų pasibaigęs jau po grupės varžybų, ir čia, Lietuvoje, visi mus būtų sumalę su žemėmis, – LŽ kalbėjo M.Kalnietis. – Buvo nerimas, bet ne panika. Tada L.Kleiza keliais tritaškiais patraukė komandą, ir mes kovojome iki pabaigos. Išėjo taip, kad nukeliavome iki finalo ir parvežėme sidabro medalius.“

Sunku, kai negali padėti

Rinktinės vidurio puolėjui J.Valančiūnui sunkiausia būdavo, kai norėjosi gerai pasirodyti, tačiau koją kišo įtampa ir jaudulys. „Kažką bandai, lipdai ir nepavyksta. Tai sunkiausia“, – teigė 211 cm ūgio žaidėjas.

D.Lavrinovičius įsitikinęs, jog sunkiausia buvo žaisti B grupės varžybose. „Bet patekus į kitą etapą man asmeniškai jau nebuvo nieko baisaus. Ko bijoti? Kad nepataikysiu ir Lietuvą nuliūdinsiu? Jei taip galvosiu, nieko nepasieksiu – šypsojosi brolis. – Būna – pasiseka, būna – nepasiseka. Kaip ir tapant paveikslą: gali netyčia sudrebėti ranka, ir ūsą nupieši ne į tą pusę. Bet tu tiesiog darai savo darbą. Du mėnesius ruošiesi čempionatui, nežinodamas, kas ten laukia – atsisuks sėkmė ar ne. Juk čempionatas mums galėjo baigtis jau po grupės varžybų.“

D.Motiejūnas prisipažino blogai jautęsis tuomet, kai reikėjo palaikyti pralaiminčius komandos draugus. „Sunku, kai pats negali padėti. Per vienas rungtynes vieni sėdėjo ant suolo, per kitas – kiti. Kai komandai sekasi, lengva ją palaikyti, kai nesiseka – sunku paskatinti, paguosti. Tuomet žaidėjai visai kitaip priima žodžius“, – atviravo rinktinės debiutantas.

Ir tik J.Mačiulis su šypsena piešė baisiausius čempionato vaizdus: „Sunkių akimirkų netrūko. Bet čempionatas buvo pakankamai ramus, kad galėčiau kurį nors momentą išskirti. Favoritais laikiau prancūzus ir ispanus, bet galiausiai visi išsirikiavo taip, kad ir mums gerai, ir favoritai tapo prizininkais.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"