TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KREPŠINIS

Žlugusi svajonė B.Matkevičiui atvėrė naujus kelius

2014 02 05 6:00
2013-aisiais nacionalinėje vyrų krepšinio rinktinėje debiutavęs B.Matkevičius su ja tapo Europos vicečempionu. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kai tau viso labo 24-eri, ir esi persekiojamas traumų, nežmoniškai sunku išsižadėti svajonės tapti aukščiausio lygio krepšininku. Tai išgyvenęs Benas Matkevičius save atrado kitoje srityje – kruopščiai analizuodamas varžovų žaidimą lietuvis padėjo šalies rinktinei laimėti “EuroBasket 2013“ sidabrą, be to, jis svariai prisideda prie dabartinių Maskvos CSKA pergalių.

Legendinės Vilniaus „Statybos“ krepšininko Vilmanto Matkevičiaus sūnus Benas nedvejodamas pasekė tėvo pėdomis. Iš Lietuvos B.Matkevičius išvyko būdamas penkerių, kai 1989-aisiais jo tėtis pasirašė sutartį su vienu Vokietijos krepšinio klubų. Vėliau Benas studijavo Arkanzase, žaidė JAV studentų lygoje (NCAA). Grįžęs į Vokietiją, Kukshafeno klubą „BasCats“, tęsė krepšininko karjerą, tačiau JAV patirtos traumos privertė pasukti kitu keliu.

Lemtingas skambutis

Šešerius metus Benas Vokietijos komandoje ėjo skauto ir asistento pareigas. Trisdešimtmetis B.Matkevičius neslepia, kad jo gyvenimą aukštyn kojomis apvertė Jono Kazlausko skambutis 2011-ųjų pavasarį. Tuomet CSKA vyriausiuoju treneriu dirbęs J.Kazlauskas pasiūlė padirbėti skautu galingiausiame Rusijos klube.

„Krepšininko karjerą dėl traumų baigiau anksti, būdamas 24-erių. Todėl savo ateitį Vokietijoje siejau su trenerio darbu, – LŽ prisiminimais dalijosi B.Matkevičius. – Po traumos dirbau asistentu, sykiu buvau atsakingas už krepšinio ir fitneso reikalus.

Kai 2011 metų pavasarį J.Kazlauskas tapo CSKA vyriausiuoju treneriu, mėnesį padirbėjęs jis paskambino Benui. Šis skambutis sujaukė visus jauno vyro planus. „Neatsisakiau padėti. Juk atsirado galimybė išbandyti save visai kitu lygiu, – tikino B.Matkevičius. – Žinojau, ko J.Kazlauskas reikalaus iš manęs, nes iš anksto pasakė, tik neužsiminė, apie norimos informacijos kiekį.“

Pasak B.Matkevičiaus, pirmasis pusmetis CSKA komandoje buvo tarsi egzaminas. Bet naujokas jį išlaikė – klubas laimėjo Rusijos čempionatą ir pradėjo ruoštis 2011-2012 metų sezonui. Tais metais skautas keliaudavo atskirai nuo komandos, stebėdavo rungtynes ir elektroniniu paštu siųsdavo asistentui laiškus apie artimiausius CSKA varžovus. Taip lietuvis įsitvirtino Maskvos ekipoje.

„Kai J.Kazlauskas tapo Lietuvos rinktinės treneriu, vėl sulaukiau jo skambučio. Pakvietė į nacionalinę komandą,“ – didžiavosi B.Matkevičius, 2013 metais drauge su Lietuvos krepšininkais pasipuošęs Europos pirmenybių sidabro medaliu.

B.Matkevičiui (kairėje) teko prisitaikyti prie CSKA stratego E.Messinos filosofijos. Asmeninio albumo nuotrauka

Nenutrūkstamas skautų darbas

– Ar būsime teisūs teigdami: jei komanda laimėjo rungtynes, vadinasi, savo darbą atlikote labai gerai? – LŽ paklausė Beno Matkevičiaus.

– Tik treneris nusprendžia, ar esame gerai pasirengę varžyboms. Darbas, kurį atlieka skautai, yra svarbus iki rungtynių – supažindiname trenerius ir žaidėjus su varžovų žaidimo ypatybėmis, tai iliustruojame ir vaizdo medžiaga, ir brėžiniais, ir statistika. Mūsų darbas tęsiasi ir per rungtynes: žaidėjus pastoviai turiu perspėti, kokia bus kita ataka, kad šie būtų pasirengę. Reikia atidžiai sekti ir aiškintis, kodėl vienas ar kitas variantas mums nepavyksta. Dėl derinių gali kilti klausimų, todėl privalau turėti visus atsakymus. Dėl to ir svarbu visą informaciją surinkti iš anksto!

Rungtynių rezultatas priklauso nuo visų, ne tik nuo skautų.

– Kiek procentų pergalės sudaro geras jūsų, skautų, darbas?

– Labai sunku atsakyti, nes pergalę lemia daug faktorių. Skautingas yra tarsi paralelinis darbas, nes tą informaciją gali pritaikyti visoms rungtynėms. Galų gale krepšininkai žaidžia, treneriai pritaiko taktiką, o skautai visa tai stebi ir bando suteikti tinkamą ir teisingą informaciją.

Diplomatiškai atsakant į šį klausimą, po 33,3 proc. pergalės priklauso treneriams, žaidėjams ir skautams, nes nuo jų visų priklauso galutinis rezultatas.

Po J.Kazlausko (centre) skambučio B.Matkevičius atsidūrė stipriausiame Rusijos klube. /Asmeninio albumo nuotrauka

Sunkiai nuspėjama „Barcelona“

– Kiek CSKA turi derinių?

– Sunku pasakyti. Juos keičiame, atsižvelgdami į varžovus. Šį sezoną jau išbandėme 50 kombinacijų. Mūsų ekipos puolimą taikome prie varžovų gynybos, stengdamiesi kuo produktyviau išnaudoti jų silpnąsias vietas.

– Kuris Europos klubas turi daugiausia derinių?

– Galiu atsakyti nedvejodamas – „Barcelona“. Nemažai derinių turi ir Stambulo „Fenerbahce“. Tačiau minėtas Ispanijos klubas per kiekvienas rungtynes vis parodo ką nors naujo. Per visus savo darbo metus esu matęs apie šimtą „Barcelonos“ derinių. Kai kurie treneriai savo kombinacijų nekeičia, kai kurie rinktinių treneriai tuos pačius derinius naudoja ir klubuose.

– O kurią komandą lengviausia analizuoti? Kuris treneris labiausiai nuspėjamas?

– Būtų neetiška atsakyti į šį klausimą. (Juokiasi).

Galvos skausmas – J.C.Navarro

– Galite įvardyti bent kelis krepšininkus, kurie žaidžia standartiškai ir dėl to juos lengviausia uždengti?

– Galima savo komandos žaidėjus perspėti – tas varžovas prie krepšio veršis būtent taip, o tas akimirksniu pakeis judėjimo kryptį ar greitį. Tačiau tai nereiškia, kad pavyks nuo jų apsiginti.

Eurolygoje rungtyniauja aukšto meistriškumo žaidėjai. Pavyzdžiui, „Barcelonos“ lyderis Juanas Carlosas Navarro labai mėgsta išbėgti iš užtvaros ir sukdamasis aplink dešinįjį petį mesti. Jis mėgsta veržtis į kairę pusę ieškodamas progos atlikti metimą. Kalk kiek nori žaidėjams į galvą – uždarykite kairę pusę, leiskite jam atakuoti dešiniuoju kraštu, bet J.C.Navarro vis tiek apgaus varžovą nenuspėjamu judesiu: arba privers prasižengti, arba atliks savo firminį metimą. Labai daug lemia gynėjai – kaip jie sureaguoja į J.C.Navarro sumanymą, ar sugeba išvengti kontakto.

– J.C.Navarro – neparankiausias žaidėjas visiems klubams?

– Taip. Šis ispanas sumaniai išprovokuoja pražangas. Jis gali ketverias penkerias rungtynes iš eilės sužaisti blogai, bet per lemiamas pasistengs atsigauti. Kai praėjusį sezoną CSKA Eurolygoje žaidė dėl trečiosios vietos su „Barcelona“ (rungtynes 74:73 laimėjo Rusijos klubas – red.), J.C.Navarro per pirmą kėlinį nieko neparodė. Pažaidė penkias minutes ir atsisėdo ant suolo. Tačiau vėliau aikštelėje jis pelnė 17 taškų ir komandoje buvo rezultatyviausias. Tokio lygio žaidėjai, nors juos sėkmingai prižiūrėsi 20-30 minučių, bet kuriuo momentu gali patraukti savo komandą. Tai parodo jų meistriškumą.

2013-ųjų pabaigoje per CSKA krepšininkų ir trenerių štabo metimų varžytuves B.Matkevičius (kairėje) pataikė ir nuo trijų taškų linijos, ir iš aikštelės vidurio. /cskabasket.com nuotrauka

Panašūs ir skirtingi

– CSKA pradėjote dirbti su J.Kazlausku, dabar jūsų viršininkas Maskvos klube – italas Ettore Messina. Kaip sutariate?

– Visą praėjusį sezoną pas E.Messiną laikiau egzaminą. Tad smagu, kad praėjusią vasarą su manimi buvo pratęsta sutartis dar dvejiems metams. Be abejo, reikėjo prisitaikyti prie E.Messinos filosofijos, kitokio mąstymo. Sykiu, pateikdamas jam informaciją, privalėjau parodyti ir savo vertę.

Dažnai vyksta trenerių pasitarimai, yra daugybė progų pareikšti savo nuomonę. Iki šiol gerai sekasi bendradarbiauti.

– Kuo E.Messina su J.Kazlausku panašūs ir kuo skiriasi?

– E.Messina labiau akcentuoja gynybą. Jis turi savo taisykles ir nori viską įgyvendinti kuo mažiau jas keisdamas. J.Kazlauskas taip pat turi savo gynybos filosofiją, bet dažniau rizikuoja. Puolimo kombinacijos mažiau keičiasi, tad žaidėjai viską daro automatiškai. Tai turi ir teigiamų (krepšininkai greičiau susižaidžia), ir neigiamų aspektų.

– Ar šie treneriai turi savybių, kurios jus erzina?

– Nieko negalima priimti asmeniškai, nes vyksta darbas. Jį reikia atlikti gerai. Be abejo, visi esame žmonės, tau gali kai kas ir nepatikti. Bet reikia atkreipti dėmesį į žodžių esmę, o ne į toną ar emociją. Juk jis mano bosas ir privalo turėti visą jam būtiną informaciją, kad galėtų švariai ir gerai atlikti savo darbą.

Pataria dėl žaidėjų

– Atėjęs į CSKA turėjote užduotį ieškoti komandai naujų žaidėjų. Dabar vien tik analizuojate varžovus ar vis dar ir ieškote tinkamų krepšininkų?

– Analizuodamas varžovų žaidimą matau, kaip krepšininkai rungtyniauja. Ir galiu pasakyti treneriui savo nuomonę apie vieną ar kitą žaidėją. Neturiu užduoties rasti naujų krepšininkų. Bet galiu pasakyti, kuris puikiai žaidžia, kuris yra geros sportinės formos ir tiktų mūsų žaidimo sistemai.

– Kurie žaidėjai atsirado CSKA jūsų dėka?

– Nė vieno. (Juokiasi.) Negaliu sakyti, kad vieną ar kitą išrinkau būtent aš. Prieš pasirašydami sutartį su naujoku klubo vadovai išklauso visų trenerių štabo narių nuomonę.

Traumų pasekmės

– Iš Lietuvos išvykote būdamas penkerių. Studijavote Arkanzase, žaidėte NCAA. Kodėl taip anksti baigėte krepšininko karjerą?

– Iš pradžių JAV metus mokiausi Luizianoje, „Evangel Christian“ mokykloje. Paskui pradėjau studijuoti Arkanzase ir žaisti NCAA antrame divizione. Ten ir užklupo didžiosios traumos, dėl kurių vėliau teko baigti krepšininko karjerą.

Pirmus metus koledže žaidžiau daug. Bet po Naujųjų trūko kryžminiai kelio raiščiai. Kovo mėnesį teko operuotis, į aikštelę grįžau tik gruodį. Pirmos ketverios rungtynės buvo sėkmingos. Tik neilgai džiaugiausi. Per vieną dvikovą kaudamasis dėl kamuolio varžovas įsirėžė į tą patį mano kelį. Pajutau, jog kažkas trūko, nors skausmas nebuvo toks didelis, kaip plyšus raiščiams. Žaisti nebegalėjau. Tyrimai parodė, kad pažeista kremzlė. Laukė operacija. Panaši į tą, kurią prieš kelerius metus atlaikė mūsų rinktinės žaidėjas Linas Kleiza: jam buvo išvalyta pažeista kremzlės dalis, sulyginti kraštai ir atlikta mikrolūžio operacija, o toliau darbą atliko organizmas – kraujo kūneliai suformavo naują kremzlę, kuri visuomet būna silpnesnė už fiziologinę.

Po reabilitacijos viskas pasikeitė – žaisti buvo sunkiau, rungtyniaudamas nepasitikėjau savimi. Paskutinį sezoną koledže žaidžiau gerai ir, svarbiausia, - baigiau mokslus. Tai buvo 2005-aisiais. Galėjau dar metus krepšinio aikštelėje ginti koledžo garbę ir mokytis magistrantūroje. Bet nutariau, jog pakaks ir bakalauro diplomo, o krepšininko karjerą tęsiu Vokietijoje, Kukshafeno klube „BasCats“, rungtyniavusiame antrojoje lygoje.

Tiesa, po antros operacijos dubuo, nugara, klubas buvo persikreipę į vieną pusę. Mat bandydamas apsaugoti kelį žaidžiau, galima sakyti, tik kaire koja. Dėl to negalėjau naktimis miegoti – prasidėjo visų raumenų uždegimas. Kol radau tinkamą gydytoją, praėjo pusantrų metų. Nuvykau pas Vokietijos futbolo rinktinės medikus netoli Miuncheno, jie mane ir išgydė. Bet krepšininko karjerą baigiau jau per savo antrą sezoną Kukshafeno klube, būdamas 24-erių. Klubo vadovai suteikė galimybę dirbti asistentu ir vylėsi, jog dar grįšiu į aikštelę. Bet likau dirbti treneriu.

Atrado per tėtį

– Vadinasi, traumos padėjo atsidurti klube CSKA bei Lietuvos rinktinėje?

– Buvo labai sunku suvokti, kad nebegaliu žaisti ir įgyvendinti svajonės – tapti aukščiausio lygio krepšininku. Pradėjus dirbti asistentu apėmė idelis nusivylimas – sunkiai išgyvenau, kai žaidėjai neįvykdydavo to, ko iš jų reikalaudavome. Atrodė, pats eisi į aikštelę ir padarysi viską, kaip reikia.

Bet vieną dieną paskambino J.Kazlauskas ir pakeitė mano gyvenimą.

– Kaip J.Kazlauskas jus atrado?

– Ne paslaptis – J.Kazlauskas su mano tėčiu Vilmantu yra geri draugai. Kartu žaidė legendinėje Vilniaus „Statyboje“, vienas kitą gerai pažinojo. Jonas žinojo, kad dar esu ir aš.

Per pažintis gali rasti gerą darbą, bet jei nesugebėsi įrodyti savo vertės, labai greitai jį prarasi.

Nori laimėti Eurolygą

– Dirbate viename galingiausių Europos klubų, jau ir su nacionaline rinktine spėjote pelnyti Senojo žemyno sidabrą. Ar dar yra svajonių?

– Jų daug. Dar nesu laimėjęs Eurolygos. Prieš porą metų sunkiai išgyvenau CSKA pralaimėjimą „Olympiakos“ ekipai Eurolygos finale.

Man įstrigo prie CSKA vairo grįžusio E.Messinos komentaras: „Negali išvykti iš Europos, jei joje dar nieko nelaimėjai.“ Jis jau yra laimėjęs Eurolygą, tad sulaukęs NBA pasiūlymo išvyko ten savęs išbandyti. Ir aš negalvoju apie kitas aukštumas, kol nelaimėjau Eurolygos.

– CSKA pajėgus įgyvendinti šią jūsų svajonę?

– Tapti Eurolygos čempione Maskvos komanda buvo pajėgi ir pernai, ir užpernai. Manau, šį sezoną vėl turime galimybę laimėti. Tikiuosi, šie metai CSKA bus sėkmingi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KREPŠINIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"