Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

„ArtVilnius“: menas mylėti meną

 
2017 06 09 15:25
Remigijaus Kriuko ir Indrės Stulgaitės-Kriukienės instaliacija „4 dienos Marse“.
Remigijaus Kriuko ir Indrės Stulgaitės-Kriukienės instaliacija „4 dienos Marse“. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ paskelbti mugės laureatai, kurių kūrinius žiūrovai galės apžiūrėti iki sekmadienio. Penktadienį sostinės galerijos dar kviesis žiūrovus praleisti naktį parodų atidarymuose ir susitikimuose su jų autoriais.

Geriausias jaunasis menininkas šiemet išrinktas iš 70 pretendentų. Aštuntoji mugė – išskirtinė dėl jaunujų (iki 35 metų) dalyvių skaičiaus. Ir žinomos, savo nišose įsitvirtinusios bei individualias meninines tradicijas puoselėjančios galerijos pristatė jaunus, perspektyvius kūrėjus. „ArtVilnius“ – vieta pasidairyti po šiuolaikinio meno rinką, pastebėti apie ką ir kokiais būdais menininkai kuria šiuo metu bei sudalyvauti jų projektuose.

Lanksčioji tapyba

„ArtVilnius“ komisijos vertinimu, jaunųjų kūrėjų tarpe išsiskyrė Povilas Ramanauskas. Jo paveikslai – sulankstyti ir suguldyti ant gridų, vietoje drobės dailininkas naudojosi vieno milimetro storio PVC plastiku, jį padengė ryškių spalvų akriliniais ir purškiamais dažais.

„Ši technika – naujas eksperimentas, – pasakojo P. Ramanauskas. – Mano tapyba – visokia, nes ji pati yra lanksti ir gali įtraukti įvairias medijas. Plastikas, sintetika padiktavo ryškių spalvų (kaip pavadino kolegos – šaltibarščių) pasirinkimą. Tuo pačiu darbai dera su žmonos Rosandos tapyba – fejerverkų ryškumu.“

Iki birželio pabaigos Kaune veikia Povilo paroda „Nature‘s Fool – Artist‘s Cool“. „Meno parkas“ taip pat pateko į geriausiųjų galerijų sąrašą. Mugėje ji prisistatė nauju šūkiu „Loving Art is Art“.

Rudenį Pamėnkalnio galerijoje Rosanda Sorakaitė rengs personalinę parodą. Menininkų pora savo kūrybą dažnai eksponuoja kartu arba greta. „Ieškome jungčių, kad tapybą pateiktume kuo įvairiau. Atrodo, kad tapome skirtingai, bet yra ir panašumų, bendrumų, – svarstė P. Ramanauskas ir pridūrė, kad spalva jam – neaktuali. – Ją naudoju kaip formą. Man priimtinesnė monochrominė gama, pakaktų ir sidabro ar minimalaus tono.“

Geriausios – septynios

Geriausias menininkas – Mindaugas Navakas – išrinktas ne tik pagal kokybės ir estetikos kriterijus, o ir pasiruošimą parduoti meno kūrinius. „M. Navakas pastatė židinį, piramidę ar debesį. Tyrinėkite jo mastelį, turį, įeikite į vidų ir išeikite į kosmosą. „Bokštas“ – 5 metrai ir 20 tonų – pabandykime paskaičiuoti, kiek kainavo tai suręsti“, – mugėje mokė menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.

Geriausia skulptūra-instaliacija tapo Raimondos Sereikaitės interaktyvi instaliacija „#selfie“, kviečianti nusifotografuoti. Geriausiomis galerijomis atrinktos septynios. Jas komisija vertino pagal ekspozicijų siužetus, koncepcijas, originalius kūrinių demonstravimo sprendimus. Pasak „Art Vilnius“ vadovės Dianos Stomienės, rinkti daugiau nei vieną geriausią galeriją užsienio meno mugėse yra įprasta, todėl tokia taktika pritaikyta ir šiemet „ArtVilnius“.

Tarp geriausiųjų – latvių „Kuldīga Artists‘ residence“ bei „Stalowa“ iš Varšuvos. Talino FOKU galerijos stende – fotografės Tanjos Muravskajos serija „Estų rasė“. Geriausios iš Lietuvos – „Meno parkas“, Dusetų dailės galerija ir Kultūros centras, Aistės Kisarauskaitės galerija-butas „Trivium“, Vilniaus dailės akademijos autorinės juvelyrikos galerija „ArgenTum“.

Į Dusetas iš Marso

„ArgenTum“ mugėje kasmet pristato menininkus, dirbančius su metalu. Kaip pasakojo galerininkė, juvelyrė Kornelija Gerikaitė, jie kviečiasi (o tiksliau, ten užsiaugina) autorius iš dailės akademijos. Šiemet čia pristatoma metalo dailininkės Birutės Stulgaitės kūryba. „Ją buvo verta parodyti. Birutė kuria ir juvelyriką, papuošalus, tačiau metalas – kita jos sielos pusė“, – įsitikinusi K. Gerikaitė.

Dusetų dailės galerijos stende pristatomas Remigijaus Kriuko ciklas „4 dienos Marse“. Stiklo kūrinių garsinę instaliaciją kūrė jo žmona Indrė Stulgaitė-Kriukienė.

Dusetų galerijoje pristatomi menininkai, kurie šiame krašte gimė, mokėsi, kuria arba gyvena. Kūrėjų šeima čia turi sodybą ir dirbtuves, į kurias grįžta pasiilsėti po kelionių užsienyje bei dirbti. „Juokauju, kad blaškausi po pasaulį. Tačiau Dusetų galerija – aukšto, pasaulinio lygio“, – įsitikinęs „Marso akmenų“ autorius.

Paskutinį kartą jis grįžo iš kelionės po kaimyninę planetą. „Turėjau ten namą, skraidžiau, buvau užsiėmęs žmogus. Žmona liepė namą parduoti ir baigti Marso klajones, – šypsojosi Remigijus. – Marsas – mistinė planeta, o stiklas – tauri medžiaga. Kol esu gyvas, noriu žmonėms atskleisti, kas tai yra stiklas.“

Rugsėjį bendra menininkų paroda „Monologai“ veiks Senajame arsenale – Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje.

Perform!

Didelio formato skulptūrų, instaliacijų ir performansų parodoje „Takas“ šiemet eksponuojami 40-ies menininkų kūriniai. Atidarymo vakarą čia vyko Beno Šarkos performansas „Atmata“. Monikos Dirsytės pasirodyme „Niekas neatims manęs iš manęs“ dalyvauja 20 atlikėjų. Kitų menininkų performansai – „Chiazmas“, „Alien-lost.party“, „Žudiko laidotuvės. Žvėris“ – rodomi kasdien.

Mugėje savo kolekcija dalijasi meno fondas „Lewben Art Foundation“. Kuratorė Francesca Ferrarini sukūrė ekspoziciją apie moteriškumą, „Tos žaviosios moterys“. „Šioje kolekcijoje daug autorių yra moterys. Iš savo patirties gali pasakyti, kad tai – gana neįprasta. Nusprendėme atitolti nuo feminizmo ir lyčių įtampų, pasižiūrėti į vidų, kokios švelnios motinos esame ir kaip kuriame“, – kalbėjo F. Ferrarini.

Vokiečių videomeno festivalio „Videonale“ kolekcija paskutinįkart Vilniaus mugėje rodyta 2015 m. Renginys pradėtas 1984 m., anuomet jame sudalyvavo kūrėjai, vėliau išplėtoję naujus meninius judėjimus. Video bienalės programos tema – „Perform!“. Jos kuratorė Tasja Langenbach sakė, kad programa atrinkta iš 2 tūkst. paraiškų, tarp kurių daugiausia buvo jaunų kūrėjų. „Tema šiuo metu aktuali ir šiuolaikiniame mene, ir šioje mugėje. Mūsų kasdienybė taip pat yra performatyvi, todėl menininkų darbai siejasi su socialiniais tinklais, žiniasklaida, kuriuos kasdien naudojame“, – pastebėjo kuratorė.

Kolekcionavimo galimybė

Šioje meno mugėje aktyviai dalyvauja estai ir jų galerijos. Vienos estų meno platformos autorius Juhanas Soometsas yra ir Baltijos jaunojo menininko apdovanojimų nugalėtojas.

Estijos šiuolaikinio meno vystymo centras pristatys projektą „Estijos meno indeksas“. Gediminas Urbonas – knygą „Viešoji Erdvė? Pamesta ir Rasta“, kurią taip pat pristatė šių metų Venecijos bienalėje.

Mugės rengėjai didelį dėmesį skiria kolekcionavimo tradicijai. Diskusijose bus kalbama apie šiuolaikinio meno kolekcionavimo galimybes ir iššūkius, meno ir verslo sąsajas. Pasak D. Stomienės, pastaraisiais metais pastebima tendencija šiuolaikinį meną integruoti į nekilnojamojo turto rinką. Klientai, architektai, dizaineriai vis dažniau insvestuoja į originalius meninius sprendimus, kurie ne tik puošia, o ir kuria pridėtinę vertę. „Menas miesto ir gyvenamose erdvėse – nerašyta taisyklė, išsilavinimo kultūra“, – įsitikinusi D. Stomienė.

„ArtVilnius“ Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ veiks iki sekmadienio. Paskutinę dieną dar bus skelbiami žiūrovų favoritai – publikos įvertinti geriausias menininkas ir galerija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"