Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

„Balto kluono“ festivalyje visi kino kūrėjai – savi

 
2015 08 03 12:00
Festivalio akimirkos. Nuotraukos iš marijampolesblogas.net

Liepos 31 dieną vyko jau dvyliktas „Balto kluono“ mėgėjiškas trumpametražių filmų festivalis. Į Irenos ir Algio Alenskų sodybą Vekeriotiškės kaime Marijampolės savivaldybėje nuo 2003-ųjų kasmet vasarą renkasi filmų kūrėjai iš Lietuvos ir svečiai iš užsienio.

„Balto kluono“ festivalis po atviru dangumi neįsivaizduojamas be Europos žemdirbių sodyboms būdingo ūkinio pastato – filmai rodomi ant baltai nudažytos kluono sienos. Sodyboje susirinkus būriui dalyvių atmosfera tokia šilta ir jauki, kad jautiesi lyg senų draugų iškyloje ir tuo pat metu gali pamatyti įvairiomis temomis sukurtus filmus. Nors tradicinį renginį dažnai užklumpa tradicinis lietus (šie metai taip pat ne išimtis), jis geros nuotaikos nesugadina – spalvotais lietpalčiais ir skėčiais „apsiginklavę“ žiūrovai nekreipia į jį dėmesio ir laukia savo ar bičiulių sukurtų filmukų peržiūros. Savo juostas festivalio organizatoriams gali atsiųsti visi norintys jame dalyvauti ir nulaikantys rankose kamerą.

Pirmajame „Balto kluono“ festivalyje 2003 metais dalyvavo 15 autorių, buvo parodyta per 20 darbų. Taip įgyvendinta festivalio idėja, kuri kilo keturiems marijampoliečiams - Rimvydui Alenskui (sodybos šeimininkų sūnui), Ričardui Mockui, Eugenijui Naikeliui ir Linui Natkevičiui.

Ilgametė draugystė

Šis festivalis – svarbus tradicinis renginys Marijampolės regione. Penktadienio rytą prieš festivalį Marijampolės miesto meras Vidmantas Brazys susitiko su kino kūrėjais, į festivalį atvykusiais iš Vokietijos miesto Bergisch Gladbacho. Kino ir video klubo „FVC“ (Film-Video-Club) atstovai dr. Berndas Schultze-Willebrandas ir Jurij Logutenok papasakojo apie savo ilgametę draugystę su buvusia Marijampolės kino studija „Akis“, kuri 1992 metais nutraukė savo veiklą. Jos vieta neliko tuščia – draugystę su vokiečiais dabar tęsia vizualaus meno klubas „Baltas kluonas“, kurio narys Marijampolės televizijos darbuotojas Vidmantas Jonas Čekaitis į susitikimą su meru atlydėjo kolegas. Svečiai atsinešė nuotraukas, kuriose įamžintas vokiečių ir lietuvių kolegų susitikimas prieš maždaug 20 metų – tiek laiko jau tęsiasi vokiečių ir lietuvių draugiškas bendradarbiavimas.

B. Schultze-Willebrandas ir J. Logutenok susidomėję kasmet vasarą vykstančio „Balto kluono“ festivalio idėja pasiūlė šiais metais jame pristatyti keturis savo sukurtus trumpametražius filmus, susitikti su žiūrovais. Marijampolės kino ir video kūrėjų darbai nuo pirmojo vizito į Vokietiją 1990 metais taip pat kelis kartus rodyti Bergish Gladbacho festivaliuose.

Filmų idėjos įvairesnės

Šiemet festivalio kluono siena buvo ypač marga. „Balto kluono“ klubo pirmininkas Tadas Žukelis pasidžiaugė, kad kasmet festivaliui pateikiamų filmų kokybė vis geresnė, o jų idėjos ir temos – vis įvairesnės.

Antai V. Čekaitis festivalio dalyviams pristatė savo 1989 metais sukurtą trumpametražį filmą „Bendrabutis“. Filme rodoma „natūrali“ to meto vieno iš Marijampolės bendrabučių gyventojų kasdienybė – nepagražinta aplinka, murzinos bendrabučio sienos, sovietmečio atributika, masyvios aplūžusių pašto dėžučių spynos ir pasivaikščiojimai purve po lietaus, plytelėmis neišklotais miesto šaligatviais, ir kažkur girdimi balsai skanduoja „Lietuva! Lietuva!”.

Autorius pasakojo, kad tuo metu kurti filmus buvo lengva – bendrabučio gyventojams pamatyti filmavimo kamerą prilygo stebuklui, tad niekas nė nemanė prieštarauti dėl filmuojamos nepagražintos kasdienybės. Dabar, pasak filmo autoriaus, į bendrabučio vidų niekas jo net neįsileistų. Šis jo trumpametražis filmas „Balto kluonas“ festivalyje buvo parodytas kaip baigiamasis šių metų renginio akcentas

Kaip informavo T. Žukelis, šių metų festivalio rėmėja - Lietuvos kultūros taryba. Šiemet renginys sulaukė 20 dalyvių, jam pateikti 29 filmai. Kelis filmus pasiūlė festivalio dalyviai iš Niu Džersio (JAV), Dublino (Airija) ir Frankfurto (Vokietija). Šiais metais pirmą kartą buvo įsteigtos festivalio nominacijos.

Organizatoriai stengiasi gaivinti kino kūrimo tradicijas, ugdyti festivalio dalyvių kūrybingumą ir meistriškumą, padėti filmų kūrėjams pasiekti žiūrovą ir skatina tradicijas bei kultūrinį bendradarbiavimą.

Festivalyje buvo apgailestaujama tik dėl vieno - kad oras pasitaikė vėsus, nors šįkart renginys buvo perkeltas į liepos mėnesį - kad būtų šilčiau. Prasidedant renginiui prapliupo toks lietus, kad skubiai nuspręsta pakeisti mašinų parkavimo vietą ir leisti žiūrovams stebėti programą iš automobilių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"