Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

„Hamletas“ – žaidimas. Teatrinis išgyvenimas už scenos ribų

 
2016 05 16 10:12
Režisierė Olga Lapina pirmajame „Kodo: Hamlet“ pabėgimo kambaryje. Olga pati surinko ir visas Hamleto bibliotekos knygas.
Režisierė Olga Lapina pirmajame „Kodo: Hamlet“ pabėgimo kambaryje. Olga pati surinko ir visas Hamleto bibliotekos knygas. Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos

Šį savaitgalį Rusų dramos teatre pradėtas rodyti režisierės Olgos Lapinos teatrinis žaidimas pagal Williamą Shakespeare“ą „Kodas: Hamlet“. Pastatymas, paremtas pabėgimo kambario (escape room) principu, yra vienas retų panardinančio, įtraukiančio, dalyvaujamojo tipo teatro pavyzdžių Lietuvoje.

„Kodas: Hamlet“ – netracinis žaidybinis teatras. Gertrūda – aktorė Jevgenija Gladij.
„Kodas: Hamlet“ – netracinis žaidybinis teatras. Gertrūda – aktorė Jevgenija Gladij.

„Nešekspyriškas“ „Hamletas“

Spektakliui kodiniu pavadinimu „Hamletas“ pritaikytos Rusų dramos teatro salė ir scena bei (ne)naudojamos erdvės – rūsiai ir palėpė. Žiūrovas kviečiamas pasivaikščioti po nematomas teatro vietas. Komanda gauna knygą ir laikrodį, rodantį vienuoliktą valandą. Ieškodami nuorodų, spręsdami galvosūkius, atradimo būdu ieškodami rakto arba spynos kodo, dalyviai privalo išeiti iš kambario.

Vaidyba čia netradicinė, aktoriai ne pasakoja žinomą siužetą, o po teatrą šmirinėja kaip ir žiūrovai, rengdami teatrines instaliacijas. Dalyvių grupę lydintis aktorius padeda arba priešingai – klaidina užduoties sprendimą, jei lankytojai ypač gerai perpranta pateiktas nuorodas.

Kiekviename kambaryje visgi atpažįstamos „šekspyriškos“ temos, nuosekliai išdėtyti pjesės veiksmai ir scenos. Kaip ir kituose teminiuose pabėgimo kambariuose, svarbu dirbti komandoje, studijuoti ir tyrinėti aplinką. O. Lapinos „Hamleto“ versija yra nepanaši į kitas, pastatytas Lietuvoje – sudarytas interaktyvus teatrinis maršrutas įtraukia stebėti ir išgyventi „Hamletą“.

Spektaklio-avantiūros Hamletas – Artūras Aleksejevas.
Spektaklio-avantiūros Hamletas – Artūras Aleksejevas.

Kur uždrausta

Pastatymo iniciatorė ir režisierė O. Lapina sukūrė jau ne pirmą aplinkos spektaklį, taip pat ir „Stebuklinga kreidelė“ buvo išdėliota po įvairias Rusų dramos teatro erdves. „Tai primena slaptus vaikystės norus įlįsti ten, kur negalima, uždrausta, purvina, kur gausi velnių, jei sužinos tėvai. Visi šie nuostabūs prisiminimai susipynė, norėjome išnaudoti teatro pastatą, jo atmosferą, autentiškas erdves, į kurias daugelį metų niekas nekėlė kojos. Tam reikėjo surasti atitinkamą formą“, – apie kūrybos procesą pasakojo Olga.

Režisierė teigė šiam „ne spektakliui“ atlikusi socialinį tyrimą – paprašė pažįstamų teatralų ir įvairių žmonių įvardyti 20 žodžių, kurie jiems asocijuojasi su „Hamletu“. „Chrestomatiška pjesė. 90 proc. „Hamleto“ įvaizdžių sutapo, net ir toliausiai nuo egzistencinio teatro nutolęs žmogus žino frazę „Būti ar nebūti“. Vadinasi, kūrinys užfiksuotas genuose ir pasąmonėje“, – kalbėjo menininkė.

Ofelijos – Julianos Volodko – žalios spalvos kostiumas neįprastas teatrui.
Ofelijos – Julianos Volodko – žalios spalvos kostiumas neįprastas teatrui.

Būti ar nebūti

Spektaklio dailininkė Renata Valčik pasakojo, kad „Hamletas“ – didžiausias jos kūrybinis iššūkis, kadangi sukurti 20 erdvių – kaip tris spektaklius. „Buvau priklausoma nuo architektūros, erdvių, tai provokavo ir kėlė azartą. Pirmąkart dirbau be eskizų, naudojau gatavus suneštus daiktus, kitų spektaklių kostiumus, užsilikusias dekoracijas – tai kuria savitas prasmes. Pagaliau priartėjome prie XXI a. scenografijos, kai aplinką formuoja garsas, aplinka, fiziniai pojūčiai – visavertis sensorinis žaidybinis teatras“, – įsitikinusi R. Valčik. Sukurtas vienas kostiumas – Ofelijos. Kaip sakė Renata, žalia buvo mėgstamiausia anglų rašytojo spalva, visgi, pati nepopuliariausia teatre.

„Kodą: Hamlet“ kuria 13 aktorių. Teatralai patys išvalė vaidybos erdves, su butaforais statė instaliacijas. „Man patinka vaikščioti po rūsius, teatro darbuotojams parodyti erdves, kurių jie nežinojo čia dirbdami ir dešimt metų. Man patinka fizinis, realus pavojus teatre – kaip šokti su parašiutu, – kai gali pasirinkti būti ar nebūti. Mano svajonė, – kad toks būtų teatras“, – kalbėjo aktorius Telmanas Ragimovas.

Jauni jauniems

Paruošta tiek rusiška, tiek lietuviška „Kodo: Hamlet“ versija, Rusų dramos teatras ruošia ir daugiau dvikalbių pastatymų.

Šio teatro sezono epilogas – jaunatviškas: čia įvyko ir aktoriaus Ainio Storpirščio režisūrinis debiutas. Kartu su Egle Kižaite jie pristatė monospektaklį „Natašos svajonė“ (vaidina aktorė Gabija Urniežiūtė). „Džiugu, kad į teatrą ateina jauni žmonės – toks mūsų savotiškas pasitikrinimas, ar naujas požiūris į „Hamletą“ bus įdomus ir kitam jaunam žmogui, – kalbėjo teatro vadovas Jonas Vaitkus ir pabrėžė: – Labiausiai trūksta jauno žiūrovo – moksleivio, studento ir baigusiųjų mokslus. Ateinantį rudenį kursime teatro laboratoriją, dar viena laboratorija bus mokyklinė – rengsime susitikimus su vyresnių klasių mokiniais, kurie domisi literatūra, rašymu, teatru.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"