Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

„Imaginarium“: veidrodinė vaizduotės filosofija

 
2017 08 22 20:00
Povilas Ramanauskas – šių metų „ArtVilnius“ meno mugėje išrinktas geriausias jaunasis menininkas. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Sostinės Pamėnkalnio galerijoje veikia šešių menininkų paroda „Imaginarium: kitapus regimybės“. Pavadinimas – žodžių image ir imagine žaismas, vieta, kurioje įsivaizduojama. Arba populiariojoje kultūroje pagal Daktarą Parnasą, nemirtingą klajojančio teatro šeimininką, veidrodis, rodantis giliausius žmogaus pasąmonės troškimus.

Prieš parodą žiūrėdamas į veidrodį ir jį filmuojančią kamerą vienas parodos menininkų skulptorius Lukas Šiupšinskas kalbėjo: „Atminties atspindžiai kūryboje – keistas noras sukurti vaizdinį, kuris žiūrovui sukeltų déjà vu vaizdą.“

Kitaip būtų poetai

Parodos pavadinimu užduotas puikus klausimas: kas yra kitapus regimybės? Ar ji pažini? Drobėje, kompiuterio ekrane atkurti vaizdai – objektyvūs, reliatyvūs ar įsivaizduojami žiūrovo sąmonėje? Apie tai visada galvoja vaizduojamojo meno kūrėjai – ieško atsakymų.

„Jeigu tai būtų galima aprašyti, būtume poetai ir rašytojai. O kadangi turime tą déjà vu jausmą, kurio nupasakoti neįmanoma, reikia sukurti vaizdą, kad ir kitas žmogus tai pajustų“, – įsitikinęs L. Šiupšinskas.

Kaunietis skulptorius kartu su stiklo menininke Gintare Stašaityte parodoje eksponuoja veidrodines skulptūras „4 valanda ryto“ ir „4:30 valanda ryto“. Menininkų dueto skulptūrose – ne tik vaizdai, bet ir atspindžiai. „Žmogus – kaip šarka, mėgsta matyti save savo kūrinijoje. Dirbdamas su veidrodžiu visąlaik žiūri į save. O kai žiūrovas žvelgia į darbą, tavęs nebemato – mato save, – svarstė Lukas. – Esame pratę, kad veidrodis – plokštuma. Norėjome iš jo pagaminti tūrį – pakeisti jo amplua.“

Parodoje dalyvauja ir dar viena stiklo bei vitražo menininkė – Vokietijoje gyvenanti Neringa Vasiliauskaitė. Tarp jos kūrinių („Kai užmerkiu akis, negaliu prisiminti savo vardo, o tu? „Soliaris“, 1972“) visuomet figūruoja žiūrovo atspindžiai.

Juokingas dalykas natūros kopijavimas

Šiuolaikinio meno kūrėja Julija Pociūtė į Pamėnkalnio galeriją grįžo po metų – pernai čia veikė jos fotografijų, objektų, videoperformansų paroda „Bangãvimo skãlė“. Dabar ji rodo kompoziciją „Miškas“.

Kitas kaunietis, dailininkas Povilas Ramanauskas, šių metų meno mugės „ArtVilnius“ geriausias jaunasis menininkas, atvežė savo lanksčiąją tapybą. Ryškiomis spalvomis ant PVC plastiko nutapyti darbai liejasi ant galerijos grindų.

Šįkart jis pakeitė kūrinių formą – „ArtVilnius“ rodė stačiakampio lanksčiąją tapybą, – čia kraštus suapvalino, suteikė jiems „tekančią“ formą. „Sapnų gemalai, – atidarydamas parodą sakė P. Ramanauskas. – Vedamas eksperimentų ieškojau, ką galima išgauti iš lanksčiosios tapybos. Pamačiau, kas išėjo, dabar turiu kitų minčių, kaip derinti formą ir spalvą.“

Jo teigimu, kitapus regimybės – tai virtualus vizualumas. „Tai, ko nematome ir įsivaizduojame – kokias reikšmes kūrinys suteikia žiūrovui, jo prisiminimai, mintys, fantazijos ir intepretacijos laukas, – dėstė tapytojas. – Natūros kopijavimas šiais laikais – juokingas dalykas. Kiekvienu telefonu galime fiksuoti realybę, ją keisti ir perkurti. Menas, – kai perkuriame natūrą, įtraukdami į ją savo pasąmonės turinio, klaidų, keistumo.“

Dažai – „Coca-Cola“

Dainius Trumpis, žiemą Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ surengęs tapybos „Nuojautų“ parodą, eksponuoja savo objektus. Ten nuojautos buvo pilko, šalto, tylos nuojauta ir nuojauta plokščio. Po pusmečio tapytojas virto konceptualiu skulptoriumi.

Viename objektų, stiklo akvariume, stiklas skrodžia „Coca-Cola“. „Ieškojau visų juodos atspalvių. Pyliau aliejinius dažus, tačiau pro juos neprasiskverbė šviesa, tuomet – tepalus, mąsčiau apie mašininę alyvą. „Coca-Cola“ – nei ruda, nei raudona, visokia juoda“, – išbandytas medžiagas vardijo autorius.

Kūryba – pasąmonės ar bendra pasąmonės ir sąmonės veikla? „Skalė varijuoja nuo visiško pamišimo iki logikos ir racionalumo. Viename kūrinyje tiksliai braižai ir matuoji, pjauni stiklą, kitame ieškai anapusinės regimybės, – sakė D. Trumpis ir pridūrė: – Ši man atsiranda tapyboje. Dirbdamas dažais sugalvoju šiuos darbus, o braižydamas – ką nors alogiško ir irracionalaus.“

Pažintis su G. Bushu

Taip sutapo, kad dauguma parodos menininkų – kauniečiai. Ir visi – aktyvūs kultūrinio lauko dalyviai, eksperimentuojantys forma, medžiaga, aplinka. J. Pociūtė šią vasarą dalyvavo menininkų simpoziume Slovakijoje. N. Vasiliauskaitė parodą „Jahresausstellung“ surengė Miuncheno vaizduojamojo meno akademijoje. G. Stašaitytė susipažino su buvusiu JAV prezidentu George'u Bushu, su juo pasikalbėjo apie tapybą ir jo pavasarį atidarytą personalinę parodą Dalase.

Lukas Šiupšinskas: „Žmogus – kaip šarka, mėgsta matyti save savo kūrinijoje.“

„Sakoma, kad nuo bet kurio kito žmogaus mus skiria keli rankos paspaudimai. Ne tik Lietuva – mažas kraštas, bet ir visas pasaulis – didelė provincija“, – šypsojosi Lukas. Gintarė parodos atidarymo metu taip pat viešėjo JAV. Kartu kūrėjai yra keliavę po Ameriką, aplankę didžiuosius muziejus ir galerijas. „Pasirodo, ir buvęs laisvojo pasaulio vadovas turi hobį tapyti. Sužinojo, kad Gintarė – stiklo menininkė, pasikalbėjo, – pasakojo Lukas. – Ji – nuolat tarp Lietuvos ir Amerikos. Kartu mėgstame pakeliauti, pasisemti idėjų, tuomet grįžti ir jas realizuoti čia. Taip laisvai kurti, kaip Lietuvoje, užsienyje kartais sunku.“

Atspindžio menas

„Imaginarium: kitapus regimybės“ kuravo Lietuvos dailininkų sąungos projektų kuratorė Evelina Januškaitė-Krupavičė. Paroda yra projekto „Rytojaus horizontai“, skirto jaunai profesionaliai kūrybai Lietuvoje palaikyti ir skleisti, dalis.

Parodos autoriai nagrinėjo, kaip kūryboje atsispindi jų pačių atminties turinys, kaip meno kūrinių prasmė siejasi su kūrėjo pasąmonės raiška, o tų kūrinių supratimas – su žiūrovų pasąmone ir kolektyvine atmintimi. Savo instaliacijas menininkai kūrė remdamiesi fenomenologijos mokslu, Vilemo Flusserio, Maurice'o Merleau-Ponty ir Jacques'o Lacano filosofija. V. Flusserio teigimu, pasaulis žmogui nėra tiesiogiai prieinamas – atvaizdai (tarpininkai tarp pasaulio ir žmogaus) turi būti žemėlapiai, o tampa širmomis: užuot pristatę pasaulį, jį iškreipia.

„Atspindžio fenomenu susidomėjau seniai – jį tyrinėjau praktiškai ir teorinėje plotmėje. Ieškojau meno pavyzdžių, tačiau ne tokių autorių, kurie atspindžius naudotų kaip optinį žaidimą, o kuriems atspindys – prasminis, giluminis naratyvas, – kalbėjo E. Januškaitė-Krupavičė. – Šiandieninėje ekraninėje visuomenėje, kur dominuoja atvaizdai, laiko ir erdvės sąvokos tampa reliatyvios. Atspindys – nenusakomas reiškinys, kuris egzistuoja tarp to, ką matome, ir to, kas yra už regimybės ribų.“

Kur tas fantazariumas

„Imaginarium“ (lotynų kalbos –arium nurodo vietą) – kur veikia vaizduotė. Kur tokia yra menininkams? „Dirbtuvėse ir šalia esanti vieta atsisėsti išgerti rytinės kavos – pečiukas, ant kurio nuolat šyla kavos puodelis. Tą vietą atpažįsta kūnas ir smegenys, todėl automatiškai „įsijungia“ kūrybos mechanizmai“, – sakė L. Šiupšinskas.

D. Trumpiui ši vieta – ne geografinė, o vidinė. „Mokykloje buvau prastas mokinys, nes visąlaik gyvenau savo „Imaginariume“. Pripiešiau ištisus sąsiuvinius, mokytojai kvietėsi tėvus. Man labiau patiko gyventi savo vidinėje realybėje, – pasakojo jis. – Kartais, ilgai užsibuvus prie racionaliosios kūrybos, sunku grįžti prie tos kitapusinės regimybės, meditatyvios tapybos būsenos.“

Retkarčiais menininkams iš tiesų tenka ieškoti būdų, kaip „pamaitinti“ vaizduotę, ieškoti originalių idėjų. „Dažniausiai visgi mintis veja mintį, proceso metu jos kinta, galiausiai susimaišo į vieną. Taigi kūrybos procesas viską sustato į vietas, – įsitikinęs P. Ramanauskas. – Kitais kartais padeda keista muzika ir filmai. „Daktaro Parnaso fantazariumas“? Labai keistas filmas.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"