Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

„Kino akis“ žvelgė į operatorius ir etiką

 
2016 08 03 6:00
Stovyklautojai Gelgaudiškio dvare. Dainiaus Makūno nuotrauka

Jau septintus metus paskutinį liepos savaitgalį Gelgaudiškio dvare (Šakių r.) vyko „Meno avilio“ organizuojama kino stovykla. Šįkart ji buvo skirta kino kamerai kaip raktui į kino pasaulį tyrinėti.

Stovykloje, pavadintoje „Kino akis“, gilintasi ir į techninius filmavimo ypatumus, ir į filosofinius klausimus. Stovyklos organizatoriai ragino susimąstyti, ką, kiek ir kaip gali parodyti kino kamera, kokių etikos dilemų gali sukelti tam tikrų dalykų vaizdavimas, ir koks dėl to susidaro žiūrovo santykis su vaizduojamu objektu.

Vaizdavimo ribos

Ketvirtadienio vakarą kino gerbėjai nepabūgę didžiulio lietaus susirinko Gelgaudiškio dvare ir pradėjo stovyklą Dzigos Vertovo filmo „Kinoglaz“ („Kino akis“) peržiūra. Po filmo programą pratęsė kino teoretiko Luko Brašiškio paskaita, gilintasi, ar tikrai „Kino akis“ žvelgė į pasaulį be tam tikros nuostatos ir atliko vien tik stebinčios dokumentikos vaidmenį. Filosofas Nerijus Milerius savo paskaitoje taikydamas įvairių filosofų idėjas svarstė, kaip galima suprasti radikalųjį snuff kiną, kuriame prieš kamerą rodoma reali prievarta. Jis klausė, kur yra to, ką galima vaizduoti kine, ribos ir kaip tai turėtų interpretuoti žiūrovai. Ketvirtadienio programą baigė linksmas protmūšis „Kino akis“.

Pasakojo nutylėtas istorijas

Penktadienį stovyklautojai buvo kviečiami į kino operatorių Eitvydo Doškaus ir Viliaus Mačiulskio kūrybines dirbtuves, jose galėjo susipažinti su kino kamerų technika. Dirbtuvėse buvo pademonstruota, kaip vaizdas kinta naudojant skirtingus objektyvus, taip pat kurtas filmukas dvaro aplinkoje. Vėliau stovykloje režisierius Audrius Stonys, pristatydamas temą „Dokumentika ir etika“, išsakė savo požiūrį į dokumentinį kiną ir svarstė apie režisieriaus poziciją dokumentikoje. Menininko teigimu, režisierius turėtų būti empatiškas savo filmuojamam objektui ir kurti su juo bendrą ryšį.

Grupės "Megapolis" lyderis Olegas Nesterovas nakties koncertą "Iš planetų gyvenimo" vadino bandymu geriau suvokti Sovietų Sąjungos atšilimo laikotarpį.Dainiaus Makūno nuotrauka

Garsus lenkų kino operatorius Adamas Sikora dalijosi patirtimi filmuojant Jerzy Skolimowskio filmą „Būtina žmogžudystė“ (Essential Killing). Anot A. Sikoros, buvo kiek sudėtinga dirbti su pagrindinio vaidmens atlikėju Vincentu Gallo. Aktorius kartais taip įsijausdavo į savo personažą, kuris stengėsi išgyventi svetimoje šalyje ekstremaliomis sąlygomis, jog net tyčia kurdavo konfliktus su filmavimo grupės nariais, kad perteiktų izoliuoto, priešų apsupto asmens vaidmenį.

Vakarą baigė nuoširdus rusų muzikos grupės „Megapolis“ koncertas, magiškai įsiliejęs į dvaro aplinką. Per koncertą grupė pasakojo apie Sovietų Sąjungos laikais cenzūros net neleistus kurti filmus. Grupės lyderis Olegas Nesterovas teigė, jog apie laivo katastrofą daugiausia galėtų papasakoti ne likęs gyvas, o paskendęs žmogus. Jis tai pritaikė ir kinui – daugiausia apie epochą ir joje tvyrojusią nuotaiką galima spręsti ne iš sukurtų filmų, o iš tų, kurie nebuvo baigti dėl tam tikrų, dažniausiai tragiškų, priežasčių.

A. Godard nepaliko abejingų

Šeštadienio rytą cenzūros temą pratęsė vizualumo tyrinėtoja Natalija Arlauskaitė, ji savo pranešime pasakojo apie bandymus užfiksuoti gyvenimą per Leningrado blokadą. N. Arlauskaitė tyrinėjo blokados metu nufilmuotus kadrus, pasakojo, kokiu būdu vėliau buvo manipuliuojama šiais dokumentiniais vaizdais vaidybinėse juostose. Kitas pranešimas stovyklautojus perkėlė į tą patį laikotarpį, tačiau šį kartą į JAV – kino teoretikas Gabrielis Paletzas analizavo, kaip nuo pirminio scenarijaus iki galutinio varianto keitėsi chrestomatinio filmo „Pilietis Keinas“ (Citizen Kane) pabaiga ir kaip tokie sprendimai atsiskleidė įspūdingoje filmo kinematografijoje.

Kino teoretikas Gabrielius Paletzas (dešinėje) analizavo JAV kino klasika virtusį filmą "Pilietis Keinas".Dainiaus Makūno nuotrauka

Turbūt didžiausią įspūdį stovykloje paliko nepaprastai jaukus susitikimas su Agnes Godard, moderuojamas kino kritikės Auksės Kanceravičiūtės. Paprastumu žiūrovus užbūrusi operatorė dalijosi darbo patirtimi su garsiais režisieriais Wimu Wendersu ir Claire Denis. A. Godard atskleidė, kaip mato pasaulį operatorės akimis, pasakojo, jog savo pozicijos, kaip moters kino operatorės, nesureikšmina. Po šio susitikimo vyko C. Denis filmo „Geras darbas“ (Beau Travail) peržiūra. Po jos A. Godard, įvertinta „Cezario“ apdovanojimu už šio filmo geriausią kinematografiją, dalijosi prisiminimais apie filmo užkulisius, kūrybinius sunkumus. Po vakarienės stovykloje buvo pagerbtas neseniai iš mūsų pasaulio išėjęs Irano režisierius Abbasas Kiarostami. Jau po vidurnakčio stovyklautojai šėlo diskotekoje su Filomino DJ“s.

Pakartota premjera

Paskutinę dieną – sekmadienį – pradėjo menininko-programuotojo Bartošo Polonskio pranešimas, daugiausia dėmesio skyręs virtualios realybės (VR) atveriamoms galimybėms. B. Polonskis pristatė naują, dar kuriamą VR žaidimą. Žaidėjas, čia tapęs operatoriumi, tragiškų Sausio 13-osios įvykių liudininku, turi pasirinkti, ar padėti sužeistam žmogui, ar nufilmuoti įvykį, kad apie jį sužinotų visas pasaulis.

Dvaro valgykla - ir pokalbių vieta.Dainiaus Makūno nuotrauka

Po šio pranešimo vyko Manto Kvedaravičiaus naujai permontuoto filmo „Mariupolis“ peržiūra ir diskusija su režisieriumi. Menininkas pasakojo apie filmavimą karo zonoje ir ypatingas dokumentinės juostos kūrimo aplinkybes. Buvo svarstoma, ar filmavimas nėra tam tikra smurto forma, nes daugybė kadrų filmuoti iš labai arti, kamerai įsiveržiant į filmuojamo objekto erdvę.

Paskutinė stovyklos diskusija, kurią moderavo Karolis Kaupinis, vyko su operatoriais Mindaugu Survila, E. Doškumi, V. Mačiulskiu ir Vytautu Katkumi. Diskusijos dalyviai labiausiai vertina tuos filmus, kurie taip užburia, jog nebekreipi dėmesio į techninius nesklandumus, kuriuos operatoriaus akis greitai pastebi. Operatoriai diskutavo apie skirtingą santykį su režisieriumi, kūrybine grupe bei filmuojamais objektais.

Nors po diskusijos šių metų stovykla baigėsi, tačiau išgirstos mintys ir pradėtos diskusijos galbūt paragins žiūrint filmą dažniau susimąstyti apie ypatingą „Kino akies“ ryšį.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"