Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

„Kūrėjų pėdsakais“: kasmet – po knygą

 
2017 07 18 13:20
"Išėjusiam į pensiją niekuo neužsiimti - pražūtis. Smegenys degraduos. Mano smegenys nuolat įdarbintos", - juokėsi 83 metų Benjaminas Kondratas, kasmet parašantis ir išleidžiantis po knygą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kalbos premijos laureatas lituanistas Benjaminas Kondratas savo lėšomis jau išleido 16 serijos „Kūrėjų pėdsakais“ knygų. Išgirdęs apie Lietuvos šimtmečiui skirtą projektą „Dovana Lietuvai“ nori šią seriją skirti Lietuvai. „Aprašau visus plunksnos žmones. Galim didžiuotis, turime daug kuriančių žmonių. Ir jų daug daugiau, nei buvo sovietmečiu“, – sakė jis.

Ar brangu pensininkui leisti knygas? „Man kainuoja tik spaustuvės darbai. Pats rašau, fotografuoju. Kompiuteriu tekstus surenka anūkas. Galėčiau ir pats, bet jis greičiau spausdina. O redaguoti kompiuteryje – vienas malonumas“, – džiaugėsi B. Kondratas.

Kai jo klausia, kokį pelną turi iš knygų, atsako: „Kad karste kišenių nėra. Ne tam pinigas žmogui duotas, kad juos kauptum, o tam, kad už juos ką nors darytum. Taip savo išlaidas susidėliojau, kad kasmet galiu iš pensijos po knygą išleisti. Dukros suaugusios, padėt joms jau nereikia. Mano ir našlio pensija kartu sudėjus – 400 eurų. Viskam užtenka, dar ir į teatrą nueinu, ir benzino prisipilu, kai dėl kygų tenka po Lietuvą pavažinėti. Ir įdomiai gyvenu. O veikla – tik į naudą. Išėjus į pensiją niekuo neužsiimti – pražūtis. Smegenys degraduos. Mano smegenys nuolat įdarbintos, – juokėsi 83 metų knygų leidėjas. – O kur dar emocijos bendraujant su literatais, aprašant juos, pažintys, kelionės...“

„Man įdomu, kad būtų matyti procesas, kas vyksta mūsų kultūroje, ypač periferijos. Mes galime didžiuotis, kad turime tiek daug kuriančių žmonių.“

Literatūrinės kelionės

B. Kondratas „Kūrėjų pėdsakų“ serija siekia aprėpti visą Lietuvą. Tai tarsi išplėstinė kūrėjų enciklopedija – nuo seniausių laikų iki dabarties. „Tačiau šio stiliaus vengiu. Tik kai turiu mažai informacijos – kūrėją pateikiu enciklopediniu stiliumi. Jei kūrėjas – šių laikų, stengiuosi jį dar ir pakalbinti“, – aiškino knygų autorius.

Idėja aprašyti visus kūrėjus B. Kondratui kilo seniai, kai dirbo lietuvių kalbos mokytoju. Tada sumanė fakultatyvą „Literatūrinės Suvalkijos vietos“ (nors pats iš Tauragės). „Nes Suvalkijoje – daug įdomių asmenybių. Pasiūliau mokiniams referatus rašyti, o paskui vasarą keliauti kūrėjų pėdsakais, aplankyti su jais susijusias vietas“, – sakė pašnekovas. Buvo daug smagių vasarų su moksleiviais. Vėliau kilo mintis išleisti tokią knygą. Leidykloje kažkas pasvarstė, kad prabanga tik vienam rajonui skirti visą leidinį. Praplėtė, parašė apie visos Lietuvos regionų kūrėjus, ir „Mintis“ ją išleido 1981 metais.

„Gyvendamas Druskininkuose parašiau legendų apie Druskininkus ir apylinkes rinkinėlį, kad sanatorijų darbuotojai nepasakotų kurorto svečiams banalių istorijų. Iš viso apie Druskininkus nuo 1963 metų išleidau 15 informacinių knygų“, – dzūkišką gyvenimo periodą prisiminė B. Kondratas.

Kiekvienam – po aplankėlį

„Norėjau, kad knygos būtų literatūrinių kelionių pagalbininkai. Aprašiau kūrėjų pėdsakus ne tik rajonuose, bet ir miestuose, surinkau daug medžiagos, tačiau leidykla pakeitė savo pobūdį, o mano rankraščiai atsidūrė stalčiuje, – pasakojo autorius. – 1981 metais išleistoje knygoje man daug ko rašyti neleido, pavyzdžiui, apie pasitraukusius į Vakarus ir apie gyvus rašytojus negalėjau rašyti. Kodėl? O gal ir iš jų kas nors ims ir pabėgs į Vakarus. Nepriklausomybės metais surinktą medžiagą daug kuo buvo galima plėsti.“

1998 metais B. Kondratas savo lėšomis leidykloje „Margi raštai“ pradėjo leisti naują knygų seriją. „Iš pradžių rinkau informaciją vien tik apie rašytojus, – aiškino autorius. – Tačiau vėliau aprašomų žmonių kategorija išsiplėtė. Nepriklausomybės pradžioje atsirado daugiau rašančių, eiliuojančių literatų. Jie savo kūrybą publikuodavo vietinėje spaudoje, skaitydavo įvairiuose klubuose. Nesinorėjo ir jų palikti nuošalyje. Šalia rašytojų ir literatų į seriją taip pat įtraukiau redaktorius, vertėjus, atsiminimų autorius. Apskritai knygas rašančiuosius. Paskutinėje, šešioliktoje, knygoje, aprėpiančioje Seinus ir Suvalkų kraštą Lenkijoje, tarp tokių rašančiųjų – labai daug kunigų.“

B. Kondratas pasakojimus apie rašytojus papildo viskuo, ką tik naujo apie juos randa spaudoje, kitų atsiminimuose, dienoraščiuose. Gyvus rašytojus ir pats pašnekina. „Kiekvienam autoriui – po aplankėlį. Jų susikaupė jau tiek daug, kad visi namai nukrauti dėžėmis. Namai tapo biblioteka-saugykla“ – juokėsi pašnekovas.

Silpnas rašytojas – ne grafomanas

Ką įtraukti į tokį išplėstinį rašančiųjų sąvadą, pasak B. Kondrato, kriterijai paprasti: jei žmogus savo kūrybą kur nors publikuoja, skaito vietos literatų klubuose. „Ar tai blogai? Manau, kad ne. Žmogus vis tiek bus pažymėtas, – teigė jis. – Man įdomu, kad būtų matyti procesas, kas vyksta mūsų kultūroje, ypač periferijos. Mes galime didžiuotis, kad turime tiek daug kuriančių žmonių. Žinoma, jų kūryba labai skirtingo lygio. Rašančiųjų dabar daug daugiau, nei buvo sovietmečiu, kai rašytojais vadinosi tik priimti į Rašytojų sąjungą. Na, kaip Viktorija Daujotytė sako, – literatūrinis procesas yra kaip miškas. Nėra miško be pomiškio. Tad bendram procesui reikalingi įvairaus lygio rašytojai, o istorija atsirinks, kurie išliks, iškils, kurie taip ir liks tik to proceso dalimi. Todėl ir aš noriu, kad visi liktų užrašyti. Silpnų rašytojų nereikia vadinti grafomanais. Visi turi teisę į saviraišką. Psichologų požiūriu grafomanija yra liga, žmogus tiesiog negali nerašyti.“

Dovana Lietuvai

Išgirdęs apie Lietuvos šimtmečiui skirtą projektą „Dovana Lietuvai“, B. Kondratas pasisiūlė padovanoti savo knygų apie Lietuvos kūrėjus seriją. Dabar su projekto koordinatoriais tariasi, kokiame renginyje tai bus padaryta.

„Mano senelis iš Ukrainos. XIX amžiaus pabaigoje buvo paimtas į carinę kariuomenę, atitarnavo ir vedė lietuvę. Mūsų giminės pavardė buvo ukrainietiška – Kondratenko. Su broliais pasitarėme ir nusprendėme pavardes sulietuvinti. Juk čia gyvename, čia mūsų šaknys, čia mums artima kultūra“, – sakė B. Kondratas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"