Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

„Nepatogaus kino“ festivalio atidaryme – daina L. Donskiui atminti

 
Organizatorių nuotraukos

Vakar atidarytas 10-asis žmogaus teisių kino festivalis „Nepatogus kinas“. Festivalio pradžioje skambėjo daina ištikimam šio renginio bičiuliui, profesoriui Leonidui Donskiui atminti ir organizatorių padėka netikėtai išėjusiajam už didelį indėlį į žmogaus teisių kultūrą Lietuvoje. 

„Festivalio nebūtų be ištikimų rėmėjų ir draugų. Deja, šiemet „Nepatogus kinas“ neteko labai brangaus ir ištikimo bičiulio profesoriaus Leonido Donskio, žmogaus, kuris mus nuolat įkvėpė, rėmė festivalį nuo pat jo pradžios. Esame nuoširdžiai dėkingi už jo indėlį, už palaikymą ir už jo siekį plėsti žmogaus teisių kultūrą Lietuvoje. Pasižadame tęsti jo įkvėptus darbus“, – kalbėjo festivalio direktorius Gediminas Andriukaitis.

Žiūrovai buvo pakviesti prisiminti L. Donskį skambant vienos jo mėgstamiausias dainos The Beatles „Here comes the sun“, akordeono interpretacijai.

Rankose laikydamas itin ploną pirmojo festivalio ir storą šių metų festivalio kino filmų programų katalogus, G. Andriukaitis džiaugėsi, kad nors per dešimt metų festivalis ir jo organizatorių siekiai keitėsi, pagrindinę savo misiją jis visgi išsaugojo.

„Žiūrint į šiuos katalogus, matyti, kaip festivalis tobulėjo, transformavosi, tapo profesionalesnis, didesnis, per tą laiką keitėsi ir organizatorių ambicijos. Tačiau labai džiaugiuosi, kad šalia manęs stovinčios profesionalios komandos dėka, mumyse per tuos metus išliko nuoširdus tikėjimas dokumentinio kino galia bei mūsų noras ir drąsa kalbėti visais žmogaus teisių klausimais, net ir pačiais nepatogiausiais“, – atidarymo metu atviravo G. Andriukaitis.

G. Andriukaitis džiaugėsi, kad per dešimt festivalio metų, jo organizatoriai neprarado tikėjimo dokumentinio filmo galia kalbėti visais žmogaus teisių klausimais, net ir pačiais nepatogiausiais.

Svarbiausia Holokausto programa

Šiemet festivalyje – 8 filmų programos, daugiau nei 50 tarptautiniais apdovanojimais įvertintų filmų, kuriuos lydės pokalbiai su režisieriais iš užsienio, kurių šių metų festivalyje – daugiau, kaip dvidešimt. Kaip ir kiekvienais metais pagrindinė ir didžiausia festivalio filmų programa yra „Panorama“. Ji apžvelgia ryškiausius pastarųjų metų dokumentinius filmus, dalyvavusius svarbiausiuose tarptautiniuose kino festivaliuose, pelniusius ne vieną prestižinį apdovanojimą ir sulaukusius teigiamo kino kritikų įvertinimo.

Festivalis prasidėjo vienu iš „Panoramos“ programos, Berlyno kino festivalyje Auksiniu Lokiu apdovanotu Gianfranco Rosi filmu „Liepsnojanti jūra“. Dabartinę Europos politinę situaciją įamžinęs filmas pasakoja apie Lampedūzos salos gydytojo Pietro Bartolo bei vietinio žvejo sūnaus Samuelio kasdienybę labiausiai į Pietus nutolusiame Europos taške, į kurį kiekvienais metais atplaukia tūkstančiai išsigelbėjimo nuo vykstančių karinių konfliktų ir bado ieškančių žmonių.

Pasak filmą pristačiusios literatūros, kino ir vizualumo tyrinėtojos, dr. Natalijos Arlauskaitės, G. Rosi filmai visada pasakoja mums apie įsivaizduojamas ir esamas ribas. „Liepsnojančioje jūroje“ jūra yra riba tarp dviejų skirtingų pasaulių – prieglobsčio ieškantiems žmonėms tai vienintelis kelias į išsigelbėjimą, salos gyventojams – jūra yra kasdienybė, žvejams – tai darbo vieta.

„Jūra yra riba, apie kurią susiburia žmonės – vietiniai, kuriems jūra yra jų gyvenimo dalis, ir kitoje tos ribos pusėje – bėgantys ir prieglobsčio ieškantys žmonės. Jiems jūra lyg greitkelis. Mes tai vadiname pabėgėlių krize, o krizė paprastai yra kažkaip suskaičiuojama, išmatuojama ir ji turi kažkada baigtis. Tačiau filme režisierius atskleidžia, kad tai, ką mes vadiname krize, Lampedūzos salos gyventojams yra kasdienybė. Tikėtina, kad po filmo, pakeisite požiūrį į tai, ką iki šiol vadinote krize, kasdienybe ar riba“, – kalbėjo N. Arlauskaitė.

Festivalio organizatorių teigimu, svarbiausia šių metų festivalio programa „Holokaustas: atmintis ekrane“. Holokausto retrospektyva šių metų festivalyje atsirado projekto „Šviečiantys ekranai, kalbantys akmenys: Lietuvos žydų palikimo refleksijos“ dėka ir lydi „Atminimo akmenų“ (vok. Stolpersteine) memorialo atidengimo renginius didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Lietuva tapo 21-ąją Europos valstybe, kol kas vienintelė iš Baltijos šalių, kurios šaligatviuose įmontuoti vokiečių menininko Gunterio Demnigo sumanyti „Atminimo akmenys“.

Susirinkusieji buvo kviečiami prisiminti Lietuvoje vienu iš „Atminimo akmenų“ įamžintą Isako Anoliko istoriją, kurią rodytame vaizdo įrašę pasakojo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Isakas Anolikas buvo Lietuvos žydų dviratininkas, Lietuvos olimpinės rinktinės narys ir nacionalinis čempionas, kuris 1943 metais buvo sušaudytas Kauno IX forte.

Skatins kalbėti apie kitoniškumą

Šiemet „Nepatogus kinas“ siekia, kad visuomenė garsiai kalbėtų ir kitaip pažiūrėti į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones. Specialioje programoje „Tokie kaip visi“ sutelkiamas dėmesys į žmogaus kitoniškumą. Bus bandoma pakeisti iš sovietinių laikų atklystantį stereotipinį požiūrį, kuriuo remdamiesi mes skirstome žmones į nenormalius ir tokius kaip visi.

Taip pat vienas svarbiausių „Nepatogaus kino“ festivalio atributų – konkursinė programa. Šiemet konkurse dalyvauti gali tik jauni dokumentinio kino kūrėjai, kurių programoje rodomas filmas turi būti jų pirmas arba antras ilgo metro dokumentinis filmas. Konkursinius filmus vertins tarptautinė žiūri – dr. N. Arlauskaitė, žmogaus teisių kino festivalio „Karama“ vadovas Ehab Al Khabit, audovizualinių menų tyrinėtoja ir edukatorė Renata Santoro, režisierė ir prodiuserė Pietra Brettkelly ir Krokuvos kino festivalio vadovas Krzystof Gierat.

Programoje „Karama: žvilgsnis į Artimuosius Rytus“ „Nepatogus kinas“ kartu su Žmogaus teisių kino festivaliu „Karama“ pristato žvilgsnį į žmogaus teisių problemas Artimųjų Rytų regione. Atrinkti filmai ne tik atkreipia dėmesį į socialines problemas, tačiau taip pat kuria erdvę įvairios ir turtingos regiono kultūros pažinimui.

Šių metų „Žaliosios programos“ dėmesio cente – atliekos, jų poveikis aplinkai bei žmonėms. Keturi skirtingi filmai – nuo asmeninių eksperimentų iki objektyvaus kameros žvilgsnio į atliekų perdirbimą – skatins ieškoti kūrybingų ir inovatyvių būdų sprendžiant atliekų mažinimo ir perdirbimo problemas.

„Trumpą išsilaisvinimo programą“ sudaro jaunųjų kuratorių rekomendacijos iš trijų festivalio programų: „Tarptautinis konkursas“, „Panorama“ bei „Tokie kaip visi“. Pasirinkti filmai kalba apie išsilaisvinimą: pabėgimą nuo varžančių gyvenimo sąlygų, kovą už save ir savo įsitikinimus, teisę kalbėti apie dalykus, kurie nutylimi, bei paprasčiausią laisvę žinoti.

„Specialieji seansai“ – programa, kurios penkis filmus lydės papildomi renginiai svarbiomis socialinėmis temomis: prostitucija, migrantų krizė, lytinis ugdymas, teisėsaugos institucijų krizė Egipte, kūrėjo etikos ir reprezentacijos klausimai dokumentiniame kine.

Bus rodomi ir vaikams atrinkti specialūs dokumentiniai filmai, kurie kalba apie sudėtingas problemas ir galimus jų sprendimo būdus iš vaikų perspektyvos.

Ne tik rodys, bet ir gros

Festivalio organizatoriai penktadienio vakarą kviečia praleisti klausantis elektroninės muzikos atlikėjo Mesijus x Münpauzn koncerto. Tiesa, koncerto vieta kiek neįprasta – atlikėjas dainuos mieste važinėjančiame troleibuse.

Pasak kino festivalio organizatorių, surengti koncertą troleibuse juos įkvėpė festivalio filmo „Išmuštas iš vėžių“ herojus Darius McCollum. Daugiau nei pusę savo gyvenimo jis praleido kalėjime dėl savo meilės viešajam transportui, kitą pusę praleido vairuodamas New York‘o metro, traukinius ir autobusus. Sistema atstūmė Aspergerio sindromą turintį Darių taip, kaip dažnai atstumiamas bet kas, kas neatitinka socialinio elgesio normų.

Muzikiniu renginiu siekiama atkreipti dėmesį į socialinę atskirtį išgyvenančius psichikos sveikatos bei raidos sutrikimų turinčius žmones ir padrąsinti visuomenę atsiverti savo unikaliu pasaulio supratimu išsiskiriantiems asmenis, vertinti kito individualumą ir nepasiduoti standartizuotos visuomenės tendencijoms.

„Nepatogaus kino“ troleibusas savo maršrutą pradės 20:30 val. Operos ir baleto teatro stotelėje ir judės link Lukiškių aikštės. Patekti į koncertą bus galima visose maršruto stotelėse sumokant simbolinę, savo pasirinktą auką. Koncerto maršrutas stos Vingio, Eigulių, Televizijos bokšto, T. Narbuto, Sąjūdžio kelio, Tuskulėnų, Klinikų, Antakalnio žiedo, Kareivių, Pramogų arenos, Žalgirio ir Kudirkos aikštės stotelėse.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"