Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

„Stebuklas“ kraustosi į Lenkiją

 
2016 05 30 13:27
Filmo "Stebuklas" filmavimai. 
Filmo "Stebuklas" filmavimai.  Loros Mushevos nuotrauka

Purvas ir kiaulių fermos kvapas nesutrukdė pabaigti pusantro mėnesio trukusių lietuviško vaidybinio filmo „Stebuklas“ filmavimo darbų. Scenarijaus autorė ir režisierė Eglė Vertelytė teigia filmu siekusi pamėginti suprasti Lietuvos nepriklausomybės pradžioje gyvenusių žmonių psichologiją.

Jai filmo kūrimas buvo tarsi kelionė, paturtinusi ją ir kaip kūrėją, ir kaip žmogų. Tačiau filmas dar toli gražu nebaigtas. Šiuo metu prasideda filmo postprodukcijos darbai, kurie vyksta Lenkijoje, teigiama išplatintame pranešime žiniasklaidai.

E. Vertelytė teigia norėjusi savo istorija pabandyti suprasti žmogų, kuris išgyvena virsmo laikotarpį – perėjimą iš vienos sistemos į kitą. „Man buvo svarbu pabandyti neteisiant suprasti tuo laikotarpiu gyvenusio žmogaus poelgius. Lietuvoje iki šiol ryškus žmonių susiskaidymas likęs po sovietmečio ar Nepriklausomybės pradžios. Žmonės vieni kitus skirsto į blogiečius ir geriečius. Man atrodo, kad tokio didelio susipriešinimo nebūtų, jeigu mes pamėgintume įsiklausyti į vieni kitų istorijas“, – sako „Stebuklo“ kūrėja.

Anot režisierės, jos istorija visiškai išgalvota, tačiau paremta ir jos prisiminimais iš 1992 metų, kai ji dar buvo vaikas, bei tikrų žmonių istorijomis. Rašydama scenarijų E. Vertelytė perskaitė daugybę knygų iš to ir apie tą laikotarpį, peržvelgė to meto laikraščius, konsultavosi su istorikais. Tačiau, kaip ji teigia, „Stebuklas“ jokiu būdu nėra istorinis filmas: „Visų pirma, tai yra istorija kaip pasakojimas. Nekėliau sau tikslo suvokti tą laikotarpį iki galo, nes to padaryti neįmanoma. Be to, filmo kūrimas nėra istoriko darbas. Filmo kūrėjas istoriją interpretuoja“, – sako scenaristės ir istorikės išsilavinimą turinti E. Vertelytė.

Filmo kūrimas – tarsi kelionė

E. Vertelytė taip pat sako esanti labai patenkinta filmavimo procesu, nors tai jai buvo ir didelis iššūkis, mat tai pirmasis ilgametražis režisierės filmas. „Mane tai praturtino kaip žmogų ir kaip režisierę, kaip kūrėją. Esu labai laiminga, nes teko dirbti su komanda, kuri kasdien tave praturtina, atneša naujų dalykų ir istorijai, ir tau, – pasakoja E. Vertelytė. – Taip pat man labai svarbūs ir tie žmogiški ryšiai, kurie užsimezga šalia filmo kūrimo. Su komandos nariais dalinomės tiek patirtimi kine, tiek mažais džiaugsmais.“

Paklausta apie įsimintiniausius įvykius, ji prisimena istoriją, kai pagal scenarijų reikėjo, kad būtų sniego, tačiau jo nebuvo, snigę nebuvo jau mėnesį ir prognozės nežadėjo tokių kritulių. Tačiau tą dieną, kai reikėjo filmuoti, ėmė ir stebuklingai prisnigo.

Režisierė prisimena, kad jai buvo labai sunku pasakyti paskutinį „Wrap“ (angl. k, kino aikštelėse naudojama frazė, reiškianti dienos filmavimų pabaigą – aut. past.): „Supratau, kad viskas baigta. Staiga pasidarė labai graudu... Toks jausmas kaip grįžus iš didelės kelionės. Viskas vyko labai ilgai ir labai intensyviai, įskaitant ir pasiruošimą, ir filmavimus, kai visi dirbo kiaurą parą. Kai po tokio įtempto etapo viskas kiek aprimsta, atsiranda tuštuma ir liūdesys.“

Lenkijoje jau prasidėjo labai svarbus filmo kūrimo etapas – montažas. „Montažas – tai trečias filmo perrašymas“ – teigia E. Vertelytė, netrukus įsitrauksianti į šį procesą. Filmą montuos žymi lenkų montažo režisierė Milenia Fiedler (Andrzejaus Wajdos „Katynė“ (2007), „Valensa. Vilties žmogus“ (2013), Krzysztofo Zanussio „Svetmkūnis“ (2014), Bodo Koxo („Mergina iš spintos“ (2013)).

Šalių bendradarbiavimas – pasiteisina

Visą filmo postprodukciją vykdys šios srities lyderė Lenkijoje – kompanija „Orka Post Production Studio“. „Lenkijoje yra mūsų taip vadinama laboratorija, kur bus atliekami visi pogamybiniai darbai: vaizdo montažas, garso, spalvų postprodukcija ir vizualiųjų efektų kūrimas. Dabar Lenkijoje jau pradėtas daryti pirmasis juodraštinis montažas.“ – pasakoja „Stebuklo“ prodiuseris Lukas Trimonis. Pasak jo, darbas su tarptautine komanda padeda labiau išgryninti filmo žinutę ir padaro ją universalesnę.

Filmo prodiuseris taip pat teigia, kad tai, kad tokia kompanija prisijungia prie projekto, suteikia daug pasitikėjimo „Stebuklu“: „Jie nuo pačių pradžių labai įsitraukė į filmą tiek iš kūrybinės, tiek iš finansinės, tiek iš techninės pusės. Visada jaučiau labai didelį jų palaikymą. Tai yra tikrai viena didžiausių postprodukcijos paslaugas teikiančių kompanijų Lenkijoje. Jų darbo etika, darbo disciplina, priėjimas prie darbo man yra labai įkvepiantys. Man atrodo, kad į „Stebuklą“ jie tikrai sudės visą savo patirtį“, – apie lenkų bendros gamybos kompaniją „Orka“ sako L. Trimonis.

Kompanijos „Orka“ prodiuserė Magdalena Zimecka sako, kad jų kompanija renkasi projektus, turinčius meninį potencialą, keliančius įdomius iššūkius iš vizualiosios pusės, filmus, turinčius charakterius. „Toks yra „Stebuklas“: šilta, linksma, bet ir sumani istorija apie nepaprastus 1990-uosius metus, kurie yra puikiai pažįstami Rytų bloko žiūrovams, bet gali būti suprantami ir auditorijai iš viso pasaulio“, – mano ji. Jos kolegė, prodiuserė Radoslawa Bardes, priduria, jog bendradarbiavimas su Lietuvos prodiuseriu L. Trimoniu jų įmonei yra nepaprastai pozityvi patirtis. „Tikimės, kad „Stebuklas“ sulauks didelės festivalinės ir komercinės sėkmės“, – teigia ji.

„Stebuklo“ (kino gamybos kompanija „In Script“) siužetas žiūrovus perkels į 1992 metus. Lietuva skendi didelėje ekonominėje krizėje – darbo nėra, bankai bankrutuoja, infliacija auga. Irena, nedidelio miestelio vietinės kiaulių fermos vedėja, nesėkmingai bando išlaikyti ūkį ir savo darbininkus. Tačiau viskas pasikeičia, kai vieną dieną į kaimą atvažiuoja simpatiškas amerikietis... Filmo parengiamieji ir gamybos darbai dalinai finansuoti „MEDIA“ programos, Lietuvos kino centro ir Bulgarijos kino centro ir Europos kino rėmimo fondo „Eurimages“, o jo premjera Lietuvoje numatoma 2017 metais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"