Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

A. Klova nori rašyti gražią muziką

 
2016 01 15 6:00
Algirdas Klova: "Žmogus per gyvenimą labai pavargsta. Jei jam grūsi sudėtingą muziką, jis gali jos nepriimti." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos kompozitorių sąjungos namuose buvo surengtos kompozitoriaus, multiinstrumentininko Algirdo Klovos kompaktinės plokštelės „Kamerinė muzika“ sutiktuvės.

„Lietuvos žinių“ žurnalistui A. Klova teigė naująja, ne pirmąja ir, ko gero, ne paskutine savo plokštele norįs priminti, paliudyti esąs ir akademinės muzikos kūrėjas. Ne tik folkloristas, country, bluegrass, world entuziastas – tuo jis Lietuvoje plačiausiai žinomas.

Plokštelėje „sukasi“ dešimt kūrinių ir vokalinių ciklų, parašytų įvairioms atlikėjų sudėtims. Kertiniai, anot A. Klovos, mažųjų žanrų darbai. Vieni įrašai daryti prieš 20, 30 metų, kitų pateikiamos naujos versijos, o kiti sukurti palyginti neseniai. Kamerinės muzikos rinkinys aprėpia tris A. Klovos kūrybos dešimtmečius. Seniausias įrašas – „Gelmės šviesa“, ją kompozitorius sukūrė 1985 metais.

Su Gintare Skėryte. /Daivos Klovienės nuotraukos

Atsiskaitymas

A. Klovos mama Violeta Klovienė yra pasakojusi, kad sūnus augo muzikalioje šeimoje. Algirdo seneliai iš jos pusės buvo balsingi dainininkai, iš tėvo – garsėjo kaip geri muzikantai. O ir pats tėvas, mozaikininkas Boleslovas Klova (1927–1986) skambinęs pianinu. Nuo vaikystės Algirdas išmėgino visokius liaudies instrumentus – lumzdelius, ragelius, birbynes, kankles. Mėgo improvizuoti, kūrė muzikines pjeses. Pirmuosius darbelius parašė aštuntojo dešimtmečio viduryje. Tačiau tikroji kūryba prasidėjusi studijų metais.

A. Klova mokėsi Kauno Juozo Naujalio vidurinėje meno mokykloje. Baigė Kauno Juozo Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos kompozicijos klasę. Specialybės dėstytojai buvo kompozitoriai Vladas Švedas ir Algimantas Kubiliūnas. Kompozicijos studijas kaunietis tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) pas prof. Julių Juzeliūną.

Su Arūnu Šlaustu.

„2016-ieji – Juzeliūno metai, vasarį minėsime jo šimtmetį. Kompozitorių namų renginius pradedame nuo profesoriaus mokinių – visai neblogai“, – nusišypsojo A. Klova. Pasak tą vakarą jį šnekinusio kompozitoriaus Mindaugo Urbaičio, beje, taip pat J. Juzeliūno auklėtinio, A. Klovai atėjo metas „atsiskaityti“ profesoriui, ką nuveikęs akademinės muzikos srityje.

Iš atšviestų natų

Renginį plokštelės autorius pradėjo nuo įrašo – kūrinio karilionui „Permatomas“. Tokio „permatomo“, kad galėjai pasiklausyti ir toreadoro Eskamiljo arijos iš vienos ponios telefono. 2011 metais „Permatomą“ A. Klovos kūrinį įrašė lenkų karilionininkė Monika Kazmierczak. Atliko jį Kaune ir gimtajame Gdanske.

Vienas kūrybos stimulų, pasak A. Klovos, buvo savaime suprantamas: muzikantai pageidaudavo, kad jaunas Kompozitorių sąjungos narys kokiu nauju kūriniu papildytų jų repertuarą. Pavyzdžiui, Eduardo Gabnio ir Genadijaus Savkovo prašomas 1987 metais A. Klova parašė „Raudą“ dviem akordeonams. Muzikantai vakaro dalyviams suteikė malonumą pasiklausyti kūrinio gyvai – iš dar ranka rašytų, „atšviestų“ natų.

Su Anatolijumi Lomonosovu.

G. Skėrytės siurprizas

Domėdamasis lietuvių folkloru, kitų tautų muzika A. Klova tapo savotišku mediumu, tarpininku, į muzikuojantį būrį suvedančiu įvairių žanrų, stilių atlikėjus. Sugebėjo susieti net skirtingus menus: rengė „kompozicijų poeto balsui ir skambančiai gausai“ projektus su Vladu Braziūnu, Liutauru Degėsiu. A. Klova teigė, kad vienas svarbiausių dainos sėkmės garantų yra prasmingi žodžiai, geras poetinis tekstas. Todėl savo kūriniams rinkosi tik aukščiausios prabos poeziją.

Su Mindaugu Urbaičiu.

Taip atsiradę vokaliniai ciklai balsui ir fortepijonui „Ryto vandens spalva“ (1991), „Keltininkas“ (2013). Abu – pagal poeto Liudviko Jakimavičiaus eiles. Ir abu ciklus klasikinės gitaros virtuozas, pedagogas Algimantas Pauliukevičius pritaikė šiam styginiam instrumentui. Per plokštelės pristatymą pirmąjį dainų ciklą atliko su Gintare Skėryte.

Vakaro dalyviai tapo malonaus siurprizo liudininkais, nes dainininkė jau kuris laikas nekoncertuoja. Klausytojams ji teigė šiuo metu susitelkusi į pedagoginį darbą, nori perduoti savo žinias jaunajai kartai. „Keltininką“ A. Pauliukevičius skambino su dainininke Vilma Kurpyte.

1984–1990 metais A. Klova, kaip prisipažino – jausdamas M. Urbaičio įtaką, gyvai susidomėjo minimalistine muzika. Jos atgarsiai tebegirdimi ir 2013-aisiais – tada pianistui universalui Arūnui Šlaustui parašęs kūrinį „Spalva“. Juo pradedama naujoji plokštelė, jį susirinkusiesiems ir paskambino A. Šlaustas.

Melodistas

Vilma Kurpytė ir Algimantas Pauliukevičius.

M. Urbaitis švelniai kamantinėjo A. Klovą. Susėdę prie vieno stalo jiedu priminė radijo laidos vedėjus (abiems tai įprastas užsiėmimas), įsitraukusius į dalykinį, produktyvų pašnekesį, laiko nešvaistančius veltui. Paaiškėjo, kad baigdamas studijas A. Klova yra išreiškęs norą sukurti operą. Paaiškėjo ir šis tas daugiau – sukūrė. Tereikia ją instrumentuoti ir paleisti į gyvenimą. „Manau, prisėsiu ir pabaigsiu. Juk dar galiu tikėtis turįs keletą gyvenimo metų. Žinau, kodėl klausi: nes pats parašei jos libretą“, – pralinksmino klausytojus plokštelės autorius.

Pasak M. Urbaičio, A. Klovos muzikinė kalba nekomplikuota, lyriška, grindžiama vidinių būsenų stebėjimu. Todėl pasiteiravo kolegos, ar šis nejutęs dramatinių kūrinių poreikio. „Tokio poreikio nebuvo. Esu gan konfliktiškas žmogus, tad konflikto muzikoje man nereikia, – prajuokino A. Klova, – tiesiog noriu rašyti gražią muziką. Žmogus per gyvenimą labai pavargsta. Jei jam grūsi sudėtingą muziką, jis gali jos nepriimti. O aš norėčiau, kad manęs klausytųsi. Pirmiausia esu melodistas.“

Vakaro muzikinę dalį taip pat pabaigė įrašas – A. Klovos „Epizodai“ simfoniniam orkestrui ir folkloro grupei. Kūrinio premjera skambės vasario 16 dieną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"