Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

A. Martinaičio kūrinija – iš Dievo malonės

 
2015 09 29 6:00
Algirdas Martinaitis: "Bankomatas žmogui tampa altoriumi, mobilusis telefonas – maldaknyge. Labiau tikime buities daiktais nei gamta, nebematome medžių, nebegirdime paukščių."
Algirdas Martinaitis: "Bankomatas žmogui tampa altoriumi, mobilusis telefonas – maldaknyge. Labiau tikime buities daiktais nei gamta, nebematome medžių, nebegirdime paukščių." Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Spalio 4-ąją per šventojo Pranciškaus šventę Bernardinų bažnyčioje teatralizuotu koncertu virs kompozitoriaus Algirdo Martinaičio šiam Dievo tarnui sukurta oratorija „Saulės giesmė“.

Vėl prisiminęs viduramžių pamokslininko, Mažesniųjų brolių ordino įkūrėjo tekstus, „Žiedelius“, įsiskaitęs į popiežiaus Pranciškaus encikliką „Būk pagarbintas“ (Laudato si), kompozitorius parengė naują kūrinio redakciją.

Pirmą kartą A. Martinaičio oratorija suskambo prieš du dešimtmečius, 1996-ųjų spalio 4 dieną. Tuometis Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos provincijolas brolis kunigas Benediktas Jurčys OFM paprašė kompozitoriaus parašyti kūrinį, kuris sutelktų pranciškonų bendruomenę, atskleistų entuziazmą dėl Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios atkūrimo.

„Tada Mažesniųjų brolių bendruomenė dar tik kūrėsi joje. Kaskart ten užklydęs svarsčiau, kaip bažnyčios neišderinti garsu. Kiekviena turi jai būdingą paslaptingą tylą ir savitus garso atkartojimus. Pagal tai galima kreipti muzikos tėkmę, ieškoti konsonanso ir disonanso dermės. Prieš dvidešimt metų stigo muzikantų, buvo daug tikro neturto apraiškų. Dabar aplinkybės kur kas palankesnės. Žodžiu, pavyko tai, apie ką anais laikais tik svajojau“, – LŽ pasakojo A. Martinaitis.

Paukštiški siužetai

Spalio 4-ąją bus paminėta ne tik kūrinio sukaktis. Bernardinų bažnyčios choras „Langas“, atlikęs „Saulės giesmę“ 1996-aisiais, mini 25-ąsias gyvavimo metines. 20 metų gyvuoja ir Bernardinų bažnyčios giedojimo mokykla. Jos vaikų choras ir liaudiško giedojimo grupė – taip pat oratorijos dalyviai.

„Saulės giesmė“ trunka apie valandą, ją sudaro septynios dalys. Keturios giedamos ir trys instrumentinės: „Alvernos kalno paukštelis“, „Pamokslas broliams paukščiams“ ir „Šv. Pranciškaus paukšteliai“. Pasak autoriaus, jis sumanęs žmogaus balsu, garsažodžiais pamėgdžioti paukščių giesmes.

Prieš 20 metų didelės apimties sakralaus kūrinio, tinkamo bažnyčiai, nebuvo. Vidmanto Bartulio „Requiem“ (1989), Felikso Bajoro „Mišios“, Vytauto Miškinio ir kitų kompozitorių muzika labiau derėjo koncertinei scenai.

O A. Martinaičio oratorija sumanyta kaip misterija. Kompozitorius domėjosi viduramžių vaidinimais, kurie siejo procesijas, giedojimus. Tad atliekant „Saulės giesmę“ nestigs „plastikos“, eitynių. Per „Pamokslą broliams paukščiams“, skambant muzikai, vienas pranciškonų vienuolis įkūnys šv. Pranciškų. Į šventovės vidų jis žengs nešinas narveliu su paukšteliu. Po bažnyčios skliautais judės vaikų procesija.

Įkvėpė ir suteikė jėgų

„Saulės giesmės“ muzika iš esmės grindžiama bažnytiniu ir liaudišku giedojimu. Ją persmelkia gamtiškojo sakralumo, kurį propagavo šv. Pranciškus, idėja“, – teigė kompozitorius.

Oratorijos skambesys artimas šv. Pranciškaus epochai – muzika asketiška, be „melodizmų“, neturtinga. „Skurdi, – pabrėžė kūrėjas. – Tačiau ji turi nepaprastą gelmę. Klausantis šiais laikais atrodo itin savita, išskirtinė. Šalia laisvos plastikos – paukščių giedojimo, improvizacijų – tarpsta griežtos, uždaros, vienuoliškos muzikinės frazuotės.“

Pasak A. Martinaičio, šv. Pranciškaus laikais Europoje kaip tik pradėtos rašyti mišios. Autoriaus dėmesį traukė kompozitoriai Guillaume'as de Machaut, Palestrina, Josquinas, Jacobas Obrechtas. Įkvėpė ir pasitikėjimo savo jėgomis suteikė šiuolaikinės vakarietiškos religinės muzikos kūrėjai Arvo Pärtas, Johnas Taveneris, Henrykas Góreckis, Gija Kančelis.

Bernardinų bažnyčiai Nacionalinės premijos laureatas A. Martinaitis dedikavo ir daugiau kūrinių: Šv. Pranciškaus litaniją, „Sanctus“, „Dievo garbinimas“, „Alleluia“. Taip kartu su „Saulės giesme“ iki 1996-ųjų atsirado visas jų ciklas „Pradžios ir pabaigos knyga“. „Rašydamas Bernardinų bažnyčiai mėginau sukurti savitas, į nieką nepanašias muzikines struktūras“, – sakė kompozitorius.

Žodžių šaltiniai

Kurdamas „Saulės giesmę“ A. Martinaitis perskaitė net penkis lietuviškus šv. Pranciškaus vertimus. Nė vienas jo netenkino, tekstai atrodė pernelyg daugiažodžiai, pernelyg savitai skambėjo poetinės vertėjų intonacijos. Tada brolis Benediktas pasirūpino pažodiniu vertimu – labai tiksliu, asketišku. Per kelis mėnesius atsirado patį autorių nustebinęs, netikėtas, lyg iš Dievo malonės padiktuotas kūrinys.

Šią vasarą triūsiant prie naujos "Saulės giesmės" redakcijos ant kompozitoriaus stalo buvo popiežiaus Pranciškaus enciklika „Būk pagarbintas“. Kūrėjas į oratoriją ketino įterpti dvi joje esančias maldas. Vėliau tokio sumanymo atsisakė.

Tačiau enciklikos pasirodymas, A. Martinaičio manymu, labai siejasi su šv. Pranciškaus Asyžiečio asmenybe, kūrinijos garbinimu. „Popiežius juk turėjo pasiremti kuriuo nors iš šventųjų, šventais saitais susijusių su gamta, – svarstė kompozitorius. – Ir pats ieškau artumos su ja. Matau, kad šv. Pranciškaus žodžiai „atsitrenkia“ į mūsų laikus, pildosi kaip tik dabar. Bankomatas žmogui tampa altoriumi, mobilusis telefonas – maldaknyge. Labiau tikime buities daiktais nei gamta, nebematome medžių, nebegirdime paukščių.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"