Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

A. Matelio nuostabieji „lūzeriai“ ir jų planeta

 
2017 09 12 14:00
Filmas "Nuotabieji lūzeriai. Kita planeta" - ne apie nugalėtojus, bet apie prakaitą liejančius ir šešėlyje liekančius sportininkus. Kadras iš filmo

„Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ („Wonderful Losers. Different World“) – taip vadinsis lietuvių režisieriaus Arūno Matelio naujausias filmas, pasakojantis apie žmones, kurie sąmoningai atsisako pergalės skonio dėl kitų triumfo, nors rizikuoja sveikata ir gyvybe, alina save.

„Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ – tai kitoks žvilgsnis į profesionalų dviračių sportą ir itin sudėtingas bei populiarias varžybas pasaulyje „Giro d'Italia“. Per jas vienas svarbiausių vaidmenų tenka dviračių sporto vienuoliams, dviratininkams, pasirengusiems iškęsti pačius sunkiausius iššūkius dėl savo komandos lyderio pergalės.

Ne apie nugalėtojus

Režisierius, pristatantis žiūrovams ambicingą ir pasaulyje nepaprastai laukiamą kino juostą, anot italų dienraščio „La Repubblica“, renkasi labai rizikingą ėjimą – kurti filmą ne apie nugalėtojus, bet apie prakaitą liejančius ir šešėlyje atsiduriančius sportininkus.

„Mane intrigavo suprasti tuos, kurie lieka antri, nors galėtų būti pirmi, kurie renkasi tapti kitų ginklanešiais. Atrodytų, didesnio paradokso negali būti – jie metų metus alina save, treniruojasi, tobulėja, ir tik tam, kad galėtų aukotis dėl kitų pergalės. Dar prieš pradėdamas filmuoti mąsčiau, jog tai universali tema. Sąmoningas pasiaukojimas kitam. Nesvarbu, apie ką kalbame – apie sportininkus, kurie atsisako ambicijų tapti nugalėtojais, porą, kurioje vienas aukojasi dėl kito karjeros, motiną, liekančią namie auginti vaikus, žmones, kurie atsisako savo gyvenimo, kad galėtų slaugyti sergančius tėvus. Ir, tiesą pasakius, nežinia, kas finale tampa tikraisiais nugalėtojais“, – sako A. Matelis.

Žvilgsnis iš vidaus

„Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ – sudėtingiausias ir rizikingiausias Europos dokumentinio kino projektas, nes 40 metų nė vienas režisierius neturėjo teisės su savo filmavimo grupe fiksuoti lenktynių iš vidaus. Būtent todėl italų žiniasklaida nuo pat pradžių nepaprastai domėjosi šios juostos kūrimo procesu. Režisierius juokauja, kad nė vienas ankstesnis jo filmas ar iškovoti prizai nesukėlė Italijoje tiek susidomėjimo, kiek „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“.

Pačiam A. Mateliui šios juostos filmavimas taip pat be galo reikšmingas įvykis. Ankstesni jo darbai buvo apdovanoti ir rodyti daugelyje prestižinių pasaulinių kino festivalių: Kanuose, Roterdame, Turine, San Paule, Oberhauzene, Amsterdamo IDFA, Leipcige, Maskvoje ir kituose. 2007 metais A. Matelis tapo pirmuoju Rytų ir Vidurio Europos režisieriumi, pelniusiu vieną svarbiausių kino industrijos apdovanojimų – Amerikos režisierių gildijos prizą „Už išskirtinius nuopelnus režisūrai“, o jo dokumentinis filmas „Prieš parskrendant į Žemę“ pripažintas geriausiu pasaulyje.

Ketverių metų pauzė

Tačiau tokio įvertinimo sulaukęs režisierius paskui net ketverius metus nežengė į filmavimo aikštelę. Tai stebino Amerikos režisierių gildijos narius. Jiems net dešimt metų teko laukti naujų A. Matelio darbų. „Ketverius metus negalėjau pradėti filmuoti naujos juostos. „Prieš parskrendant į Žemę“ atsirado iš skaudžios asmeniškos patirties. Atrodė, negaliu pasakoti naujos istorijos, kurios neišgyvenau, kuri nesusijusi su manimi. Daugybę kartų atvažiuodavau į filmavimo aikštelę ir išvažiuodavau, bet taip ir nepradėdavau dirbti. Tik filmo „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ idėja sugrąžino norą kurti. Dviračių sportas – neišsipildžiusi mano vaikystės svajonė“, – neslepia A. Matelis. Jo naujausioje juostoje žiūrovai ras daug asmeninės režisieriaus patirties, perteiktos simboline kino kalba.

Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ – tai didžiausias bendras projektas Europoje. Filmą, inicijuotą režisieriaus A. Matelio ir „Studio Nominum“, kūrė net aštuonios šalys: Lietuva, Italija, Šveicarija, Airija, Šiaurės Airija, Latvija, Ispanija ir Belgija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"