Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

A. Pärtas: tilindžiuojanti siela

 
2015 10 16 6:00
Arvo Pärtas
(kairėje) ir Pietų Afrikos Respublikos dramaturgas, režisierius Atholas Fugardas, atsiėmę
Japonijos imperatoriškąsias kultūros premijas. 2014 metai.
Arvo Pärtas (kairėje) ir Pietų Afrikos Respublikos dramaturgas, režisierius Atholas Fugardas, atsiėmę Japonijos imperatoriškąsias kultūros premijas. 2014 metai. AFP/Scanpix nuotrauka

Tai vienoje, tai kitoje šalyje suplevėsuoja Estijos vėliava – Arvo Pärto garbei. Vėliavos ir tintinnabuli A. Pärto aštuoniasdešimtmečiui. Nekeista, nes šio esto muzika pastaruoju metu pasaulyje grojama dažniausiai (iš gyvųjų kompozitorių).

Jo sukaktį minės ir „Gaida“, aktualios muzikos festivalis (šiemet 25-asis), didžiausias Baltijos šalyse, svarbiausias Lietuvoje šiuolaikinės muzikos forumas. Spalio 28 dieną sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje choras „Jauna muzika“ atliks penkis vokalinius A. Pärto kūrinius: „Da Pacem Domine“, „Summa“, „Magnificat“, „The woman with the alabaster box“ ir „Tribute to Caesar“. Antroje koncerto dalyje skambės lietuvių kompozitorės Justės Janulytės „Švytėjimas“. Kūrinio premjerą autorė dedikuoja savo guru A. Pärtui 80-ojo gimtadienio proga. „Tam tikri „Švytėjimo“ elementai turi sąsajų su kompozitoriaus „Passio“, vienu didžiausių mano muzikinių potyrių apskritai“, – sako J. Janulytė.

Nuodėmė ir atleidimas

Nedideliame Estijos mieste Rakverėje stovi berniuko su dviračiu skulptūra. Tai paminklas A. Pärtui. Kompozitorius su šeima dalyvavo jo atidarymo ceremonijoje. Vaikystėje būsimoji garsenybė dviračiu važinėjo aplink turgaus aikštę ir klausėsi per garskiakalbius transliuojamų koncertų. Apie A. Pärto, kaip ir Wolfgango Amadeaus Mozarto, vaikystę jau pasakojamos legendos.

Šiuolaikinę klasikinę, sakraliąją A. Pärto muziką mėgsta ir supranta (ar tariasi suprantą) įvairiausių šalių muzikai ir melomanai. Pasak autoriaus, muzika, garsas ir tyla yra tai, kas prieinama visiems, nesvarbu odos spalva, kultūriniai ar mentaliteto skirtumai. Muzikologai A. Pärto kūrybą apibrėžia kaip minimalizmą ar jam labai artimą reiškinį. Beveik prieš 40 metų gilindamasis į grigališkąjį giedojimą, senąją vokalinę polifoniją, kompozitorius sukūrė savo meditatyvų ir mistišką stilių – tintinnabuli (lotyniškai tintinnabulum – „varpelis“): čia garsai kaip skambantys varpai įvairiai susišaukia, papildo vienas kitą arba yra vienas kito aidas, paskui – to aido aidas. Paprasti ritmai, nesudėtinga harmonija, pavieniai nepadailinti tonai ir elementarūs trigarsiai. Įvadu į šį stilių laikomas 1976-ųjų opusas „Für Alina“. Kompozitorius aiškina poetiškai ir kone teologiškai: tai kaip nuodėmė ir nuodėmės atleidimas, kaip džiaugsmo ašarų šaltinis, bet ir skaudūs dygliai. Išgyvenęs gilią asmeninę krizę, A. Pärtas priėmė stačiatikių tikėjimą.

Septyni lagaminai

Kad A. Pärto muzika įkvepia, liudija ir J. Janulytės prisipažinimas. Estų kompozitorius dažnai net nebe giriamas, o tiesiog šlovinamas. Jo kūriniai skamba daugybėje kino filmų ir teatro spektaklių, juos mielai renkasi šiuolaikiniai choreografai statydami baletus ar miniatiūras. Yra ne vienas ir ne du filmai apie A. Pärtą, kelios knygos, jo kūrybai skiriamos konferencijos, seminarai, paskaitos. Pats kompozitorius visą gyvenimą dirbo daug ir produktyviai – kiekvieną dieną. Taigi ir čia galioja įprastinė formulė: didelis talentas ir didelis darbštumas. O laimingas likimas? Sovietijoje tokie žmonės – didžio talento ir didžios dvasios – buvo laikomi pavojingais. Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje A. Pärto muzika praktiškai buvo draudžiama atlikti.

1980 metais A. Päarto šeimai (su dviem mažais vaikais) buvo leista išvykti iš Sovietų Sąjungos (gal labiausiai padėjo, kad kompozitoriaus žmona Nora – žydė). Septyniuose lagaminuose jie vežėsi natas ir garso įrašus, kuriuos išklausyti panoro budrieji pasieniečiai.

Estijos 100-mečiui

Emigracija baigėsi 2010-aisiais. Iš Berlyno šeima grįžo į Estiją. Įsikūrė netoli Talino (35 kilometrai), pušynuose prie jūros. Įkūrė Arvo Pärto centrą, kurio tikslas – kaupti, sisteminti ir tyrinėti kompozitoriaus palikimą. Centras tebesikuria, o pastatas pavadintas Alinos vardu, simbolizuojančiu naują A. Pärto muzikos pradžią. Pats kompozitorius dalyvauja tvarkant didžiulį archyvą – komentuoja ir konsultuoja. Jis ne tik rašo naujus kūrinius, bet ir taiso ar aranžuoja ankstesnius. Centrui vadovauja jaunesnysis kompozitoriaus sūnus. Vyresnysis – valdybos narys.

Estijos vyriausybei, kaip ir įvairių šalių mecenatams, garbė remti tokį centrą. Bet jam jau per ankšta dabartinėse patalpose. Pernai Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas paskelbė projektų konkursą naujam centro pastatui. Dalyvavo kelios dešimtys architektų iš viso pasaulio, o žiuri tinkamiausiu pripažino ispanų projektą. Statybos darbai prasidės kitais metais, o atidarymo tikimasi 2018-aisiais, kai Estija švęs savo valstybės šimtmetį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"