Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

A. Patamsio žvaigždės ir žvaigždynai

 
2017 07 05 12:00
Parodos autorius prisimena, kaip dėstytojas dar pirmame kurse įspėjo: „Manote, bus lengva? Keramika – labai sunki.“
Parodos autorius prisimena, kaip dėstytojas dar pirmame kurse įspėjo: „Manote, bus lengva? Keramika – labai sunki.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pamėnkalnio galerijoje veikia Algimanto Patamsio įnoringos ir kaprizingos keramikos paroda „Anapus švytėjimo“. A. Patamsio darbo technika – kristalinė glazūra, tokių kūrinių – kristalų – paviršius subtiliai švyti. Tačiau pati technika – reta, sudėtinga ir unikali.

Tokiu būdu A. Patamsis kuria ir urnas. Parodą „Ugnies snaigės“ buvo surengęs Kėdainių krematoriume. „Visa apimanti visata man yra gyvenimo ir kūrybos stimuliatorius, atskleidžiantis būties prasmę, – svarstė autorius ir prieš šią parodą. – Amato paslapčių įsisavinimas, nuolatiniai formos ir glazūros ieškojimai žadina vaizduotę ir leidžia kurti visiškai naują tikrovę.“

Kristalų receptas

A. Patamsis – vienintelis keramikas, Lietuvoje kuriantis kristalinės glazūros kūrinius. Antras lietuvis, Kęstutis Mikėnas, gyvena ir kuria JAV. Baigęs savo amato studijas Algimantas dar buvo pamėgęs kietąjį porcelianą. Paskui, vienas pirmųjų ėmėsi kristalinės glazūros technologijos – vienos sudėtingiausių ir kaprizingiausių iš visų glazūrų. Iki šiol ją tobulina.

Pasaulyje A. Patamsio kolegų taip pat nėra daug – vos keli šimtai. „Turbūt dauguma jų dar bando šią techniką, o tų, kurie pasinėrę nuo seno – apie pusantro šimto. Kiti pabando ir nustemba, kaip sunku, – pasakojo keramikas ir paaiškino: – Prie meno prisideda mokslas – reikia mokėti parinkti degimo ir aušinimo temperatūrą, kiekvienas keramikas šią nuostabią glazūrą pasigamina pats (cinkas, titanas, silicis – taigi chemija!) ir kiekvienas turi savo receptą. Jį visi gražiai nutyli. Bando vienas kito pasiklausti sudėties, bet patys visko neatskleidžia.“

„Kiekvienas keramikas šią nuostabią glazūrą pasigamina pats ir kiekvienas turi savo receptą. Jį visi gražiai nutyli.“

Kiekviena vaza unikali

Krosnyje degant ir paskui aušinant kristalinę glazūrą jos paviršiuje atsiranda piešinių, raštų ar ornamentų. Kaskart galima tik nuspėti, koks bus kristalų dydis ar kokį indo plotą jie apims. Kūrinį pakartoti – labai sunku. „Galima pakartoti formą arba spalvą. Piterio Pauliaus Rubenso paveikslą galima nukopijuoti, o kristalinės glazūros raštai kaskart skiriasi, niekada nežinai, kur išaugs kristalas. Pasidėjai tokią vazą, ir turi vienintelę pasaulyje“, – tikino pašnekovas.

Krosnį Algimantas susimeistravo pats. Ji stovi namų palėpėje. Vienu metu joje dega po vieną kūrinį. Temperatūra reikalinga aukšta – 1250–1350 laipsnių. Tokioje išsilydo net akmuo. Kaip žino, kad kūrinys pavyko? „Pats įdomiausias procesas: atidarau krosnies duris (kaip duris į kosmosą) ir matau: pavyko arba ne, – sakė jis. – Norisi kuo greičiau sulaukti, kol krosnis atauš, įlįsti ir pasižiūrėti. Išlaukti (keturias ar šešias valandas) reikia, kitaip suskils. O tuomet po didelio įdėto darbo paimu dar šiltą kūrinį ir pamatau jo raštus.“

Švytėjimas anapus

Parodose A. Patamsis dalyvauja nuo 1979 metų. 2013-aisiais galerijoje „Arka“ surengė retrospektyvinę parodą. Šį kovą dalyvavo grupinėje keramikų parodoje „Kuo gyvenu“ Kėdainių Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje. Pernai rudenį taikomojo meno mugės „CraftVilnius“ metu vedė kūrybines dirbtuves – mokė dekoruoti lipdinius.

Keramikos amato jis moko ir suaugusiuosius, turinčius proto negalią, sostinės dienos centre „Mes esame“. Prie jo Algimantas prisidėjo 2000-aisiais. „Čia žmones reikia mokyti nuo pradmenų, dažnai – kiekvieną dieną iš naujo. Bet jie – geriausi mokiniai. Nuoširdūs, imlūs, klauso patarimų, nesiskundžia. Ir labai mėgsta keramiką – negali sėdėti namie, ateina, lipdo, bendrauja. Tuo užsiimti gali nuo ryto iki vakaro“, – kalbėjo Algimantas.

Pamėnkalnio galerijoje eksponuojamos jo dekoratyvinės vazos ir lėkštės. Jos pavadintos dangaus kūnų vardais: žvaigždynų (Lacerta (Driežo), Lyra) ir ryškiųjų žvaigždžių milžinių (Adara, Mirakas, Rigelis ir kitos). „Žinote kodėl? Ir vasarą ir rudenį, kai tik giedras dangus, stengiuosi žiūrėti į dangų. Kai visi sugula miegoti, išeinu į savo terasą ir bendrauju su žvaigždynais. Nėra nieko maloniau, – svarstė keramikas ir palygino: – Kristalai kaip žvaigždės sužiba, paviršiuje susiformuoja galaktikos. Visata – neaprėpiama, nežinai, kas yra anapus. Nežinai ir kas išeis kūryboje – kuri naują tikrovę, bet dar nesi tikras, kokia ji bus ar kokį rezultatą išvysi, kai krosnis atauš.“

Skirta grožėtis

Kristalinės glazūros techniką atrado prancūzai. Ją mėginta paversti ir masinės gamybos produktu, tačiau nesėkmingai – technologija per sudėtinga tradicinės, industrinės keramikos gamintojams.

O A. Patamsis, šią technologiją puoselėjantis jau kelis dešimtmečius, save yra pavadinęs kristalų glazūros vergu. „Jau negaliu nė dieną atsitraukti – pakliuvau. Vis galvoju: gal rytoj bus dar gražiau? O poryt dar gražiau? Sustoti nebeįmanoma“, – šypsojosi jis.

Algimanto pamėgta keramikos forma – lašo pavidalo vaza. Ant tokios gražiausiai išsidėsto kristalai. „Padarau siaurą kakliuką. Daugelis klausia: „Kodėl? Nieko negalima pamerkti.“ Būtent todėl ir darau siaurą vazą – ji skirta ne gėlėms (tokią galima ir parduotuvėje nusipirkti), o grožėtis“, – kalbėjo keramikas.

Sudėtingas glazūravimo būdas vis dar keičiasi, atsiranda technologinių naujovių. Naujausia tendencija – keramikai pamėgo redukciją. „Metalo oksidas pakeičia savo spalvą. Pavyzdžiui, vario oksidas oksiduojant yra žalios spalvos, redukuojant – raudonos. Taigi visi pamėgo neįprastą, naują, platesnę spalvų gamą“, – aiškino menininkas.

Juodieji kristalai

Atradimais keramikai dalijasi. A. Patamsis su kadaise bendrą parodą surengusiu K. Mikėnu iki šiol bendrauja. Architektas, keramikas K. Mikėnas yra sakęs, kad ne jis, o krosnis „dekoruoja“ kūrinius. Jis pats esąs ne toks didelis menininkas, kad dekoruotų keramiką.

Kristalinės glazūros meistrai mėgino atrasti juodąjį kristalą. Jį išgavo redukcijos technika. „Atrado, išbandžiau ir aš. Bet, pasirodo, vargti neverta – nėra didelio efekto. Juoda – niūri spalva“, – šypsojosi A. Patamsis, kuriam gražiausios – žalių kristalų vazos.

A. Patamsio paroda „Anapus švytėjimo“ Pamėnkalnio galerijoje veiks iki liepos 11 dienos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"