Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Advento meditacijos su Algimantu Švėgžda

 
2016 12 06 6:00
Iš ciklo "Rudens meditacijos". Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Čiurlionio namai Vilniuje advento laikotarpiu kviečia į Algimanto Švėgždos (1941–1996) grafikos ir piešinių parodą „Rudens ir žiemos meditacijos“. Kiekvieną šeštadienio popietę Čiurlionio namuose bus ir daugiau adventinių renginių.

„Šiemet adventiniai renginiai planuoti pirmiausia galvojant apie A. Švėgždą. Vienam talentingiausių lietuvių dailininkų šiemet būtų sukakę 75-eri, tačiau dėl sunkios ligos jo nebėra tarp mūsų jau 20 metų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Čiurlionio namų projektų koordinatorė Nida Gaidauskienė.

Čiurlionio namuose surengta jau ketvirtoji A. Švėgždos paroda. Pasak kultūrologės N. Gaidauskienės, A. Švėgžda žavėjosi M. K. Čiurlioniu. Jam yra skyręs ir paveikslą „Hommage a Čiurlionis“. Lankydamasis Druskininkuose, M. K. Čiurlionio gimtosiose vietose, 1994 metais sukūrė 11 dalių pastelių ciklą „Čiurlionio obelys“ ir pastelių triptiką „Raigardas“. Tokiu pat pavadinimu pastelių triptiką 1907 metais yra sukūręs ir M .K. Čiurlionis. A. Švėgžda buvo M. K. Čiurlionio draugijos narys. Norėjo būti jos tarpininku ir Vokietijoje, kur gydėsi nuo 1982 metų.

Parodoje „Rudens ir žiemos meditacijos“ eksponuojami darbų ciklai, A. Švėgždos sukurti jau gyvenant Vokietijoje. Į ekspoziciją įtrauktos „Rudens meditacijos“, „Žiemos meditacijos“, šešių paveikslų ciklas „Mano burtai“, taip pat iliustracijos Marcelijaus Martinaičio „Kukučio baladėms“. Parodoje taip pat yra A. Švėgždos asmeninių daiktų, jo mėgta bandonija, darbo įrankiai, ir Antano Sutkaus sukurti dailininko fotoportretai.

Iš gilesnių būties apmąstymų

„Adventiniu laikotarpiu norisi susitelkti gilesniems būties apmąstymams, – pabrėžė parodos kuratorė Ona Židonytė. – Anksti sunkiai susirgęs menininkas ir toliau valingai kūrė. Sunkiai pakildamas iš lovos piešė tai, ką matė pro langą ar kas buvo padėta ant kėdės, rašė eilėraščius, laiškus bičiuliams ir artimiesiems. A. Švėgždos egzistencinis matymas artimas M. K. Čiurlionio kūrybai. Ne veltui būdamas Druskininkuose, įkvėpimo sėmėsi iš „čiurlioniškos“ gamtos, o pokalbiuose su draugais dažnai minėdavo M. K. Čiurlionį. A. Švėgždos darbų erdvė – kerinti. Kiekviena šakelė, gilė ar vaisius nupieštas su meile ir atida vaizduojamam objektui. Stebina piešinių atlikimo kruopštumas, noras kuo tiksliau perteikti daikto formą, apimtį, faktūrą ir ... dvasią.“

Kai kurie darbai iš ciklų „Rudens meditacijos“, „Žiemos meditacijos“ dažniau matyti, tačiau yra ir retai eksponuotų arba visai neeksponuotų etiudų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę A. Švėgžda vertingiausias savo kūrinių kolekcijas dovanojo Lietuvos dailės muziejui, Vilniaus dailės akademijai, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio muziejui, Telšių „Alkos“ bei Šiaulių „Aušros“ muziejams.

Parodos eksponatai – ciklas „Mano burtai“, ofortai – pasiskolinti iš Kauno Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus grafikos sektoriaus rinkinių. Vilniaus dailės akademijos biblioteka paskolino archyvinę medžiagą: laiškus, eilėraščius, cinko plokštes. Vilniaus dailės akademijos muziejus – piešinius, eskizus, asmeninius daiktus. Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų atkeliavo M. Martinaičio knygų „Kukučio baladės“ antrasis ir trečiasis leidimai.

A. Švėgždos 1983-1984 metais Berlyne piešti autoportretai.

Įžengiant į M. K. Čiurlionio pasaulį

Tik darbo dienomis duris lankytojams atveriantys Čiurlionio namai adventiniu laikotarpiu bus atviri ir šeštadienio popietėmis nuo 15 valandos. Pirmoji advento popietė praėjusį šeštadienį buvo skirta visai šeimai. Knygos „Šiandien karaliai mums pasakas seka“ autoriai Milda Pleitaitė ir Kazimieras Momkus tokio pat pavadinimo meniniame edukaciniame renginyje skaitė savo sukurtas pasakas M. K.Čiurlionio paveikslų motyvais. Poetiniais tekstais, lavinančiais jaunųjų klausytojų vaizduotę, smuiko mokytoja M. Pleitaitė ir informacinių technologijų specialistas K. Momkus, nuo jaunystės rašantis poeziją, kvietė įsiklausyti, ką tarpusavyje šnabždasi karaliai, savo delnuose laikydami saulę, ką šnara lietus, kaip šoka snaigės.

„Pažintį su M. K. Čiurlioniu, didžiu dailininku ir kompozitoriumi, reikia pradėti nuo mažens, todėl ir kilo mintis jo kūrybą pristatyti vaikams. Ne tik susipažinti su M. K.Čiurlioniu, bet ir išmokyti žiūrėti į jo sudėtingus paveikslus, – sakė Čiurlionio namų edukacinių programų vedėja ir parodų koordinatorė M. Pleitaitė. –Pasakas supranta ir mėgsta visi – nuo mažiausių iki vyriausių. Taip atsirado 12 pasakų pagal atskirus M. K. Čiurlionio paveikslus.“

Popietėje taip pat skambėjo M. K. Čiurlionio sesers Jadvygos Čiurlionytės prisiminimais grįsti pasakojimai apie dailininko ir kompozitoriaus vaikystę. Smuikininkės M. Pleitaitės su sūnumi Adomu Polovecu (fortepijonas) atliekama M. K. Čiurlionio muzika lydėjo animuotus M. K. Čiurlionio paveikslų vaizdus, padedančius vaikams labiau įsijausti, įžengti į menininko pasaulį.

Knyga „Šiandien karaliai mums pasakas seka“ išleista praėjusių metų pabaigoje ir toks meninis edukacinis renginys visai šeimai Čiurlionio namuose vyko jau ne pirmą kartą. Programa taip pat buvo pristatyta Kaune ir Druskininkuose. Ji įtraukta į Lietuvos valstybės šimtmečio renginių programą, planuojama parodyti ir užsienio lietuviams.

Smuikininkės Mildos Pleitaitės su sūnumi Adomu Polovecu (fortepijonas) atliekama M. K. Čiurlionio muzika lydėjo animuotus M. K. Čiurlionio paveikslų vaizdus.

Laukiant Kalėdų palaimos

Ateinantį šeštadienį per adventinę programą „Vidury lauko grušala stovi...“ bus galima išgirsti pietų ir pietryčių Dzūkijos – M. K. Čiurlionio gimtojo regiono – adventinių ir kalėdinių dainų. Jas atliks ir apie dainų semantiką papasakos etnomuzikologė Vilma Merkytė.

Pasak Čiurlionio namų projektų koordinatorės kultūrologės Nidos Gaidauskienės, žmonės prieš šventes noriai ieško tokios vietos, kur galėtų pabūti kartu, susikaupti, maloniai praleisti laiką.

Dzūkijos kaime tarp Merkinės ir Druskininkų prabėgo ir V. Merkytės vaikystė. Dzūkiškas dainas ji dainuodavo kartu su savo bobule. Jau studijuodama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje etnomuzikologė sutiko antrą savo mokytoją – garsų dzūkų dainininką Petrą Zalanską, kilusį iš Mardasavo kaimo. Rinkdama dainuojamąjį folklorą V. Merkytė labai pamėgo kalėdines dainas ir dabar adventas jai – mėgstamiausias metų laikas, kai tas dainas mielai dainuoja.

Dar po savaitės, gruodžio 17 dieną 15 val., Čiurlionio namai pakvies į literatūrinę muzikinę popietę „Kalėdų palaima“. Programą parengė aktorė Dalia Michelevičiūtė ir pianistas Rokas Zubovas. Skambės M. K.Čiurlionio muzika ir ištraukos iš Šventojo Rašto Psalmių, popiežiaus Benedikto XVI apmąstymų, taip pat Liongino Kunevičiaus, Adamo Zagajewskio, Juditos Vaičiūnaitės, Donaldo Kajoko ir Vainiaus Bako poetiniai tekstai.

Gruodžio 19 dieną 18 val. – baigiamasis advento ciklo renginys, skirtas A. Švėgždos parodos uždarymui. Vakare aktorius Aleksas Kazanavičius skaitys M. Martinaičio „Kukučio balades“. Taip pat skambės A. Švėgždos eilėraščiai – kol kas dar neskelbti, iš rankraščių. Tačiau jie įtraukti į Dailės akademijos dabar rengiamą A. Švėgždos kūrybą išsamiai pristatantį albumą.

Iš ekspozicijos bus išimta ir dailininko bandonija. Tarp atliekamų kūrinių – Vytauto Kernagio melodijos M. Martinaičio „Kukučio baladėms“. Šiemet pažymime poeto 80-ąsias gimimo metines.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"