Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Aistra vargonams – iš mokyklos laikų

 
2017 05 28 14:00
Sutuoktiniai Sverdiolai - vargonininkas Dainius ir muzikologė Dalia - neskaido verslo ir koncertinės veiklos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vargonininkas Dainius Sverdiolas per du dešimtmečius Lietuvoje įrengė daugiau kaip penkias dešimtis vargonų. Muzikas juokauja, kad jo įkurtos firmos „Organum“ veikla labai egoistiška – nori groti vargonų muziką visose įmanomose vietose.

Šiais metais D. Sverdiolo įmonei „Organum“ sukanka dvidešimt metų. Ta proga jis perkėlė veiklą į naują saloną. Be verslo reikalų, muzikas ir aktyviai koncertuoja. Vargonininko įmonė Lietuvoje atstovauja pasauliniams fortepijonų gamintojams „Steinway & Sons“, „Samick“, „Petrof“ ir vargonų firmai „Allen Organ Company“.

„Rudenį pasirašėme atstovavimo sutartį ir su „Yamaha“ akustinių fortepijonų gamintojais. Tai tikrai svarbi kompanija. Ji gamina itin kokybiškus instrumentus, skirtus ne tik prestižinėms koncertų salėms, bet ir platesnei auditorijai“, – pasidžiaugė D. Sverdiolas.

Atvirų fortepijonų dienos

Naujame sostinės verslo centre „B Nordic 26“ įsikūrusiame salone, pasak D. Sverdiolo, jis rado tinkamą vietą savo specifinei veiklai plėtoti, o kartu – galimybę rengti fortepijono ir vargonų muzikos koncertus.

„Vakarais, po darbo valandų, verslo centro kavinėje mes galime koncertuoti. Tiesiog išnešame baldus, pastatome kėdes ir turime salę, kurioje telpa 150 žmonių, net – balkoną. Esame taip suplanavę, kad joje dominuotų fortepijono muzika ir kameriniai, klasikiniai bei džiazo koncertai“, – pasakojo D. Sverdiolas.

Pirmasis koncertų ciklo „Atvirų fortepijonų dienos“ renginys jau įvyko. Publikai pasirodė pianistės Mūza Rubackytė, Šviesė Čepliauskaitė, klavesinininkė Vaiva Eidukaitytė-Storasienė ir pats salono šeimininkas vargonininkas D. Sverdiolas.

„Norėjome plačiau pristatyti salono instrumentus, tad pasikvietėme geriausius savo srities muzikantus. Atskleidėme klavesino galimybes, parodėme senovinį fortepijoną, pagamintą maždaug 1860 metais. Jį įsigijau Vokietijoje. Tai vienas iš nedaugelio pasaulyje instrumentų, kuriuo grojama iki šiol. Šis fortepijonas – didžiulė vertybė ir retenybė. Tokio senumo instrumentai paprastai jau būna likę tik kaip gražūs antikvariniai baldai, kuriais muzikuoti nebeįmanoma. Buvo labai malonu pristatyti fortepijoną besidomintiems pianistams. Juk jie per romantinės muzikos vakarus galėtų groti autentišku Frederiko Chopino, Roberto Schumanno, Franzo Schuberto laikų instrumentu. Modernus fortepijonas – puiku ir žavu, tačiau šis instrumentas išlaikęs to meto skambesį. Jo vidus įrengtas pagal visai kitą technika, kuri dabar jau nebenaudojama“, – entuziastingai aiškino vargonininkas.

Specialiai šia proga kompozitorius Šarūnas Nakas sukūrė savitą himną fortepijonui, klavesinui ir vargonams.

Jo atlikimas, ko gero, pateks į Lietuvos rekordų knygą. Jau prieš kurį laiką parašytą kūrinį „Merz-Machine“ kompozitorius praplėtė, atnaujino. Dabar jo pabaigoje vienu metu groja aštuoniolika pianistų.

„Nors vargonuoju jau ne vieną dešimtmetį, dar turiu išmokti daugybę dalykų.“

„Visi salone esantys instrumentai skambėjo vienu metu. Šarūnas stovėjo dviejų salių tarpduryje ir dirigavo atlikėjams. Reginys ir skambesys buvo neįtikimai įspūdingi, tad labai tiko mūsų salono atidarymo šventei“, – prisiminė D. Sverdiolas.

Vargonų paviliotas

Įmonę „Organum“ jis kūrė siekdamas plėsti ir populiarinti vargonų muziką. Tarpininkavo įvairioms bažnyčioms įsigyjant vamzdinius ar elektroninius vargonus, pargabenant senovinius instrumentus iš Vokietijos, rūpinosi išlikusiųjų taisymu, atnaujinimu. Muziko pastangomis iš Vokietijos, Švedijos ir Anglijos į Lietuvą buvo perkelta apie dešimt vamzdinių vargonų, tarp jų – Šv. Kazimiero bažnyčios vargonai, kurie šiuo metu yra vienas pagrindinių koncertinių instrumentų Lietuvoje.

„Toje bažnyčioje vyksta Kristupo vasaros festivaliai, įvairūs koncertai ištisus metus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio konkurso vargonininkų turas. Anksčiau mes, vargonininkai, jautėme didžiulį grojimo badą, nes iš sovietinių laikų buvo likę vos keletas vargonų: vieni – Filharmonijoje, kiti – Arkikatedroje, Mažojoje baroko salėje, Kauno sobore ir Klaipėdos universiteto salėje.

Rekordo vertas įvykis - kompozitoriaus Šarūno Nako "Merz-Machine" aštuoniolika instrumentų atliko Lietuvos pianistai. Asmeninio albumo nuotrauka

Tik ten vykdavo tokios muzikos koncertai. Lietuvos bažnyčiose vargonai naudojami kukliai – iš esmės tik kaip pritariamasis instrumentas giedotojams. Neturėjome nei tradicijų, nei tinkamų instrumentų. Per du dešimtmečius Lietuvoje pastatėme daugiau kaip penkias dešimtis vargonų. Motyvacija dirbti šį darbą – dvejopa. Viena vertus, reikia užsidirbti, nes visi norime valgyti; kita vertus, turiu daug vietų, kuriose galiu groti“, – šypsodamasis prisipažino D. Sverdiolas.

Vargonininkas prisiminė, kad dar mokydamasis M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje choro dirigavimo specialybės staiga devintoje klasėje pajuto nenugalimą trauką vargonams. Netrukus ėmė mokytis vargonuoti pas profesorių Leopoldą Digrį, vėliau tobulinosi Veimare (Vokietija), Harleme ir Alkmare (Nyderlandai). Pajuokavo, kad iki šiol jaučiasi kaip tas devintokas – griežti vargonais jam patinka lygiai taip pat, kaip ir pajutus pirmąjį impulsą šiam instrumentui.

„Buvo labai sunkių periodų, bet niekada nesigailėjau dėl savo pasirinkimo, – patikino vyras. – Nors vargonuoju jau ne vieną dešimtmetį, dar turiu išmokti daugybę dalykų.“

Dainiaus žmona muzikologė Dalia Tarailaitė-Sverdiolienė sakė, kad vargonų muzika labai atitinka jos sutuoktinio būdą: „Vargonai – tai tarsi architektūra muzikoje. Joje daugybė sluoksnių. Vargonininkas kartu yra ir grojamos muzikos kūrėjas, ne vien tik atlikėjas. Kažin ar rasi kitą instrumentą, kuris teiktų tiek galimybių interpretuoti.“

D. Sverdiolas aiškino, kad grieždamas vargonais atlikėjas imasi savitos kūrinio orkestruotės – lyg kompozitorius, parašęs kūrinį fortepijonui, vėliau bando pritaikyti jį visam simfoniniam orkestrui. Šių metų Kultūros naktį, birželio 16-ąją, D. Sverdiolas savo salone surengs koncertą ir atliks visą Olivierio Messiaeno kūrinių vargonams ciklą, kurį jau yra vargonavęs 1985–1986 metais Vilniaus Arkikatedroje.

Šeimos kelionės tapo darbu

Dalia minėjo, kad, be aistros muzikai, ypač vargonų, ją su Dainiumi sieja ir bendras pomėgis – kelionės. „Keliavome ir mūsų šeimos gyvenimo pradžioje, prieš 23 metus, kai reikėjo spausti kiekvieną litą. Po kelių tolimesnių išvykų supratome, kad poilsį ir darbą verta susieti – tai labai įdomu. Taip krovininis autobusėlis, kuriuo į Lietuvą atsiveždavome arba senus vargonus, arba kokius nors kitus instrumentus, tapo mūsų kelionių būstu“, – pasakojo muzikologė.

Mažieji pianistai taip pat laukiami salone - jie gali išbandyti visus čia esančius instrumentus. Asmeninio albumo nuotrauka

Pora savo autobusiuku yra pasiekusi ir Prancūzijos pietus, ir Atlanto pakrantę, keliaudama patyrė nemažai nuotykių. Kartą vos neįstrigo tunelyje Šveicarijoje, nes prieš pat įvažiuojant į jį prakiuro kažin kokia automobilio žarnelė. „Kad įveiktume daugiau kaip 15 km tunelį, Dainius iš vargonų dalių sumontavo reikiamą sistemą. Kai nuvažiavome tą atstumą, susiradome tikrus automobilio meistrus. Taigi, galima sakyti, vargonai mus tada išgelbėjo“, – juokėsi prisiminusi D. Sverdiolienė.

Dalios teigimu, vyras širdingai į savo gyvenimą priėmė dvi jos dukras iš pirmosios santuokos – Dalią ir Oną. Abi Dainiui tokios pat svarbios kaip ir bendra atžala Elena. Moteris pasigyrė, kad apsilankius vyresniosioms dukroms, kurios jau dovanojo jai du anūkus, sutuoktinis su dideliu džiaugsmu imasi rūpestingo senelio pareigų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"