Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Aktoriai augina jaunuosius kūrėjus

 
2015 10 18 6:00
Mokyklos tikslas – ugdyti kūrybiškumą, lavinti vaikų meninę raišką ir individualybę.
Mokyklos tikslas – ugdyti kūrybiškumą, lavinti vaikų meninę raišką ir individualybę. Asmeninio archyvo nuotrauka

Buvusi Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) ir Šiaulių dramos teatro (ŠDT) aktorė, atlikėja, muzikinių poezijos spektaklių autorė Donata Kielaitė kartu su kolega Jurgiu Valančausku iš trupės „Minimum“ įkūrė teatro studiją „Aš – tai mes“. Jauni mokytojai vaidybos meno moko vaikus, kurie Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje esančioje studijoje stato savo etiudus.

D. Kielaitė mokėsi teatro pedagogės Algės Savickaitės klasėje. Magistro studijose profesorė aktoriams dėstė pedagogiką – mokė, kaip mokyti. Tuo metu Donata dirbo Mažojoje teatro akademijoje su ikimokyklinio amžiaus vaikais, paskui – Jūratės Stauskaitės Vaikų ir jaunimo dailės mokykloje Vilniuje. „Prieš metus kilo mintis toliau eiti mokymo keliu. Susimąsčiau, kad pedagogo darbas, – kai mokytojas tarsi ištirpsta mokinyje, – nėra lengvas. Kaip sakydavo A. Savickaitė, išmokyti – neįmanoma, gali tik būti patarėjas žmogaus mokymosi kelyje“, – prisiminė Donata.

Donata Kielaitė ir Jurgis Valančauskas susipažino su spektakliais keliaudami po Lietuvą, kartu nusprendė imtis pedagoginės veiklos. /Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Donata Kielaitė ir Jurgis Valančauskas susipažino su spektakliais keliaudami po Lietuvą, kartu nusprendė imtis pedagoginės veiklos. /Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Per pamokas kuria savo etiudus

Atėję į pamoką Teatro, muzikos ir kino muziejuje vaikai susėda ratu, tuomet daro balso pratimus, pasimoko raiškaus, garsaus arba greito kalbėjimo, artikuliacijos. D. Kielaitės ir J. Valančausko sumanytas pratimas (labai neįprastas jų mokiniams) – pašūkauti. Pavyzdžiui, vaikai vieni kitiems praneša skambią žinią: „Žmonės, ateina pasaulio pabaiga!“

Po balso eina kūno lavinimas, mokomasi pajausti scenos partnerius. Didžioji pamokos dalis skiriama kūrybai – vaikai savarankiškai kuria etiudus, mažus spektaklius – jų siužetus, vaidmenis, kuriuos pripildo savų išgyvenimų.

Donata ir Jurgis dar mokykloje pradėjo mokytis vaidybos pagrindų ir savo mokiniams dėsto psichologinio teatro, Konstantinio Stanislavskio sistemos, pagrindus. D. Kielaitė iš Maskvos parsivežė kitą pratimą – scenoje vienas klausia: „Labas, ar aš čia patekau?“, o jam atsako: „Taip, čia.“ Kad nebūtų kur slėptis už išmokto monologo, veiksmą tenka sukurti ne tekstu, o žvilgsniu, judesiu. „Kaip sakė K. Stanislavskis, scenoje mokomės ne vaidinti, o būti. Mes diskutuojame, kalbamės apie tikrovę, kas skaudina, dalijamės slapčiausiais išgyvenimais, atradimais“, – kalbėjo Donata. Kadangi viskas, kas sukurta studijoje, – sugalvota pačių vaikų, kartais jie paprašo, kad etiuduose papildomus vaidmenis atliktų ir mokytojai.

„Minimum“ spektaklyje „Filopatris" Juozas Valančauskas vaidino senatorių.
„Minimum“ spektaklyje „Filopatris" Juozas Valančauskas vaidino senatorių.

Ugdo asmenybes

D. Kielaitė su J. Valančausku susipažino scenoje, o su spektakliais keliaudami po Lietuvą nusprendė kartu kurti „Aš – tai mes“. „Gyvenime visad viskas prasideda tada, kai atsiranda idėja ir susiburia kolektyvas. Mums abiems artima terapijos sąvoka – teatras yra puiki erdvė išsilaisvinti, nebijoti kvailioti, būti kuo tik nori“, – sakė Jurgis.

Pedagogų tikslas – ugdyti jaunuosius kūrėjus. Pasak jų, žmogus, laisvas scenoje, tampa kūrėju – ne tik teatro, bet ir savo gyvenimo. „Mokome vaikus pastabumo sau, kartu ir aplinkai, draugams, šeimai. Siekiame, kad jie taptų harmoningos asmenybės“, – teigė Jurgis, taip pat dėstantis mažiesiems darželyje „Po saule“, dirbantis su asocialių šeimų atžalomis. „Jų mažos transformacijos pasireiškia paprastais gestais. Viena užsispyrusi mergaitė į save bandydavo atkreipti dėmesį išdykaudama, trikdydama pamoką. Vienaip ir kitaip stengiausi su ja elgtis, galiausiai paprasčiausiai paklausiau: „Ar kas nors negerai?“ Ji apsipylė ašaromis ir pasakė, kad išvažiuoja jos mama. Kitas kuklus vaikas atsiveria garsiai ir drąsiai sušukęs, net save nustebina“, – tikino Donata.

Mokytojai ketina jaunuosius auklėtinius vestis į LMDT – parodyti, kas vyksta už teatro širmos, supažintinti su aktoriais. „Kad suprastų, jog jie – ne dievai, o paprasti žmonės. Akcentuojame ir darbą, kad gyvenimas savaime nesusikuria, tenka įdėti pastangų, tada jis sužydi“, – pridūrė Jurgis.

Autorinis Donatos spektaklis „Ku – kū“ su aktore Diana Anevičiūte Lietuvos teatro sąjungos scenoje.
Autorinis Donatos spektaklis „Ku – kū“ su aktore Diana Anevičiūte Lietuvos teatro sąjungos scenoje.

Muzika, tapyba ir žirgai

D. Kielaitė trejus metus dirbo Vilniuje, vėliau – Šiauliuose. Sukūrė muzikinį spektaklį „Kelionė“ pagal Juditos Vaičiūnaitės eiles, su kolege Diana Anevičiūte – spektaklį „Ku – kū“. Jam panaudojo Rimvydo Stankevičiaus ir Sauliaus Bareikio eiles, taip pat rašė scenarijų. Vaidina vaikams su teatru „Drevinukas“ ir dainuoja – šią vasarą festivalyje „Dpoezijos šaltinis“ debiutavo Donatos ir Romano Gorodeckij-Holms duetas.

Dainas D. Kielaitė kuria nuo mažens. Sako, poezija jai artima, nes gimsta subtiliais momentais, o užrašyta tampa išgyvenimų dienoraščiu. „Mano poezija yra akimirkos, jausmo, ir dailėje man artimas impresionizmas. Dėl to lengva per dainą nusikelti į praėjusį laiką, pagautą akimirką“, – šypsojosi ji.

Muzikos mokykloje atlikėja grojo pianinu, paskutinėse klasėse išmoko skambinti gitara. „Pagrindinis bardų muzikos įrankis“, – pabrėžė pašnekovė. Kitas jos pomėgis – tapyba – taip pat lydi nuo vaikystės.

„Minimum“ spektaklyje „Beatričė“ Juozas Valančauskas vaidino seną tėvą./Mikko Waltario nuotrauka
„Minimum“ spektaklyje „Beatričė“ Juozas Valančauskas vaidino seną tėvą./Mikko Waltario nuotrauka

Donata priklauso ir jojimo sporto klubui „Civinskų žirgai“, treniruojasi jo manieže. „Manęs yra klausę: „Varžyboms ruošiesi?“ Man patinka sportas, judėjimas, o žirgai – ypač jautrūs, intuityvūs ir vieni protingiausių gyvūnų – lengvai pajunta žmogaus nusiteikimą“, – pasakojo ji.

Pakeliauti po Lietuvą

Donata spalį gros Jaunimo teatre minint Eglės ir Gedimino Storpirščių studijos „Elementorius“ (ją kadaise pati lankė) jubiliejų ir per festivalį „Tai – aš“.

Autorinis Donatos spektaklis „Ku – kū“ su aktore Diana Anevičiūte Lietuvos teatro sąjungos scenoje.
Autorinis Donatos spektaklis „Ku – kū“ su aktore Diana Anevičiūte Lietuvos teatro sąjungos scenoje.

Jurgis yra Vilniaus universiteto teatro trupės „Minimum“ narys. Vaidinti pradėjo dešimties, o vyresnis su bendraminčiais Užupio gimnazijoje susibūrė į mokinių grupę. Patys kūrė spektaklius, su vienu jų, spektakliu žydų tema, važinėjo po mokyklas visoje Lietuvoje. „Tuo metu vaidinti nebuvo populiaru ar „kieta“, bet jaučiau tam vidinį stimulą. Pirmoji beveik profesionali patirtis didelėje scenoje uždegė“, – prisiminė jis.

Jurgis taip pat groja pianinu, gitara ir tūba, yra Donatos „Ku – kū“ garso režisierius, kuria dainas. „Mūsų kūryboje sąlyčio taškų daug ir žvilgsnis į ją bendras“, – pabrėžė Donata.

„Aš – tai mes“ mokytojai ketina etiudus ir su vaikais sukurtus spektaklius ateityje parodyti dideliam žiūrovui – pasirodymą surengti Adomo Mickevičiaus bibliotekoje, pakeliauti po Lietuvą, po festivalius. „Nors ir mokome asmeninio tobulėjimo ir būti savimi, teatras nuo viešumos neatsiejamas. Atsiskleisti tenka ir su jauduliu, ir nepakisti“, – šypsojosi D. Kielaitė, taip pat turinti viziją mokyklą dar labiau kreipti terapijos linkme.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"