Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Apdovanoti tarnaujantieji gėriui, kultūrai, Tėvynės ateičiai

 
Daivos Baronienės nuotraukos

Panevėžyje Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ apdovanota 16 garbių tautiečių, savo darbais kuriančių Lietuvos šiandieną ir jos ateitį.

Panevėžys – miestas, netoli kurio gimė, augo, brendo, kuriame gyveno, mokytojavo bei kurio kapinėse amžinojo poilsio atgulė viena garbiausių Lietuvos moterų, rašytoja, visuomenininkė, labdarė, bajorė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943).

Šios visomis savo galiomis Lietuvai tarnavusios asmenybės atminimo medaliu, kuriame įrėžtas jos raginimas „Tarnaukite Lietuvai“ kovo 30-ąją Panevėžyje apdovanoti 16 tautiečių, kruopščiu, kūrybingu, atsakingu darbu taip pat tarnaujančių savo šaliai.

Panevėžyje teikiamą medalį „Tarnaukite Lietuvai“ įsteigė Lietuvos Respublikos Seimas, šis medalis labiausiai nusipelniusiems žmonėms teikiamas nuo 2012-ųjų, o garbė jį įteikti tenka Seimo vadovui. Šių, 2017-ųjų metų medalio laureatus sveikinęs Seimui vadovaujantis Viktoras Pranckietis teigė, jog medalio įsteigimas bei jo įteikimas, atrodytų, paprastas, bet iš tiesų itin gilią prasmę turįs įvykis. Seimo vadovas pasidžiaugė galimybe įteikti 100-ąjį G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalį nuo šių apdovanojimų teikimo pradžios.

Kandidatų medaliui gauti vertinimo komisijos pirmininkas rašytojas Stasys Kašauskas sakė, jog komisija vertino nominantų veiklos kilnumą, padorumą, teisingumą, sąžiningumą, tolerantiškumą – t.y. tas vertybes, kurias ypač akcentavo ir kurias savo gyvenimu puoselėjo G. Petkevičaitė-Bitė. O komisijos išrinktus laureatus pirmininkas prilygino žvaigždėms, tačiau ne toms vienadienėms, sublyksinčioms televizorių ekranuose, o toms, kurios šviečia ištisus šviesmečius. „Jūs – G. Petkevičaitės-Bitės aprašyti ugnies stulpai, rodę kelią iš vergovės išėjusiai žydų tautai, žengiančiai per tyrus“, – sakė S. Kašauskas.

„Tada aš ir supratau, kad tam, kad ką nors nuveiktum, reikia įdėti labai daug darbo. O taip man paaiškėjo, kad gyvenimas žvyru, ne rožėmis klotas“

Šiųmetis G. Petkevičaitės-Bitės medalis „Tarnaukite Lietuvai“ už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą bei pilietiškumo ir demokratijos skatinimą skirtas rašytojui Mariui Ivaškevičiui, asociacijos „Talka tėviškei“ pirmininkui Sigitui Marčiukaičiui, Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkei Aistei Petrauskienei bei Jurbarko kultūros centro vadovei Danutei Samienei.

Atsiimdamas medalį S. Marčiukaitis sakė, kad pirmieji šio medalio link vedę žingsniai buvo tai, kad močiutė jį, dar visai mažiuką, prievarta liepdavo mokytis maldų, o jau paaugusį kunigas jį maldų mokė paklupdęs ant žvyro. „Tada aš ir supratau, kad tam, kad ką nors nuveiktum, reikia įdėti labai daug darbo. O taip man paaiškėjo, kad gyvenimas žvyru, ne rožėmis klotas“, – sakė laureatas. Vyriškis patikino, kad po Dievo ir artimųjų jam svarbiausia – Lietuva, kuriai tarnausiantis ir toliau.

Danutė Samienė pasisakė esanti Jurbarke gyvenanti aukštaitė ir pabrėžė tarnaujanti Lietuvai, nes mylinti ją su josios bėdomis, nelaimėmis, o taip pat ir džiaugsmais ir pripažino, kad tarnauti savo šaliai yra didžiulė laimė.

Aistė Petrauskienė teigė, jog Tėvynė – tai ta vieta žemėje, už kurią esame atsakingi, o ši žinia mus ir privalo paskatinti tarnauti savo šaliai. Ši laureatė pasidžiaugė medalį „Tarnaukite Lietuvai“ atsiimanti humanitarinių mokslų daktaro vardo gynimo išvakarėse. Rašytojas bei scenaristas M. Ivaškevičius atsiimti apdovanojimo neatvyko pasiaiškinęs, jog skrenda į Italiją, kurios nacionaliniame teatre bus statoma jo pjesė. „Neminėkit piktuoju“, – dėl nedalyvavimo paprašė rašytojas.

Už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą apdovanoti kultūros mecenatas ir fotografas Jonas Dovydėnas, „Rašytojų klubo“ direktorė Janina Rutkauskienė, Krasnojarsko geologijos ekspedicijos Centrinės laboratorijos vedėjas Saulius Sidaras bei Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Viktorija Skrupskelytė.

Filmuotoje medžiagoje Krasnojarske gyvenantis lietuvis teigė, jog nepaisant to, kad yra ištremtas, nuo Lietuvos nėra nutolęs ir su džiaugsmu tarnaujantis jai.

Išeivių šeimos atžala V. Skrupskelytė, mokslus baigusi prestižiniuose užsienio universitetuose, profesoriauja Kauno Vytauto Didžiojo universitete bei stipendijomis remia gabių studentų mokslus. Atsiimdama medalį profesorė teigė esanti labai dėkinga G. Petkevičaitei-Bitei, rodančiai, koks turi būti žmogus.

Tremtinių sūnus S. Sidaras į susirinkusiuosius itin gražia lietuvių kalba prabilo iš ekrano. Filmuotoje medžiagoje Krasnojarske gyvenantis lietuvis teigė, jog nepaisant to, kad yra ištremtas, nuo Lietuvos nėra nutolęs ir su džiaugsmu tarnaujantis jai (šis vyriškis organizuoja ekspedicijas į tremties vietas, lietuvių kilmės vaikams rengia vasaros stovyklas).

Menininkų akcijas vaikų globos namuose rengianti J. Rutkauskienė sakė dirbanti tam, kad jauniems žmonėms būtų gera Lietuvoje ir kad nesinorėtų iš jos išvykti. Iškilmėse nedalyvavusio J. Dovydėno laiškas skelbė, jog jis didžiuodamasis priima apdovanojimą ir linki, kad šis jam skirtas medalis ir kitus įkvėptų tarnauti Lietuvai.

Už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje G. Petkevičaitės-Bitės medaliu apdovanoti visuomenininkai Ona Burneikienė, Gediminas Kaluina, Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio –Žukausko muziejaus muziejininkas Raimondas Guobis bei Šiaulių Gegužių progimnazijos mokytojas Sergejus Staponkus. G. Kaluina, prisidėjęs prie to, kad buvusi Vilniaus Ivano Černiachovskio aikštė taptų Vinco Kudirkos aikšte, atsiimdamas medalį pabrėžė esąs jau 88-erių, bet, nepaisant to, kiek jėgos leis, pasižadėjo dirbti Lietuvos labui.

O. Burneikienė, savanoriškai puoselėjanti Jurbarko krašte esantį jau mirusios tautodailininkės Lidijos Meškaitytės memorialinį muziejų teigė, jog šiam darbui ją įkvepia meilė Lietuvai. R. Guobis sakė savanoriškai dirbantis su jaunimu, nes turintis siekį įdiegti jauniems žmonėms norą gyventi ten, kur gimė, pažinti savo tautą bei tarnauti jai.

S. Staponkus už medalį dovanojo savo darbovietei – Gegužių progimnazijai, anot jo paties, įdavusiai sparnus skrydžiui. Mokytojas prisipažino, jog ir jam pačiam sunku patikėti, kad medalis už tarnavimą Lietuvai įteikiamas būtent jam – paauglystėje buvusiam neklaužadai, daugiabutyje sukėlusiam gaisrą, buvusiam įrašytam į policijos įskaitą.

Apdovanojimą už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes, pelnė Punsko leidyklos „Aušra“ direktorius, poetas, vertėjas ir publicistas Sigitas Birgelis, Vilniaus dailės akademijos mokslo darbuotojas, žurnalistas, fotografas, kraštotyrininkas Vidmantas Jankauskas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, publicistas Vladas Terleckas bei Panevėžio rajono Ramygalos gimnazijos muziejininkė Irena Zubauskienė.

„Tarnystė Lietuvai – Apvaizdos duota malonė“, – taip savo darbą Lietuvos labui atsiimdamas medalį paaiškino S. Birgelis. V. Jankauskas ragino atsiminti, kad, anot dainos, kupiškėnai geri žmonės, tiesūs jų keleliai, o jie ir atvedė į apdovanotųjų G. Petkevičaitės-Bitės medaliu gretas. I. Zubauskienė taip pat teigė jaučianti didžiulę garbę tarnauti Lietuvai. V. Terleckas, įvertintas už išskirtinį, tautinę savigarbą ugdantį požiūrį, išreikštą gausioje publicistikoje, atsiimti medalio neatvyko.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"