Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Apskaičiuota dailininko Davido Hockney sėkmė

 
2016 09 03 6:00
Lankytojai plūsta į Londono karališkąją menų akademiją pažiūrėti naujausių Davido Hockney darbų.
Lankytojai plūsta į Londono karališkąją menų akademiją pažiūrėti naujausių Davido Hockney darbų. Andrew Matthews nuotrauka

Minios lankytojų plūsta į Londono karališkąją menų akademiją pažiūrėti naujausių Davido Hockney darbų. Per pastaruosius dvejus metus septyniasdešimt devynerių populiariojo meno atstovas pajutęs naują kūrybinį impulsą sukūrė jį supančių žmonių portretus.

Prieš pradėdamas tapyti seriją portretų, kuriems pozavo pažįstami, draugai ir šeimyna, garsus menininkas svarstė: „Kiek dienų galiu pasiimti iš artimų žmonių gyvenimo?“

Paprašė sesijoms skirti tris dienas. „Nusprendžiau, kad dvidešimt valandų tikrai pakaks, – pasakojo Davidas. – Niekas man neatsisakė, nes jautėsi apdovanoti. Juk meistras pasirinko modelius.“

Vietoj portreto – natiurmortas

Jis iškėlė vieną sąlygą: pozuotojai sutartu laiku turėjo pasirodyti jo kaliforniškoje studijoje. Padėjėjas koordinavo tvarkaraštį. D. Hockney laiko veltui neleido. Kai vienas svečias nepasirodė, vietoj jo dailininkas nutapė keletą vaisių toje pačioje aplinkoje, kur portretavo žmones.

Per dvejus metus nuo 2013-ųjų buvo sukurta devyniasdešimt atvaizdų. Daugelis jų eksponuojami Karališkojoje menų akademijoje.

Sausai buhalteriškai

Ši paroda pavadinta sausai buhalteriškai: „82 portretai, 1 natiurmortas“. Kūrėjas neliko nepastebėtas, jį ir vėl aplankė sėkmė.

Garsus bei galingas, savo erudicija bauginantis britų menininkas pasiekė garbingą 79 metų amžių. Tačiau gyvenimo ir darbo tempo nelėtina. Jo nesutramdė net priverstinė pertrauka. Dėl ligos trumpam stabtelėjęs, nekeičia įpročių – rūko tarsi „smakas“, sau leidžia viską. Debiutavęs kaip populiariojo meno atstovas, jis greitai atrado savo savitą stilių. Jo talentas pastebėtas dar studijų laikais.

1979-aisiais išsikraustė į Kaliforniją, tačiau netrukus ėmė ilgėtis gimtosios Anglijos. Nuo trisdešimties metų kursuoja tarp Jorkšyro, iš kur yra kilęs, Los Andželo ir buto Kensingtone – ypatingos londonietiškos buveinės.

Apsvarsto visus variantus

Gyvenamoji vieta tam tikra prasme autoriui diktuoja idėjas ir sumanymus.

Kai D. Hockney užčiuopia naują temą, prieš ją nutverdamas apsvarsto visus įmanomus variantus. Kyla dešimtys įvairiausių motyvų. Taip nutiko ir sumanius praėjusį ciklą. Gimtojo kraštovaizdžio peizažai sujungti į vieną darbų ciklą, kuris pavadintas asketiškai: „Daugiau vaizdų“ (2012). Anuomet Karališkoji menų akademija viršijo galerijos lankomumo rekordą: į parodą suplūdo 600 tūkst. menininko gerbėjų.

Grįžo prie portreto

Po sėkmingai išplėtoto gamtovaizdžių ciklo, dailininkas vėl ėmėsi portretų. Nejučia sugrįžo prie savo kūrybinio prado. Realistiniu žmonių pavaizdavimu, jų charakterio bruožų bei prigimties atskleidimu autorius domėjosi nuo 1960 metų. Yra tam tikras asmenybės tipas, įkvepiantis kūrėją kaskart prie jo grįžti. Įskaitant ir paties autoriaus atvaizdą. Galima pamatyti nemažai D. Hockney autoportretų. Akivaizdu, menininkas turi galią vaizduoti save taip, kaip nori būti pamatytas kitų.

Tarp 82 portretų

Tarp aštuoniasdešimt dviejų portretų galima išvysti ir dailininko vyresnės sesers Margaretos Hockney atvaizdą. Buvusi medicinos slaugytoja, dabar pensininkė, pasipuošusi balta palaidine pozavo broliui kukliai sudėjusi rankas ant kelių, neslėpdama šiltų jausmų.

Kitas modelis – britų dizainerė, klasikinės mados tendencijų kūrėja Celia Birtwell. Iš D. Hockney paveikslo žvelgianti moteris veriančiu žvilgsniu įžūliai spokso į žiūrovą. Nors ir dėvi kuklų baltą apdarą, ji įsitempusi ir nerami. Rankų pirštai tarytum bėgioja po drobę, taip išduodami nervingą bei nekantrią pozuotojos natūrą. Nenuostabu, juk jai daugelį kartų teko būti autoriaus mūza. Pirmą kartą D. Hockney ją įamžino 1970-aisiais. Portretas pavadintas „Celia Clark“. Ji tada pozavo elegantiškuose apartamentuose kartu su buvusiu vyru Ossie Clarku ir katinu Percy.

Ponai Clarkai buvo viena žymiausių 1960 metų porų. Gražūs, sėkmingi ir atsipalaidavę.

Prieš dailininko molbertą pozuodami sukiojosi daug žymių pasaulio meno ir verslo žmonių. Konceptualaus meno atstovas Johnas Baldessari, meno agentas Larry Gagosianas, bankininkas Jacobas Rothschildas bei viso projekto kuratorė Edith Devaney ir kiti.

Skirtingai nei visi pozuotojai, akivaizdu, kad Edith į šią veiklą žvelgė kaip į pareigą. Jos povyza kalbėte kalba: „Esu pati sau.“

Platus matymo laukas

Autorius prisipažino norėjęs perteikti platų savo matymo lauką. „Net batai – labai svarbi detalė, – tikino D. Hockney. – Apavas savaip apibūdina žmogų, kaip ir kojų judesys bei padėtis. Kūno kalba yra iškalbinga. Mūsų išvaizda suteikia daug informacijos kitiems žmonėms. Į tai ir norėjau atkreipti žiūrovų dėmesį.“

Darbo procesas

Pagal D. Hockney suplanuotą griežtą dienotvarkę modeliai privalėjo būti kantrūs. Išsirinkę patogią pozą turėjo nejudėti bei laukti, kol autorius nupieš eskizą anglimi, užpildydamas kontūrus akrilo dažais. Po trumpos pietų pertraukos – vėl įtemptas darbas.

Vienodų matmenų drobė, vienas krėslas, mėlyna užuolaida, panašaus atspalvio kilimas – daugiau jokių rekvizitų. Lyg iš žydro televizijos ekrano žvelgiantys pokalbių laidų herojai.

Tokio kūrybino pastovumo pasekmė – darbai liete įsilieja į bet kokią erdvę.

Spalvų aiškumas, beveik tobulas perspektyvusis vaizdavimas tapo charakteringu D. Hockney kūrybos ženklu. Jo noras atvaizduoti kiekvieną asmenį kaip unikalų ir nepakartojamą buvo sėkmingai įgyvendintas.

D. Hockney „82 portretai ir 1 natiurmortas“ Londono karališkojoje menų akademijoje veiks iki 2016 metų spalio 2 dienos.

Parengė Evelina JOTEIKAITĖ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"